Pakalbėkime apie prakaitą
Prakaitavimas yra natūrali kūno funkcija – visos mes prakaituojame, nepaisant amžiaus, lyties ar fizinio aktyvumo intensyvumo. Kartais pastebime, kad pradėjome daugiau prakaituoti arba keitėsi mūsų prakaito kvapas. Tam yra priežasčių.
Prakaitavimas arba perspiracija – tai natūralus organizmo aušinimo mechanizmas: sumažėja kūno temperatūra, kai ant odos atsiranda prakaito lašeliai ir išgaruoja.
Prakaitavimas taip pat padeda organizmui pašalinti toksinus. Kiek mes prakaituojame ir kaip kvepia mūsų prakaitas gali parodyti, kas vyksta mūsų kūne.
Pradeda atrodyti, kad prakaituojame, kai skysčių netekimas viršija pusę litro. Tai ypač juntama karštyje, pirtyje ar sportuojant. Fizinio krūvio metu raumenys išskiria daug šilumos, todėl kūnas pradeda prakaituoti.
Be karščio, dar viena dažna prakaitavimo priežastis – stresas. Įtemptose situacijose labiau prakaituoja tam tikros kūno vietos: veidas, delnai, kaklas, pažastys, riešai ir pėdos.
Kaip formuojasi prakaitas
Prakaitavimo procesą reguliuoja simpatinė ir parasimpatinė nervų sistemos. Prakaitas išskiriamas dviejų tipų liaukų: ekrininių ir apokrininių liaukų.
- Ekrininės liaukos randamos visoje odoje – pėdose, delnuose, kaktoje, skruostuose ir pažastyse. Jos išskiria skaidrų, bekvapį prakaitą, sudarytą iš vandens ir druskos. Tai pagrindinis organizmo aušinimo mechanizmas.
- Apokrininės liaukos yra pažastyse, po krūtimis, apie bambą ir lytinėje srityje. Šių liaukų prakaitas turi įvairių baltymų, nusilupusių odos ląstelių bei riebalų rūgščių, kurie, susilietę su deguonimi ir bakterijomis, reaguoja. Taip atsiranda individualus kūno kvapas.
Prakaitas, ilgiau užsibuvęs ant odos, įgauna nemalonų kvapą, nes kontaktuoja su odos bakterijomis. Kuo ilgiau prakaitas lieka ant odos, tuo stipresnis kvapas.
Kodėl keičiasi prakaito kvapas?
Kartais atrodo, kad prakaito kvapas sustiprėjo. Tam įtakos gali turėti daug veiksnių, tačiau dažniausiai – mityba. Kuo stipresnis maistas (prieskoniai, svogūnai, česnakai ir kt.), tuo aštresnis bus ir prakaito kvapas.
Prakaito sudėtyje esanti drėgmė gaunama iš kraujo plazmos – bespalvio skysčio, kuriame yra raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių, druskų ir kitų medžiagų. Jei maistas turi vandenyje tirpių aromatinių medžiagų, jos taip pat patenka į kūno skysčius. Dalis jų pasišalina pro inkstus su šlapimu, kita dalis – per odą su prakaitu.
Kai kurie šaltiniai nurodo, kad valgant mėsą ar kitus gyvūninius baltymus prakaito kvapas stiprėja. Prakaito kvapą taip pat keičia kopūstai, sūris, kava, šokoladas, citrinos ir alkoholis. Alkoholis ne tik keičia prakaito kvapą, bet ir didina prakaitavimo kiekį. Kai kurie vaistai gali suteikti medicininį kvapą, kuris išnyksta nutraukus vartojimą.
Be maisto ir vaistų, ir vitaminai turi įtakos prakaito kvapui. B grupės vitaminas cholinas gali suteikti žuvies kvapą, o B-1 (tiaminas) perteklius stipriai kvepia tiek šlapime, tiek prakaituose. Vienas dažniausių seleno papildų perdozavimo požymių – česnako kvapas iš burnos ir prakaito; tokios būklės moteriai reikia skubios medikų pagalbos.
Perteklinis prakaitavimas
Moterys linkusios daugiau prakaituoti per menopauzę. Kai organizmas nebereguliuoja ovuliacijos ir menstruacijų, natūraliai sumažėja estrogeno ir progesterono lygis. Šie hormonai veikia kitus hormonus, reguliuojančius kūno temperatūrą. Kai kurioms moterims šiuo metu pasireiškia karščio bangos ir gausus prakaitavimas. Geros naujienos – šie simptomai dingsta po organizmo persitvarkymo.
Antsvoris taip pat prisideda prie gausesnio prakaitavimo. Daugiau svorio – daugiau krūvio organizmui net ir atliekant paprastas užduotis. Sunkesnis darbas reiškia daugiau šilumos ir daugiau prakaito.
