Vakcinos gelbėja gyvybes. Dėl vakcinų sukūrimo mums pavyko išnaikinti ar bent jau suvaldyti daugelį mirtinų ligų, tokių kaip raupai ir poliomielitas. Šiuo metu mūsų pasaulis kovoja su COVID-19 virusu, kurį taip pat galima suvaldyti vakcinomis. Vakcinos, kaip vertinga gynyba nuo gyvybei pavojingų ligų, skatina imuninę sistemą kurti norimus antikūnus, tačiau šis procesas sukelia iššūkių, kurie laikinai paveikia kūną ir menstruacinį ciklą.
Menstruacinis ciklas daro įtaką daugeliui moters sveikatos aspektų ir nulemia, kaip ji sąveikauja su pasauliu. Savo ruožtu, aplinkos sąlygos ir fiziologiniai procesai veikia jos menstruacinį ciklą. Imuninės sistemos atsakas į ligą ar vakciną taip pat gali paveikti ciklą. Šiame straipsnyje apžvelgsime dažniausius mitus apie vakcinas ir kaip jos veikia menstruacijas bei vaisingumą.
Pirmą kartą užsikrėtus virusu, jūsų imuninė sistema gali turėti sunkumų kovojant su nauju „įsibrovėliu“, todėl gali pasireikšti karščiavimas, šaltkrėtis, galvos skausmas, padidėję limfmazgiai, skrandžio sutrikimas, bėrimas ir kiti įprasti simptomai. Kitą kartą tam pačiam virusui patekus į jūsų kūną, imuninė sistema jau atpažins patogenus ir reaguos žymiai efektyviau, leisdama jums greičiau pasveikti.
Imuninė sistema veikia gamindama antikūnus prieš bet kokį virusą, su kuriuo susiduria. Žemėje yra neįtikėtinai daug virusų, sunkiai apskaičiuojamas jų kiekis; daugiau nei 200 jų identifikuota kaip potencialiai pavojingų žmonėms. Kai kurie jų sukelia tik lengvus simptomus, o kiti gali sukelti ilgalaikę žalą ar net mirtį. Čia ir pasitarnauja vakcinos.
Nors dauguma vakcinomis valdomų ligų ypač išsivysčiusiose šalyse suvaldyta, kai kurios vakcinos ir toliau yra plačiai rekomenduojamos. Pavyzdžiui, vakcinos nuo poliomielito, hepatito B, ŽPV (papilomos viruso) ir pneumokokinių infekcijų rekomenduojamos mažiems vaikams ir paauglėms. Rekomendacijos skiriasi priklausomai nuo šalies ir regiono. Pavyzdžiui, kai kuriose Azijos, Rytų Europos, Pietų Amerikos ir Afrikos šalyse vis dar rekomenduojama skiepytis nuo tuberkuliozės, tuo tarpu kitur šios ligos rizika minimali. Kur bebūtumėte, pasitarkite su gydytoja, kad įsitikintumėte, jog esate paskiepytos visomis rekomenduojamomis vakcinomis jūsų regione, o jei keliaujate – pasiskiepykite ir nuo galimų rizikų kelionės tikslinėje šalyje.
Kiekvienais metais vakcinos išgelbėja apie 3 milijonus gyvybių pasaulyje. Raupai kažkada pražudė milijonus, tačiau dėl vakcinacijos šios ligos visiškai neliko. Kitos rimtos ligos, tokios kaip poliomielitas, difterija ir keliolika kitų, vis dar egzistuoja, tačiau nebėra rimta grėsmė. Nesiskiepijančios, ar savo vaikų neskiepijančios žmonės rizikuoja susirgti patys, susidurti su pavojingomis pasekmėmis, taip pat kelia riziką užkrėsti kitus ar net sukelti protrūkius.
Kai kurios moterys pastebėjo menstruacijų pokyčius po COVID-19 vakcinos gavimo. Nors oficialiuose pranešimuose menstruacinio ciklo pokyčiai vis dar nėra įtraukti į galimų šalutinių poveikių sąrašą, daugybė moterų pasisako apie pavėluotas ar praleistas menstruacijas, ankstyvą kraujavimą, gausesnį kraujavimą ar kraujavimą tarp menstruacijų po imunizacijos.
Sužinokite, kodėl jūsų menstruacijos gali vėluoti.
Ekspertės teigia, jog sudėtinga nustatyti aiškų ryšį tarp vakcinos ir menstruacinio ciklo, nes menstruaciniai sutrikimai yra paplitę tarp vaisingo amžiaus moterų. Taip pat spėliojama, kad ciklo nuokrypius gali sukelti pandemijos keliamas nerimas. Nepaisant daugybės pranešimų, menstruacijų pokyčiai iki šiol nėra įtraukti į galimų šalutinių poveikių sąrašą. Menstruacijų nereguliarumai nebuvo nagrinėjami klinikinių tyrimų metu, o tai vėlgi paliko moteris pažeidžiamoje padėtyje.
