Paauglių nėštumas
Vaiko gimimas yra gyvenimą keičiantis sprendimas net visiškai pasiruošusiam suaugusiajam. Sužinojusi, kad esi nėščia ir nežinai, kaip elgtis tokioje situacijoje, net ir ramiausia paauglė gali panikuoti.
Šiame straipsnyje pateikiame naudingos informacijos apie Tave laukiančius pasirinkimus ir žingsnius, kuriuos reikėtų atlikti, jei Tu ar Tau artimas žmogus susidūrė su netikėtu nėštumu.
Fiziškai pastoti yra pakankamai paprastas procesas. Tačiau aplinkinės aplinkybės gali būti labai sudėtingos. Priimant sprendimus, kurie turės ilgalaikių pasekmių, svarbu atsižvelgti į visus reikšmingus faktorius.
KĄ REIKĖTŲ DARYTI?
Taigi, ką tik sužinojai, kad esi nėščia, ir nežinai, ką daryti. Pirmiausia giliai įkvėpk. Ramiai mąstydama galėsi lengviau susikaupti. Šis straipsnis čia tam, kad Tau padėtų. Perskaityk šiuos klausimus ir gerai juos apgalvok.
Ar esi tikra, kad esi nėščia?
Pirmas dalykas – įsitikinti, kad Tavo turima informacija patikima. Apie seksą ir nėštumą sklando daug mitų (tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų). Net jei mokykloje buvo kalbama apie lytinį švietimą, vis tiek gali būti dalykų, apie kuriuos dar nežinai.
Kaip Tu sužinojai apie savo nėštumą ir kokie galėtų būti kiti galimi paaiškinimai?
„Man vėluoja menstruacijos.”
Menstruacinį ciklą lemia daugybė Tavo gyvenimo aspektų. Nėštumas yra tik viena iš priežasčių, kodėl mėnesinės gali vėluoti (ar būti labai silpnos), tačiau yra ir kitų galimų paaiškinimų (pavyzdžiui, stresas ar dideli gyvenimo pokyčiai). Jei Tavo menstruacijos ir taip nebuvo reguliarios, naudingos informacijos gali rasti mūsų straipsnyje apie nereguliarias mėnesines.
„Jaučiu nėštumo simptomus.”
Daugelis nėštumo simptomų – galvos skausmas, pilvo pūtimas, pykinimas, nuovargis, jautrios krūtys, apsvaigimas, virškinimo sutrikimai ir kt. – persidengia su priešmenstruacinio sindromo (PMS) simptomais. Tai nereiškia, jog juos turi ignoruoti (ypač jei tokie stiprūs simptomai pasirodė pirmą kartą), bet jie taip pat nėra aiškus nėštumo patvirtinimas. Kai kurie simptomai, pavyzdžiui, padidėjęs pilvas, gali reikšti nėštumą, tačiau gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis. Jei nerimauji – kreipkis į gydytoją.
„Atlikau nėštumo testą.”
Nėštumo testai yra pakankamai patikimi, bet ne visada garantuoja 100% tikslumą. Gali pasitaikyti klaidingai teigiamų ar klaidingai neigiamų rezultatų, jei testas atliekamas per anksti, vartojamos tam tikros vaistų grupės, ar sergama tam tikromis ligomis. Plačiau apie tai – kaip veikia nėštumo testai. Jeigu viską atlikai teisingai ir testas teigiamas (ar tiesiog nori būti tikra) – eik pas gydytoją dėl papildomo tyrimo.
„Gydytojas patvirtino nėštumą.”
Vizitas pas kvalifikuotą ginekologę (akušerę-ginekologę) yra tikrai patikimiausias būdas sužinoti, ar laukiesi. Gydytojo atliekami tyrimai – kaip vidaus apžiūra, echoskopija, kraujo ar šlapimo tyrimai – yra jautresni ir patikimesni nei namuose atliekami testai. Jei gydytoja patvirtins nėštumą, galėsi pasikalbėti su specialiste apie visus rūpimus klausimus, aptarti galimus pasirinkimus bei suplanuoti tolimesnius vizitus.