Gausaus prakaitavimo priežastis gali būti ir nervinės sistemos perkrova. Stresą sukelia daugybė dalykų; jeigu kasdien patiriate stresą, nervų sistema nukenčia. Lengviausia imtis darbo krūvio mažinimo, bet jei tai neįmanoma – ieškokite sveikų būdų įveikti stresą: pradėkite sportuoti, užsiimkite mėgstama veikla ar meditacija, kalbėkitės su terapeute, kuri padės pasižiūrėti į situaciją iš kitos perspektyvos.
Jei staiga pradėjote smarkiai prakaituoti, pavyzdžiui, naktimis reguliariai pabundate visa suprakaitavusi, gali būti, kad pasireiškė rimtesni sveikatos sutrikimai – būtina kreiptis pas gydytoją.
- Infekcijos (pvz., gripas ar peršalimas) – viena dažnesnių priežasčių. Dažniausiai prakaitavimą lydi kiti simptomai – temperatūra, galvos skausmas, sloga, kosulys – kurie įprastai praeina per kelias dienas.
- Jei prakaitavimas susijęs su širdies problemomis, kartu jaučiamas nuovargis ir kojų/pėdų tinimas. Simptomai stiprėja karštyje.
- Hipertirozė (padidėjusi medžiagų apykaita dėl hormonų disbalanso) pasireiškia aukštesne kūno temperatūra, padažnėjusiu pulsu, prakaituojančiais delnais ir svorio kritimu.
- Prakaitavimas gali būti cukrinio diabeto ar diabetui skirtų vaistų, sparčiai mažinančių gliukozės kiekį kraujyje, simptomas.
- Gausus prakaitavimas gali signalizuoti apie piktybinį naviką, jeigu kartu pasireiškia nedidelė temperatūra, apetito stoka ir svorio kritimas.
- Sergant plaučių ligomis taip pat dažnai padidėja prakaitavimas, dažnai kartu su stipriai krentančiu svoriu.
Dauguma šių būklių vystosi lėtai. Būkite atidžios pokyčiams savo kūne. Jei nežinote jų priežasties, labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoja.
Hiperhidrozė
Kartais visiškai sveikos moterys taip pat gausiai prakaituoja. Tai vadinama pirminė židininė hiperhidrozė. Ji pasireiškia apie 1–3 % populiacijos ir dažniausiai prasideda vaikystėje arba paauglystėje.
Hiperhidrozė vadinama židinine (arba lokalizuota), nes paveikia tik tam tikras kūno dalis – pažastis, kirkšnis, galvą, veidą, delnus ar pėdas. Simptomai įprastai pasireiškia abiejose kūno pusėse vienodai.
Nėra tiksliai aišku, kas sukelia pirminę židininę hiperhidrozę, bet manoma, kad tai susiję su nedideliais nervų sistemos sutrikimais. Egzistuoja prielaidų apie genetinį polinkį.
Ši būklė nėra pavojinga, tačiau gali sukelti gėdos jausmą ir net priverstinę socialinę izoliaciją. Suradus būdą valdyti padėtį, galima ženkliai pagerinti savo savijautą bei emocinę sveikatą.
Kaip tvarkytis su prakaitu
- Gerkite daugiau! Kai prakaituojame, sumažėja plazmos kiekis kraujyje, širdžiai tenka dirbti sunkiau. Taip pat netenkama druskų ir mineralų, itin svarbių organizmui. Jei prakaituojama daugiau nei įprastai, būtina atkurti skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.
- Laikykitės asmeninės higienos – praustis svarbu reguliariai, o karštomis dienomis – dažniau. Jei drabužiai suprakaitavę, juos pasirūpinkite pakeisti.
- Kai kurios medžiagos skatina prakaitavimą ar sustiprina kvapą. Rinkitės orui pralaidžius ar drėgmę sugeriančius drabužius sportui ir kasdienai.
- Naudokite antiperspirantą ar dezodorantą, kad sumažintumėte prakaitavimą ir kvapą. Tačiau šios priemonės gali turėti šalutinį poveikį, todėl kasdieniam vartojimui nėra rekomenduojamos.
- Išbandykite alternatyvų dezodorantą – jų yra daug, bet gali prireikti kelių bandymų, kol rasite sau tinkamą.
- Jei gausų prakaitavimą lydi kiti nerimą keliantys simptomai (svorio kritimas, silpnumas ir pan.), būtinai pasitarkite su gydytoja ir išsiaiškinkite tikrąsias priežastis. Vėliau džiaugsitės, kad tai padarėte.
Menstruacijų ciklą galite stebėti su WomanLog programa. Atsisiųskite WomanLog dabar:
