Pogimdyvinė depresija
Dažnai daug dėmesio skiriame nėščioms moterims ir jų poreikiams, tačiau gimus vaikui, dėmesys persikelia į naujagimį. Mama visas jėgas atiduoda savo kūdikiui ir, daugeliu atvejų, apleidžia savo pačios poreikius. Naujai mama dažnai išgyvena pribloškiančius fiziologinius ir psichologinius pokyčius gyvenime bei savo kūne. Jai reikia draugų ir šeimos palaikymo, kad galėtų atgauti pusiausvyrą.
Gimdymas – nepaprasta kelionė kiekvienai mamai. Tai naujo gyvenimo etapo pradžia, kai viskas pasikeičia. Nėštumas ir gimdymas yra didelis fizinis bei emocinis iššūkis, ir tai – tik pati pradžia. Gyvenimas negrįžtamai pasikeičia ir nuo šiol sukasi apie naują žmogų 24/7. Net ir geriausiai suplanuotas, stebuklingas gimdymas atneša savų iššūkių. Vienas iš jų – dažnai pamirštama pogimdyvinė depresija.
Kas yra pogimdyvinė depresija?
Pogimdyvinė arba postnatalinė depresija apibūdina depresinę nuotaiką, kurią daugelis moterų patiria po gimdymo. Tai dažnesnė būklė, nei daugelis mano – ji paveikia bent vieną iš devynių naujų mamų. Visgi, kadangi kai kurios moterys jaučiasi nejaukiai pripažindamos, kad po gimdymo jaučia ne džiaugsmą, o depresiją, procentas gali būti žymiai didesnis.
Keletą savaičių po gimdymo „baby blues“ yra visai įprasta. Juk žmogus, devynis mėnesius augęs tavo viduje, dabar jau pasaulyje. Tavo kūnas išgyvena milžiniškus hormonų pokyčius, darančius įtaką nuotaikai ir savijautai. Tačiau jei liūdesys, tuštuma, nesusikaupimas užsitęsia ilgiau nei porą savaičių – gali būti, kad patiri pogimdyvinę depresiją.
Tai rimta būklė, reikalaujanti specialistės pagalbos – kitaip ji gali sutrikdyti mamos gebėjimą atlikti kasdienius darbus, keldama grėsmę tiek mamai, tiek kūdikiui. Naujagimiui artimiausiais mėnesiais ir metais labai reikia rūpesčio bei dėmesio, o naujai mamai taip pat būtina pagalba ir atjauta. Jei tu ar artima moteris ką tik susilaukė kūdikio, ieškok paramos ir kalbėk su tais, kuriems rūpi tavo išgyvenami sunkumai.
Kodėl kyla pogimdyvinė depresija?
Nors pogimdyvinę depresiją gali lemti ir kiti veiksniai, dažniausia priežastis – hormonų pokyčiai: nėštumo metu estrogeno ir progesterono lygis pasiekia aukščiausią ribą, tačiau iškart pagimdžius staigiai krenta ir greitai grįžta į prieš nėštumą buvusią būseną. Hormonai reguliuoja daugelį gyvybiškai svarbių procesų, tad nenuostabu, kad neišsimiegojusi mama, patirianti kūno pokyčius ir nuolatinį rūpestį kūdikiu, gali išgyventi nuotaikų svyravimus ar depresiją.
Moteriški lytiniai hormonai tiesiogiai susiję su „laimės chemikalais“ – endorfinais. Kai progesterono ir estrogeno kiekis sumažėja, krinta ir endorfinai. Kiti fiziologiniai veiksniai, susiję su pogimdyvine depresija – stiprus nuovargis po gimdymo, pogimdyvinis skausmas ir sveikimas, nuolatinis nuovargis rūpinantis kūdikiu, poreikis susitaikyti su savarankiškumo stoka ir besikeičiančiu kūnu.
Tačiau fiziologija – tik viena medalio pusė.
Iš moterų reikalaujama susilieti su kūdikiu, būti idealia mama. Tai tampa neįmanoma anksčiau ar vėliau, nes niekas negali būti pasiruošusi tokiam gyvenimo posūkiui ir neklysti (Daugiau apie nėštumo mitus skaitykite čia). Finansinis neužtikrintumas bei naujos pareigos situaciją dar labiau apsunkina.
Pogimdyvinės depresijos požymiai
Gali būti, kad nepastebėsite, jog artima moteris išgyvena pogimdyvinę depresiją; galbūt net pati nežinosite, kad ją patiriate. Galvosite, kad liūdesį ir nuovargį lemia bemiegės naktys ir pervargimas. Daugelis naujų mamų slepia liūdesį ir apgailestavimą, nes manoma, kad negalima nesidžiaugti gimusia mažyle. Pagrindiniai požymiai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Baby blues nepraeina po kelių savaičių
- Tuštumos, liūdesio jausmas, verksmingumas
- Dirglumas ir bejėgiškumas
- Nėra ryšio su kūdikiu
- Mintys apie žalą sau arba kūdikiui
- Nėra motyvacijos kasdieniams darbams, nesinori rūpintis vaiku
- Miegama per daug arba kenčiama nuo nemigos
- Persivalgymas arba apetito stoka
- Kaltė ir „blogos mamos“ jausmas
Pavojus nepastebėti pogimdyvinės depresijos
Nesigydoma pogimdyvinė depresija gali išsivystyti į klinikinę depresiją. Labai svarbu atkreipti dėmesį į požymius ir ieškoti pagalbos, kol nekilo gėdos jausmo ir žalos modeliai. Daug moterų slepia neigiamas emocijas, nes nenori, kad kiti pamatytų, kaip sunku dorotis su tėvystės iššūkiais. Draugai ar šeima naują mamą kartais netyčia apleidžia, nes ji nebegali aktyviai bendrauti kaip anksčiau – tai dar vienas netikėtas smūgis. Kiek sunkūs bebūtų šie jausmai, jie yra normalūs, ir neturėtume apsimesti, kad tapti mama lengva arba turi būti lengva.