Kur kreiptis pagalbos?
Pakalbėk su kuo nors, kuo pasitiki. Nesistenk visko spręsti viena. Visoms reikia palaikymo.
Galbūt verta pasipasakoti tėvams, kitam šeimos nariui ar globėjui. Nesvarbu, kokie jūsų santykiai – nėštumas pakeičia viską, ir jiems svarbu žinoti, kas vyksta. Jie Tave myli, nori Tavo saugumo, o padėti galės tik žinodami situaciją.
Tai Tau buvo šokas, tad ir jiems taip pat bus. Skirk šiek tiek laiko pagalvoti, ką ketini pasakyti. Jei sunku sugalvoti, kaip pradėti pokalbį – būk kiek įmanoma atviresnė. Jei labai sunku tarti žodžius, gali užrašyti laišką (bet duok jį pati, neužmesk tiesiog rastiną).
Tėvai – irgi žmonės, su savo patirtimis, lūkesčiais. Gali nustebti, kaip palaikančiai jie sureaguos. Parodyk, kad rimtai žiūri į šią situaciją – tai jiems padės spręsti problemas racionaliai, o ne vadovautis emocijomis. Tačiau jei jie reaguos audringai ar neigiamai, ieškos kaltų ar bausmės – švelniai primink, kad didelės emocijos šią akimirką nepadeda. Pati pasistenk išlaikyti ramybę ir, jei reikia, kantriai duok jiems laiko nurimti.
Gali būti, kad viskas pavyks ne taip sklandžiai, kaip tikėjaisi, arba būsi apgaubta meile ir palaikymu. Svarbiausia, kad jie suprastų, kas Tau ir Tavo ateičiai yra geriausia.
Deja, būna išimčių. Jei Tavo šeima smurtinė ar esi tikra, kad jų atsakymas bus žalingas, nesupratingas ar net pavojingas, gal saugiau būtų šią žinią nuo jų nuslėpti. Tokiu atveju kreipkis į suaugusiąją, kuria gali pasitikėti – tai gali būti draugė ar mokytoja. Jei niekas neateina į galvą, yra organizacijų, kurios padeda – rask numerį paskambinti.
Ar esi saugioje vietoje? Ar gauni reikalingą pagalbą?
Jei tėvai palaiko, dėl saugios vietos gyventi neteks sukti galvos. Jei ne, gali tekti kuriam laikui apsistoti pas draugę ar kitą šeimos narį. Pagalbą gali suteikti ir kiti suaugusieji, pavyzdžiui, mokytoja, gydytoja ar policijos pareigūnė. Taip pat gali ieškoti pagalbos telefonų internete. Galbūt Tavo rajone yra organizacija, teikianti pastogę panašioje situacijoje atsidūrusioms.
Būk atsargi ir pasikliauk savo nuojauta. Jeigu esi suaugusios, kurios darbas Tau padėti, tačiau ji elgiasi keistai, agresyviai ar manipuliuoja, ar tiesiog jauti, kad kažkas ne taip – neprivalai vykdyti jos nurodymų. Niekas neturi teisės priversti Tave daryti tai, ko pati nenori. Jei jauti grėsmę – išeik, ypač jei aplink nėra kitų žmonių. Surask saugią vietą, susirask, kuo pasitikėti.
O kaip dėl tėvo?
Pradėti galvoti apie būsimo vaiko tėvo vaidmenį verta tik tada, kai esi saugi ir jau turi reikalingą palaikymą.
Jeigu su tėvu turite santykius, laukia rimti pokalbiai – ypač jei norėsi, kad jis dalyvautų auginant vaiką. Atmink, kad jis gali sureaguoti ne taip, kaip norėtum. Tapti tėvu – atsakomybė, kuriai jis gali būti nepasiruošęs, tačiau tai jo elgesio pasekmė ir jis turi tai suvokti. Jei jautiesi saugi – pasikalbėk su juo atvirai. Informacija gali padėti jam ateityje nebekartoti klaidų.