Nors laikini menstruacinio ciklo pokyčiai neturėtų atgrasyti moterų nuo skiepų, šie atvejai turėtų būti įvertinti ir simptomai įtraukti į galimų šalutinių rizikų sąrašą, kad žmonės galėtų priimti geriausius sprendimus dėl savo sveikatos.
Dauguma praneštų ciklo pokyčių buvo laikini, trunkantys vieną ar du ciklus, todėl kai kurios ekspertės mano, kad šiuos svyravimus gali sukelti natūralus imuninės sistemos atsakas.
Trumpalaikiai simptomai nepaliko ilgalaikių pasekmių. Rimtesnė problema ta, kad už COVID-19 vakcinų klinikinius tyrimus atsakingi ekspertai dar kartą ignoravo svarbų moterų sveikatos aspektą. Dėl to, kai tiek daug moterų pradėjo pranešti apie menstruacijų pokyčius, nebuvo jokios informacijos – tai paskatino įvairias spekuliacijas ir dar daugiau žmonių ėmė vengti skiepų.
Ankstyvieji tyrimai rodo, kad COVID-19 vakcinos yra saugios ir turi tik laikinus šalutinius poveikius. Žinoma, jei kyla abejonių – reikėtų aptarti skiepijimą su gydytoja, tačiau nėra jokių įrodymų, kad vakcina kenkia vaisingumui, sukelia nėštumo komplikacijas ar apsigimimus. Net menstruacijų pokyčiai neturėtų trukti ilgiau nei vieną ar du ciklus. Jei pastebite ilgalaikius šalutinius poveikius ar ilgai trunkančius ciklo pokyčius, būtinai kreipkitės į savo sveikatos priežiūros specialistę.
Ruošiantis gauti bet kokią vakciną rekomenduojame iš anksto pasidomėti jos istorija, kaip ji veikia ir kaip gali paveikti jūsų organizmą.
Susiraskite patikimą informaciją. Jei turite klausimų prieš skiepijantis, visada galite apsilankyti savo šalies sveikatos apsaugos departamento tinklalapyje ar kituose patikimuose šaltiniuose, kur rasite informacijos apie vakcinų naudą, šalutinį poveikį, rekomenduojamas vakcinas, skiepijimo programas. Pasitikrinkite savo medicininę istoriją, ar nereikalingi papildomi skiepai (boosteris).
Pasiskaitykite su gydytoja. Gydytoja gali įvertinti konkrečios vakcinos rizikas ir naudą jums. Jei turite tam tikrų ligų ar alergijų, kurios gali sukelti komplikacijų, gydytoja patars geriausią sprendimą jūsų saugumui.
Įvertinkite rizikas. Jei nerimaujate dėl galimų šalutinių poveikių, palyginkite juos su viruso, nuo kurio skiepijatės, padariniais. Pavyzdžiui, nors kai kurios patiria trumpalaikių šalutinių poveikių po COVID-19 vakcinos, ligos pasekmės yra daug rimtesnės. Šiuo metu kiekviena(-as) gali užsikrėsti šiuo virusu. Kuo daugiau mūsų pasiskiepys, tuo greičiau liga bus suvaldyta ir greičiau galėsime vėl laisvai bendrauti.
Nors vakcinos šalutinis poveikis gali trukti savaitę ar dvi, viruso sukelta žala gali tęstis metus. Tyrimai rodo, kad ilgalaikės COVID-19 viruso komplikacijos gali sukelti nuolatinę plaučių žalą, Alzheimerio ligą, Parkinsono ligą, insultą ir širdies pažeidimus. Jei gydytoja nenustato rimtų kontraindikacijų, saugiausia pasiskiepyti ir išvengti sunkios COVID-19 ligos formos.
Stebėkite savo sveikatą. Jei įmanoma, likite klinikoje bent 30 minučių po skiepo, jei atsirastų alerginė reakcija. Dažniausi šalutiniai poveikiai – nuovargis, skaudanti ranka, galvos skausmas, karščiavimas – praeina per kelias dienas ir gali būti suvaldyti nereceptiniais vaistais nuo skausmo ar uždegimo. Jei simptomai nepraeina ilgiau nei dvi savaites arba stiprėja, kreipkitės į gydytoją dėl įvertinimo.
Jei pastebite pokyčių savo menstruacijų cikle – pasisakykite. Visada galite pasikalbėti su gydytoja arba pranešti apie patirtį institucijoms, atsakingoms už klinikinius tyrimus jūsų šalyje ar regione. Kuo daugiau žmonių dalijasi patirtimi, tuo daugiau dėmesio bus skirta pastebėtoms problemoms. Galbūt kitą kartą klinikiniai tyrimai labiau atsižvelgs į moterų sveikatą ir menstruacijas.
Savo menstruacijas galite sekti naudojant WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar: