Kodėl vėluoja mano menstruacijos?
Reguliarios menstruacijos – tai bendros geros sveikatos ženklas. Kai menstruacijos nevyksta laiku, dažnai nerimaujame. Dauguma moterų patiria tam tikrą ciklo variaciją. Kaip gerai pažįstate savo ciklą?
Nėštumas – ne vienintelė priežastis, galinti paveikti jūsų menstruacijų ritmą. Jį įtakoti gali tam tikros sveikatos būklės, vaistai, stresas, per didelis krūvis, intensyvios treniruotės ar drastiškas svorio pokytis.
Vidutinis ciklas
Menstruacijų ciklas – tai pokyčių seka, kuri kiekvieną mėnesį vyksta moters organizme, ruošiantis galimam nėštumui. Kartą per mėnesį vienoje iš dviejų moters kiaušidžių subręsta ir išsiskiria kiaušinėlis (retai – du ar net trys). Šis procesas vadinamas ovuliacija.
Jei ovuliacija įvyko, bet kiaušinėlis nebuvo apvaisintas, gimdos gleivinė pradeda irti ir raumenų susitraukimų dėka pašalinama per gimdos kaklelį. Tai menstruacijos – pirma kraujavimo diena žymi naujo ciklo pradžią. Vidutiniškai ciklas trunka 21–35 dienas, o menstruacijos paprastai trunka 3–5 dienas, nors normalu ir 2–7 dienų kraujavimas. Jaunos merginos dažnai patiria nereguliarius ciklus, tačiau laikui bėgant ciklas dažniausiai nusistovi.
Sekite savo ciklą, kad suprastumėte vidutinę jo trukmę bei svyravimus. Pokyčius bus paprasčiau valdyti.
Stresas
Jei mėnesinės vėluoja, pabandykite nusiraminti. Stresas ar didelis sujaudinimas gali menstruacijas užlaikyti dar labiau. Patiriant nuolatinį ar didelį stresą organizmas pradeda gaminti streso hormonus – kortizolį bei adrenaliną.
Adrenalinas suteikia energijos, o kortizolis stiprina smegenų funkciją bei siunčia signalą kūnui lėtinti ar stabdyti nesvarbias funkcijas energijos taupymo tikslais. Stresas gali slopinti reprodukcinę sistemą – jei kortizolis nurodo smegenims nustoti gaminti progesteroną ir estrogeną, ciklas nevyksta.
Kiekviena moteris į stresą reaguoja skirtingai. Kai kurioms nerimas ar rūpestis gali iššaukti ankstyvą kraujavimą, „tepimą“ tarp menstruacijų, silpnesnes ar atvirkščiai – stipresnes menstruacijas. Nedideli nemalonumai – pavyzdžiui, įtemptas pokalbis ar sudaužytas mėgstamas puodelis – vargu ar paveiks jūsų ciklą, tačiau artimojo netektis ar ilgos sunkios darbo valandos gali lemti ne tik menstruacijų pokyčius: stresas sukelia galvos skausmus, miego sutrikimus, raumenų įtampą, virškinimo bėdas.
Nėštumas
Jei esate vaisingo amžiaus ir lytiškai aktyvi, vėluojančios ar praleistos mėnesinės gali būti nėštumo požymis. Kiti ankstyvieji nėštumo simptomai:
- rytinė liga ar pykinimas
- skausmingos, jautrios krūtys
- pilvo pūtimas
- dažnesnis noras šlapintis
- nuovargis ir silpnumas
- maisto norai, apetitio ar skonio pokyčiai
- jautrumas kvapams
- vidurių užkietėjimas
- nuotaikų svyravimai
Jei įtariate, kad laukiatės, atlikite nėštumo testą.
Tiksliausiam rezultatui testą darykite praėjus savaitei po praleistos menstruacijų dienos. Jei vis dar abejojate, pakartokite tyrimą po 2–3 dienų.