Jis gali stipriai išreikšti nuomonę apie tai, ar turėtum pasilikti kūdikį. Prisimink – galutinį sprendimą priimi TU. Tai vyksta Tavo kūne, o ne jo. Tik TU nusprendi, kas bus toliau. Taip pat verta pasidomėti teisiniais savo padėties aspektais – galbūt Tau priklauso parama.
Jeigu pastojai po priverstinio lytinio santykio, nebendrauk su tėvu. Kreipkis į policiją arba į pagalbos moterims organizacijas, ypač jei manai, kad tėvas gali kelti pavojų Tau ar vaikui. Jei ryžtumeisi naudoti prievartos rinkinį (priemonės įrodymams rinkti), nesiprausk prieš ieškant pagalbos – kad neišplautum Jūsų kūne esančios DNR.
TĖVAMS: ŠI DALIS – JUMS
Gairės apie netikėtą, gyvenimą keičiantį nėštumą nėra naujiena, kurios trokšta išgirsti tėvai (ar seneliai, broliai, sesės, globėjai, mentoriai).
Normalu būti šokiruotai, nusivylusiai, supykusiai. Tačiau prisiminkite – nesukelkite savo vaikui dar daugiau skausmo. Jos kaltinimas dėl Jūsų jausmų nepadės. Jokiu būdu negalima bausti jos už tai, kas atsitiko.
Pagalvokite, ką ji dabar išgyvena – nepaisant baisių emocijų, baimės būti nuteistai ir atstumtai, vaikas nusprendė ieškoti pagalbos pas Jus. Nepaisant visų smulkių ginčų bei nesusipratimų, ji pasirinko Jumis pasitikėti. Neapvilkite šio pasitikėjimo – kitaip gal ateityje nebesikreips.
Galite būti ypatingai palaikančiais – padarykite, ką galite kaip tėvai. Kalbėkitės apie viską atvirai, leiskite žinoti, kad sąžiningumas priimtinas. Gali būti svarbių detalių, kurių dukra nesako – galbūt ji buvo priversta, manipuliuota, išnaudota. Įsitikinkite, ką žinote, prieš kažką kaltindami (bet iš tikrųjų šiuo metu kaltės ieškoti nereikėtų).
Užtikrinkite, kad vaikas jaučiasi priimta ir palaikoma, ir padėkite ieškoti reikiamos informacijos apie ateities sprendimus. Aptarkite galimybes, įvertinkite pliusus ir minusus. Padėkite pasirinkti, jei to prašo, bet nesirinkite už ją.
AR VERTA PASILIKTI VAIKĄ?
Vaiko auginimas kartu yra ir prasmingas, ir sudėtingas iššūkis. Tapus mama labai jauname amžiuje, reikia pirmiausia rūpintis kūdikiu, kai pati dar esi augimo ir tobulėjimo procese. Svarbu pasiruošti būsimoms užduotims. Štai keli klausimai, kuriuos verta apsvarstyti:
- Ar esi pasirengusi apversti gyvenimą aukštyn kojom? Jei nuspręsi pasilikti vaiką, niekas nebus taip, kaip buvo. Tu būsi viso žmogaus atsakomybė. Tai – laiko, pastangų, miego, socialinio gyvenimo auka ilgam laikui. Jei norėsi tęsti mokslus, tai taps daug sudėtingiau. Čia metas įvertinti, ar pasirengusi tokių aukų.
- Ar turi reikiamą palaikymą? Sprendžiant gyvenimą keičiančius klausimus, palaikymo tinklas labai svarbus. Ar yra žmonių, kurie padės nėštumo metu? Ar bus kas prisidės prie vaiko auginimo?
- Ar turi pinigų rūpintis savimi (ar Tave kas nors remia)? Ar esi finansiškai stabili? Ar galėsi sau leisti medicininę priežiūrą, sveiką maistą, sauskelnes, kūdikių drabužius? Ar turėsi, kur gyventi nėštumo metu bei po gimdymo? Jei dabar esi priklausoma nuo kitų – ar turi planą tapti savarankiška ateityje?
