Nėštumo mitai
Nėštumas yra itin jautrus laikotarpis moteriai. Jis visada buvo susijęs su rizika, ypač anksčiau, kai apie nėštumą ir gimdymą žinojome daug mažiau nei dabar. Patirtis, nors tai ir yra pagrindinis mūsų žinių šaltinis, gali klaidinti—vienos moters patirtis nėra ir neturėtų būti universali kitai. Moters sveikata, artimųjų palaikymas, emocinis pasirengimas bei gydytoja ar akušerė gali nulemti jos patirtį.
Daugelis mitų apie nėštumą gimė siekiant apsaugoti motiną ir vaiką. Kartais jie yra paremti tiesa, bet dažnai neatspindi visos tikrovės ir yra lengvai klaidingai interpretuojami. Šiame straipsnyje paneigsime populiariausius mitus ir pateiksime pagrindinius faktus.
Visos kultūros kūrė istorijas ir mitus apie pasaulio reiškinius. Laikui bėgant senieji pasakojimai užleido vietą tikslesniems, moksliniais tyrimais pagrįstiems paaiškinimams. Vis dėlto, ilgą laiką medicinoje vyravo vyrų kūno tyrimų šališkumas. Pirma buvo tyrinėjamas vyro kūnas, o moterų reprodukcinė sistema ilgai liko paslaptis. Pirmasis išsamus klitorio tyrimas buvo paskelbtas moters mokslininkės tik 1998 metais.
Istoriškai akušerės prižiūrėjo nėštumą ir gimdymą, žinias perdavė moterų kartoms. Turime už ką joms padėkoti.
Šiandien žinome daug daugiau ir galime aiškiai atskirti faktus nuo prietarų. Nėštumas kruopščiai tiriamas ginekologijos, genetikos, chirurgijos ir kitų sričių specialistų. Medicinos pažanga gerokai sumažino besilaukiančių moterų ir kūdikių mirtingumą. Vis dėlto, daug kas dar neišaiškinta ir kai kurių pavojų išvengti sudėtinga.
Pažvelkime į mitus apie nėštumą ir gimdymą, kurie vis dar populiarūs šiandien.
Maistas
Moteriai nėštumo metu svarbu valgyti šviežią ir įvairų maistą, kad vaisius gautų visų reikalingų maistinių medžiagų. Tačiau apie mitybą nėštumo metu sklando daugybė nepagrįstų mitų. Norai ar specifiniai produktai, valgomi nėštumo metu, neturės įtakos kūdikio skonio receptoriams ar maisto pomėgiams ateityje. Taip pat maisto spalva nelemia kūdikio odos ar plaukų spalvos, apgamų ar kitų pigmentinių savybių.
Kai kuriose Azijos šalyse tikima, kad aštrus ar karštas maistas gali lemti kūdikio plikimą ar net aklumą. Tačiau tarp aštraus maisto ir kūdikio plaukų ar regos nėra jokio ryšio. Kita vertus, pačiai moteriai aštrus maistas gali būti nemalonus—jis gali sukelti vandens kaupimąsi, tinimą, skrandžio rūgštingumą ir rėmenį, ypač paskutiniame trimestre. Jei nesate pratusi prie aštraus maisto, nėštumo metu eksperimentuoti nerekomenduojama.
Girdėjote, kad nėščiosios neturėtų valgyti suši ar žuvies bei mėsos žaliai? Tai tiesa, kadangi žalios mėsos ir žuvies vartojimas kelia bakterinės infekcijos riziką, o nėštumo metu moters imunitetas jautresnis. Dėl pramoninių taršų žalioje žuvyje gali būti gyvsidabrio, kuris kenksmingas vaisiui.
Porcijos
Sakoma „Valgai už dvi“. Tai teisinga tik iš dalies. Nėštumo metu verta įsiklausyti į savo kūno poreikius, patenkinti norus ir neriboti kiekio per griežtai. Tačiau augančiam kūdikiui reikia nepalyginti mažiau kalorijų nei suaugusiai, pilnavertei moteriai. Vidutinė rekomenduojama papildoma energija—apie 200 kalorijų per dieną. Šis kiekis individualus.
Nėštumas nėra laikas dietoms ar svorio ribojimui. Valgykite sveikai ir subalansuotai dėl savęs ir vaiko.
Bambagyslė
Pagal vieną iš mitų, nėščiai moteriai pakėlus rankas virš galvos gimdymas taps sudėtingesnis. Netgi sakoma, kad taip gali nutrūkti bambagyslė. Tai netiesa.
Moterų kūnas daug geriau pritaikytas nėštumui nei iki šiol tikėta. Jokia trumpalaikė kūno poza, net ir sudėtingi jogos pratimai, negali paveikti vaisiaus—jis saugiai plūduriuoja vaisiaus vandenyse, apsaugotas minkštinamajame maišelyje.
Kita keista prietaras—kad nėščioji turėtų vengti virvių ar siūlų, esą bambagyslė dėl to gali susisukti. Tai melas. Dirbant su virvėmis realiai galima susidurti su dulkėmis ar išsekimu, kurie išties gali sukelti komplikacijų, tačiau vien buvimas šalia virvės ar siūlo jokios įtakos neturi.