Daugelis nėštumui būdingų požymių taip pat gali pasireikšti ir priešmenstruacinio sindromo (PMS) metu. Visgi jei simptomai tęsiasi arba menstruacijos ilgai neatsinaujina, būtina pasitarti su gydytoja – tai taip pat gali rodyti sveikatos sutrikimus.
Svorio pokyčiai
Nedidelis svorio sumažėjimas greičiausiai neįtakos ciklo. Net atvirkščiai – saikingas svorio metimas gali pagerinti bendrą sveikatą ir normalizuoti ciklą, pavyzdžiui, sergant policistinių kiaušidžių sindromu.
Drastiškas svorio kritimas gali labai neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą ir reprodukcinės sistemos veiklą.
Leptinas – riebaliniame audinyje gaminamas hormonas. Jei leptino lygis staiga sumažėja, kūnas gauna signalą, kad išgyvena sunkius laikus, ir šiuo metu nėštumas nepageidaujamas, nes be pakankamos mitybos išauga nesėkmės rizika.
Visos su vaisingumu ir pastojimu susijusios funkcijos, tarp jų ir menstruacijos, lėtėja arba visiškai sustoja, kad kūnas išsaugotų energiją. Sergančios anoreksija ar sportininkės, turinčios labai mažą kūno riebalų kiekį, dažnai susiduria su nereguliariu ciklu arba visai neturi menstruacijų.
Kontracepcija
Pradėjus, pakeitus ar nutraukus hormoninės kontracepcijos vartojimą, ciklas keičiasi tiesiogiai. Kai kurios kontracepcijos rūšys silpnina arba visiškai sustabdo mėnesines. Per pirmuosius mėnesius ciklas gali būti nereguliarus, kol organizmas prisitaiko prie naujo hormonų ritmo. Naudokite kontracepciją bent vieną pilną mėnesį prieš pradėdamos lytinius santykius be apsaugos. Nutraukus kontraceptikų vartojimą, reikia laiko organizmui vėl adaptuotis.
Keliavimas & sutrikęs miego ritmas
Keliaujant (ypač ilgus atstumus, tarkime, skrendant per laiko juostas) menstruacijos gali vėluoti ar visai neprasidėti – cirkadinių ritmų pokyčiai taip pat siejami su menstruacijų sutrikimais. Tyrimai rodo, kad pamainomis dirbančios moterys dažniau skundžiasi nereguliariomis arba užsitęsusiomis menstruacijomis.
Kitos priežastys
Endokrininės sistemos pokyčiai
Normaliam ciklui reikalingas visų endokrininių liaukų darbas. Esant žymiems skydliaukės ar antinksčių pokyčiams, menstruacijos gali visai nevykti.
Pakelėta kūno temperatūra
Padidėjusi kūno temperatūra gali paveikti kiaušidžių funkciją ir sumažinti hormoninės kontracepcijos veiksmingumą.
Baimė pastoti arba perdėtas sutelkimas į pastojimą
Baimė dėl galimo nėštumo arba pernelyg intensyvus troškimas pastoti gali sukelti psichologinį barjerą normaliam ciklo funkcionavimui.
Perimenopauzė
Artėjant menopauzei ciklas keičiasi. Dauguma moterų nustoja mėnesinių tarp 45 ir 55 metų, o porą metų iki to ciklas pradeda svyruoti. Kol menstruacijos vyksta, pastoti vis dar įmanoma. Jei nenorite nėštumo, naudokite kontracepciją tol, kol menstruacijų nebus bent metus iš eilės.
Jeigu nerimaujate dėl savo ciklo, patariame sekti mėnesines bei stebėti savo kūno pokyčius. Visada verta pasitarti su šeimos gydytoja ar ginekologe – geriau išspręsti nerimą keliantį klausimą negu nuolat dėl jo nerimauti.
Kuo daugiau žinosite apie savo kūną ir jo reakcijas į įvairias situacijas, tuo lengviau valdysite savo menstruacijų ciklą. Nebijokite geriau pažinti save.
Galite sekti savo mėnesines su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