Taip pat labai svarbu įsivertinti, ar finansiškai, protiškai, emociškai ir fiziškai pajėgi rūpintis vaiku ilgą laiką. Viena – rūpintis savimi, visai kas kita – būti atsakinga už dar vieną žmogų.
Kur rasi pajamų? Kaip išlaikysi savo ir vaiko fizinę bei psichinę sveikatą? Kaip išvengsi tipiškų tėvystės klaidų?
Ne mažiau svarbu įvertinti, koks realiai yra Tavo pagalbos tinklas. Ar vaiko auginimas bus tik Tavo pareiga, ar bus pagalbininkų? Pirmuosius kelerius metus vaikui reikia dėmesio 24/7. Net jei galvoji, kad susitvarkysi viena, tau tikrai kartais prireiks pagalbos. Tėtis, giminės ar draugės – svarbu turėti, kas galėtų pavaduoti, kai baigiasi jėgos.
Jeigu nuspręsi pasilikti vaiką, tai paveiks Tavo galimybes tęsti mokslus ar dirbti. Bent minimaliai reikės atostogų paskutinį nėštumo mėnesį ir pirmą mėnesį po gimdymo. Dažniausiai prireikia daug ilgiau – čia daug kas priklauso ir nuo finansinės padėties, ir nuo pagalbos. Kai kurios mokyklos ar darbovietės gali nebenorėti priimti atgal. Visa tai darys įtaką Tavo ateičiai – tad išsiaiškink kuo daugiau informacijos.
Atmink, kad nėštumas gali paveikti sveikatą. Net ir sklandus nėštumas reikalauja daug kūno resursų.
Dažniausios problemos – mažakraujystė, aukštas kraujospūdis, gestacinis diabetas, preeklampsija, priešlaikinis gimdymas, persileidimas, įvairios infekcijos. Jei tik įmanoma, viso nėštumo metu reguliariai lankykis pas gydytoją – rūpinkis savo ir vaiko gerove.
Būtina pasidomėti ir galimomis gimdymo paauglystėje rizikomis. Gebėjimas pastoti nereiškia, kad kūnas jau pasiruošęs gimdyti. Priklausomai nuo fizinės brandos, kartais tenka atlikti cezario pjūvį, kad sumažintų pavojų Tau ir kūdikiui.
Nusprendus gimdyti, reikės reguliarių patikrinimų, kad viskas vyktų sklandžiai. Planuok sveikos mitybos racioną, kad nepritrūktum svarbių maistinių medžiagų – dienos nėščiosios papildai gali užpildyti trūkumus. Visi žalingi įpročiai kaip rūkymas ar alkoholis – turi būti atsisakyti dėl vaiko.
Nėščiųjų kursai ir paramos grupės padės pasiruošti tiek fiziškai, tiek emociškai. Labai svarbu pajusti, kad nesi viena – kitos moterys noriai dalinasi patirtimi, pataria dėl rutinos, maitinimo krūtimi ir pan. Dalis kursų apima fizinius pratimus, bet visada verta pasikonsultuoti su specialiste apie Tavo būklei tinkamiausią aktyvumą.
Gali atrodyti, kad gyvenimas griūva, bet iš tiesų pasaulis tik keičiasi. Gyvenime pokyčiai yra vienintelis pastovus dalykas. Turėti vaiką nereiškia atsisakyti savo tikslų ir svajonių – tiesiog pasiekti juos gali prireikti ilgiau nei įsivaizdavai.
ABORTAS
Jeigu nusprendei neauginti kūdikio, kitas žingsnis – domėtis nėštumo nutraukimu. Jei tai Tavo pasirinkimas, verta iš anksto pasirūpinti emocine parama. Galbūt norėsi, kad kas nors iš artimųjų ar draugių Tave palydėtų į kliniką – žinojimas, kad kažkas yra šalia, labai padeda. Po procedūros, jei jausies prastai, reikės ir parvežimo namo.