Vanduo ir plaukimas
Daugelyje prietarų moterims draudžiama plaukioti ar net būti šalia atvirų vandens telkinių dėl tariamų vandenų dvasių baimės.
Iš tiesų, plaukimas nėštumo metu yra saugus ir netgi rekomenduojamas. Vandens pratimai veikia visą kūną, stiprina ištvermę ir jėgą. Viešųjų baseinų chloras nėštumui nepavojingas, tačiau reikėtų vengti užterštų vandenų. Plaukimas nežinomuose vandenyse ar viršijant jėgų ribas išties pavojingas, bet tai nesusiję su nėštumu.
Labai rekomenduojamos atpalaiduojančios vonios.
Kai kurios moterys nerimauja, kad išorinis vanduo gali pakenkti vaisiui. Tai neturi jokio pagrindo. Vaisiaus aplinką saugo daugybė barjerų—vaisiaus vandenų maišas, gimda bei gleivių kamštis, kuris sandariai dengia gimdos kaklelį.
Pilnatis
Mėnulis, o ypač pilnatis, nuo seno buvo siejamas su paslaptimis. Pasakojimai apie vilkolakius atspindi pilnaties mistiškumą. Anksčiau nėščiosioms buvo patariama naktimis likti namuose ir nesėdėti mėnesienoje dėl tariamų kūdikio sveikatos problemų. Tai mitai. Nei mėnulis, nei pilnatis neturi įtakos moters ar kūdikio sveikatai ir nieko nepaverčia vilkolakiu.
Pastebėtas mėnulio fazių ir menstruacijų ciklų panašumas—abu periodai trunka apie mėnesį, o žodžiai „mėnesinės“, „menstruacijos“ kilo iš senovės graikų žodžio „mene“ (mėnulis) ir lotynų „mensis“ (mėnuo). Tačiau tyrimai patvirtino, kad tarp mėnulio fazių ir mėnesinių ciklo nėra jokio ryšio; mėnulis taip pat neveikia gimdymo pradžios.
Vis dėlto, nustatyta, kad mėnulio fazės gali turėti poveikį makšties pH lygiui, o tai iš dalies įtakoja būsimo vaiko lytį!
Nors gamta stebina, žavi ir dažnai išlieka paslaptinga, natūralių ciklų ir keistų reiškinių ryšį aiškina mūsų smegenys. Žmogaus protas nuolat ieško dėsningumų, siekdamas apsisaugoti nuo pavojų. „Kovok, bėk arba sustink“ refleksas gali išgelbėti nuo gyvatės ar liūto, bet instinktyvūs ryšiai ne visuomet logiški—jei kažkas nutiko anksčiau, nebūtinai vėl pasikartos. Jei kai kurios moterys gimdė per pilnatį, tai dar nereiškia, kad pilnatis iššaukia gimdymą.
Laidotuvės
Kai kuriose kultūrose nėščiosioms buvo draudžiama lankytis laidotuvėse, kad esą siela neišgąsdintų kūdikio. Vaikų mirtingumas praeityje buvo daug didesnis, todėl žmonės kūrė taisykles, kurios, jų manymu, apsaugotų motiną ir vaiką.
Laidotuvės gali būti emociškai sunkios, o stipri emocinė įtampa gali paveikti nėštumą. Bet kokia didelė fizinė ar emocinė įtampa kenkia kiekvienam, ypač nėščiajai. Visgi gedėjimas yra natūralus, būtinas procesas, padedantis išgyventi netektį, o dalyvavimas laidotuvėse parodo pagarbą ir palaikymą šeimai bei sustiprina artimus ryšius. Būsimoji mama turi teisę pačiai rinktis.
Kaip mama – taip dukra
Nėščiosioms dažnai siūloma klausti savo mamos apie jos nėštumo ir gimdymo patirtį, norint žinoti, ko tikėtis. Genetika išties turi įtakos nėštumui ir hormonams. Dažnai tikimasi, kad brendimo pradžia, mėnesinės, krūtų vystymasis ir net nėštumo eiga bus panaši kaip motinos, taip pat ir dukros patirtis.
Iš tiesų, bet kuri moteris, kuri buvo nėščia daugiau nei kartą, patvirtins—nė vienas nėštumas nėra vienodas, net toms pačioms moterims. Per daug kintamųjų. Kitos moters patarimai gali būti naudingi, bet ne visada bus aktualūs jums asmeniškai.
XXI amžiuje nėštumas nebėra mistinis, mėnulio ir antgamtinių būtybių valdomas procesas. Saugokitės, bet neprisileiskite prietarų ir geranoriškų, bet įkyrių patarimų. Džiaukitės kelione ir prisiminkite—nesate nei pirmoji, nei paskutinė. O jei reikia, pagalba visada šalia!
Daugiau apie įvairius nėštumo aspektus skaitykite čia.
Savo mėnesines galite sekti su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