Jeigu depresija užsitęsia, kūdikis gali įgyti nerimastingą prisirišimo tipą, vystytis lėčiau nei kiti, tapti pasyvesnis. Tokia pradžia ilgainiui gali lemti elgesio ar psichikos sutrikimų, kurių atsakomybę dažnai užkrauna mamai. Visgi ji negali duoti vaikui to, ko pati neturi.
Kaip palengvinti naujų mamų perėjimą
Nors moterys turėtų būti raginamos dalintis sunkumais su nuoširdžiais žmonėmis, yra daugybė būdų, kaip visuomenė gali padėti naujoms mamoms.
Daryti paramos išteklius prieinamesnius mamoms
Visuomenė skiria daug dėmesio ir resursų nėščiosioms ir tada jų kūdikiams, bet mama niekas neparuošia tam, kas laukia – nuolatinės atsakomybės 24/7, nemigos naktų, nuo draugų nutolusio socialinio gyvenimo, šeimos ir aplinkos spaudimo daryti taip, kaip ji galbūt nesutinka, nekalbant apie pogimdyvinės depresijos sunkumus.
Šeimos gydytojai ir sveikatos specialistai turi rasti geresnius būdus aiškiai paaiškinti, kokie pokyčiai laukia naujų mamų jų kūne ir gyvenime. Kai moteris žino, ko tikėtis, ir nesijaučia vieniša, ji gali lengviau suprasti savo galimybes ir ribas bei paprašyti pagalbos. Kai gėdinama arba apleidžiama, daug moterų kenčia tyliai, manydamos, kad pačios turėjo viską žinoti.
Normalizuokime neigiamas emocijas po gimdymo
Užauginti žmogų savo kūne nėra lengva, bet prižiūrėti jį gimus – dar didesnis iššūkis: apsaugoti nuo pavojų, padėti augti ir susitvarkyti su gyvenimo iššūkiais, užtikrinti kokybišką išsilavinimą, padėti surasti savo vietą ir svarbiausia – jaustis mylimam, saugiam, susietam. Tėvystė – viso gyvenimo kelias, ir niekas neparuošia visoms situacijoms. Pojūtis, kad esi priblokšta, sutrikusi, liūdna, kaltė už nežinojimą ar netobulumą – visiškai natūralu mokantis būti mama. Šias patirtis būtina normalizuoti – jos priklauso žmogiškai kelionei. Tai supratus lengviau tiems, kurios be reikalo jaučia gėdą dėl to, ką išgyvena kiekviena. Tėvystė – tai nuolatinis nutrūkimas ir atstatymas, kaip ir visi tikri santykiai.
Nustokime spausti moteris tapti mamomis
Vis dar gajus įsitikinimas, kad moteris atsiskleidžia tik per motinystę. Daugelis patiria spaudimą tapti mamomis, nors dar nesusiformavo asmeninė nuomonė. Tai gali lemti apgailestavimą ir vaikų nepriežiūrą. Reikia rimtai apmąstyti, ką reiškia atvesti naują žmogų į pasaulį. Tėvystė – ne tik gražios akimirkos socialiniuose tinkluose, bet ir kasdienio žmogaus auginimo iššūkiai, nuolatiniai netikėtumai, savo ir partnerio auklėjimo problemų atpažinimas bei nuolatinis kitų poreikių prioritetas – tų, kurie gali būti visai kitokie, nei tikėjotės – ir vis tiek mylėti. Ar turite resursų pasirūpinti kūdikiu? Ar esate pasirengusi įsipareigoti, net jei tobulai pasiruošti negalima? Ar turite artimų žmonių, kurie palaikys mažais kasdieniais dalykais šioje kelionėje? Atminkite, tie, kurie spaudžia jus tapti mama, tikrai nesiruošia padėti prižiūrėti jūsų vaikų.
Daugeliui moterų motinystė – palaima, bet net ir labai laukti vaikai atneša iššūkių. Nėra gėda sunkiai rūpintis naujagimiu – juk niekas neįteikia instrukcijos ar plano, kaip viskas vyks. Liūdesys, tuštuma ar kaltė – normalūs jausmai, o tylėdamos apie tai tik didiname spaudimą naujoms mamoms. Pogimdyvinė depresija – ne tik „hormonai“, tai rimta būklė, kurią galima įveikti su meile, palaikymu ir medicinine pagalba.
Galite sekti savo menstruacijas su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