Abortui atlikti yra du būdai – medikamentinis abortas ir chirurginis abortas. Abu yra vienodai efektyvūs.
Chirurginis abortas yra dažniausias pasirinkimas. Jį galima atlikti per pirmąjį trimestrą (iki 14 savaičių), kai komplikacijų rizika maža, retais atvejais – ir antrąjį trimestrą (tikslus laikotarpis priklauso nuo šalies). Kuo ilgiau lauksi – tuo sudėtingesnė procedūra. Pats abortas tęsiasi apie 10 minučių, bet viskas kartu – nuo atvykimo iki išvykimo – užtrunka 4–5 valandas.
Chirurginio aborto šalutiniai poveikiai skirstomi į tris grupes:
Numatomi simptomai (dažniausiai pasitaikantys po procedūros): pilvo skausmas ir spazmai, pykinimas, viduriavimas, tepliojimas ir kraujavimas.
Galimi simptomai (jei kas nors ne taip): gausus ar nepraeinantis kraujavimas, infekcija ar sepsis, gimdos kaklelio pažeidimas, gimdos gleivinės randėjimas, gimdos pradurimas ar kitų organų pažeidimas.
Sunkūs simptomai (retos, sunkios komplikacijos): nuolatinis pilvo ir nugaros skausmas, blogo kvapo išskyros, aukšta temperatūra ar tęstiniai nėštumo simptomai.
Rizikai sumažinti – rinkis gerą kliniką, kad būtum patikimose rankose. Gydytoja privalo išsamiai paaiškinti visą eigą ir rizikas prieš procedūrą.
Medikamentinis abortas atliekamas be chirurginės intervencijos. Šis būdas netinka jei:
- Nėštumas ilgiau nei 9 savaitės
- Esi linkusi kraujuoti ar vartoji kraują skystinančius vaistus
- Turi antinksčių problemų
- Vartoji kortikosteroidus
- Turi gimdos spiralę (IUD)
- Nėštumas negimdinis (už gimdos ribų)
- Esi alergiška vartojamiems vaistams
Medikamentinis abortas atliekamas dviem vaistais – gydytoja gali juos duoti klinikoje ar namuose, su vėlesniu vizitu. Tai sprendimas toms, kurios neturi galimybės lankytis klinikoje. Pirmoji tabletė yra antihormoninė ir stabdo nėštumo tęsimą, antroji – atveria gimdos kaklelį ir sukelia gimdos susitraukimus, kurie pašalina nėštumą. Antroji tabletė paprastai geriama praėjus 24–48 val., laikant ją burnos šone, kol ištirpsta, tada užgeriant vandeniu.
Po medikamentinio aborto dažniausiai pasireiškia simptomai: kraujavimas iš makšties ir spazmai. Tai prasideda po kelių valandų nuo antros tabletės ir trunka apie 10–13 dienų. Simptomų pobūdis ir stiprumas skiriasi. Gali kilti pykinimas, vėmimas, viduriavimas, drebulys ar temperatūra – bet tai dažniausiai laikina. Retais atvejais būna gausus ir ilgas kraujavimas, infekcija, nebaigtas abortas ar tęsiamas nepageidaujamas nėštumas.
Vėlgi – pasirink reputaciją turinčią vietą ir būk užtikrinta dėl saugumo. Po simptomų praeities galėsi grįžti prie įprasto gyvenimo.
ĮVAIKINIMAS
Jei apsisprendei nepasidaryti aborto, bet dar nesi pasirengusi auginti kūdikių – galima jį atiduoti įvaikinimui. Daugybė žmonių dėl įvairių priežasčių negali turėti vaikų, bet trokšta juos auginti. Susisiek su artimiausia įvaikinimo tarnyba – Tau padės išsirinkti geriausią variantą Tau ir vaikui.
Galima pasirinkti atvirą arba uždarą įvaikinimą.
Atviras įvaikinimas – kai susipažįsti su būsimais įtėviais ir palaikai ryšį, stebi, kaip auga kūdikis. Kontakto lygis priklauso nuo abipusių norų, laipsnio.
Uždaras įvaikinimas – kai apie naujus tėvus nieko nežinai ir jie nieko nežino apie Tave. Kartais atskiri gyvenimai – geriau nei niekaip.
Vaiko atidavimas kitai šeimai gali (bet neprivalo) sukelti stiprių netekties, liūdesio jausmų, sunku paleisti, dėl to gali atrodyti, kad apsisprendei neteisingai. Motiniški hormonai stipriai veikia emocijas. Padeda užsirašyti priežastis, kodėl taip nusprendei ir nešiotis jas su savimi. Nors atsisveikinti sunku, kartą nusprendus – laikytis sprendimo geriausia visiems.
PRIEŽASTYS IR SPRENDIMAI
Paauglių nėštumas nėra tik asmeninių pasirinkimų padarinys – didelę reikšmę turi sisteminės problemos. Norėdamos spręsti problemą, turime kalbėti apie priežastis. Svarbu, kad paauglės gautų patikimą švietimą apie rizikas, su kuriomis gali susidurti. Valstybės institucijos ir bendruomenės privalo veikti išvien.
Nėštumas paauglystėje susijęs su dideliais sveikatos pavojais. Nėštumo ir gimdymo komplikacijos yra pagrindinė 15–19 m. merginų mirtingumo priežastis pasaulyje. Paauglės, 10–19 m. amžiaus, dažniau patiria eklampsiją, pogimdyminį endometritą, sistemines infekcijas nei 20–24 metų moterys. Kasmet atliekama apie 3,9 mln. nesaugių abortų paauglėms (15–19 m.), kas reikšmingai didina motinų mirtingumą ir skatina ilgalaikes sveikatos problemas. Vaikai, gimę jaunesnėms nei 20 m. motinoms, taip pat turi didesnę riziką gimti per anksti ar silpnesni, patirti rimtų ligų kūdikystėje.
Už šių skaičių – tikros paauglės ir jų vaikai tiek iš išsivysčiusių, tiek iš ekonomiškai silpnų šalių. Vien JAV kasmet gimdo 250 000 paauglių. pagal Pasaulio sveikatos organizacijos duomenis, mažiau išsivysčiusiose šalyse bent 12% mergaičių išteka iki 15 m., 39% – iki 18 m.
Planuodamos ateitį besikeičiančiame pasaulyje, paauglės turi turėti prieigą prie patikimos informacijos apie seksualumą ir lytinę sveikatą. Apie seksą ir nėštumą egzistuoja daug klaidingos informacijos. Tai reikia keisti. Kai kurios mokyklos vykdo tinkamą švietimą, bet bendruomenėse be šio prieinamumo, šeimos taip pat ne visada pajėgios užpildyti žinių spragas.
Kai kurios bendruomenės renkasi tik abstinencijos propagavimą. Deja, dauguma tokių programų yra neveiksmingos, o informacijos apie realius iššūkius ir seksualius santykius nėra. Abstinencija nepadeda išmokti sveiko požiūrio į seksualumą ir gali labiau pakenkti, nei padėti paauglėms.
Kai kurios šalys (pvz., Švedija, Norvegija) lytinį švietimą laiko žmogaus teise ir rūpinasi, kad paauglės gebėtų savarankiškai priimti sprendimus apie savo seksualinį gyvenimą. Tokios pastangos mažina neplanuotų nėštumų bei lytiškai plintančių ligų riziką.
Svarbu kurti ir palaikyti efektyvią lytinio švietimo sistemą, kuri pateiktų patikimą informaciją apie bet kokius scenarijus, su kuriais gali susidurti jaunos merginos. Tik taip, per palaikančius ir informatyvius projektus bei mokyklines programas, galima užauginti laimingą, sveiką kartą.
Mėnesines ir savo lytinį gyvenimą gali sekti su WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar:
