Skausmo malšinimas ir valdymas prieš gimdymą, jo metu ir po jo
Gimdymas – viena reikšmingiausių gyvenimo patirčių tėvams. Naujagimio laukimas kelia jaudulį, tačiau tuo pačiu gali būti iššūkis, ypač jei nežinote, ko tikėtis. Esame girdėjusios, kad gimdymas yra skausmingas, tačiau ką tai iš tiesų reiškia? Šiame straipsnyje dalinamės informacija apie įvairius skausmo valdymo būdus, kuriuos galite taikyti gimdymo metu.
Skausmas yra nervų sistemos signalas, perspėjantis apie žalingus arba labai intensyvius dirgiklius kūne. Sergant ar susižeidus skausmas dažniausiai laikomas simptomu. Sportininkės dažnai kalba apie „gerą“ ir „blogą“ skausmą. „Blogas“ kyla dėl persitempimo arba traumos, o „geras“ skausmas yra tobulėjimo pasekmė—tai „degantys“ pojūčiai, kai auginami raumenys. Gimdymo skausmas labiau primena „gerąjį“ skausmą, tačiau turi ir savitų ypatybių.
Koks yra gimdymo skausmas?
Pirmiausia—tai labai svarbu pabrėžti—kiekviena moteris skirtinga, o kiekvienas gimdymas yra unikalus. Į prasidėjusį gimdymą įsitraukia ne tik fizinė, bet ir psichologinė bei emocinė būsena. Vėliau papasakosime apie tai plačiau. Tačiau visus gimdymus sieja tas pats kūno tikslas—padėti vaikui ištrūkti iš mamos kūno ir tapti savarankiška būtybe.
Kai ateina laikas kūdikiui gimti, gimdyvės gimda pradeda ritmingai ir pakartotinai trauktis. Sąrėmiai palaipsniui tampa dažnesni ir intensyvesni, vaikui leidžiantis į dubenį, o gimdos kakleliui taipstant ir atsiveriant (plonėjant ir atsiveriant). Pasiekus visišką 10 cm kaklelio atsidarymą, stiprios gimdos raumenų (stipriausio raumens kūne) traukos stumia kūdikio galvą (didesnę ir standžiausią kūno dalį) per gimdos kaklelį, makšties kanalą ir vulvą į pasaulį. Vos išėjus galvai, likusi kūnelio dalis išgimsta lengvai.
Naujagimės galvos apimtis dažniausiai siekia apie 35 cm, tačiau šiuo etapu kaukolė dar yra minkšta, elastinga—susideda iš penkių plokštelių, kurias jungia liauni pluoštiniai siūlės, leidžiančios plokštelėms gimdymo metu šiek tiek pasislinkti ir persidengti. Magnetinio rezonanso tyrimai rodo, kad prieš ir iškart po gimdymo kūdikio kaukolė yra apvali, bet didelio spaudimo metu sąrėmių metu galva suspaudžiama ir ištęsiama, slenkant per gimdymo takus. Daugelis naujagimių gimsta kūgio formos galva, tačiau už kelių minučių galva atsistato į įprastą formą.
Gimdymo skausmas kyla dėl gimdos raumenų susitraukimų ir spaudimo, kurį kūdikio judėjimas gimdymo takais daro aplinkiniams audiniams. Jausmas gali būti panašus į menstruacijų spazmus apatinėje pilvo dalyje, tačiau didėjant sąrėmių intensyvumui skausmas stiprėja, apima tempimą, skaudančius, pulsuojančius ar aštrius pojūčius raumenyse, nervuose, raiščiuose. Dažniausiai naudojami apibūdinimai: spazmuojantis, maudžiantis, pulsuojantis, spaudžiantis, „šaudantis“ skausmas.
Fiziologija ir kūdikio padėtis taip pat įtakoja patirtį. Kiti dažni skundai:
- Apatinės nugaros skausmas sąrėmių metu arba nuolat.
- Skausmas visoje pilvo, klubų, sėdmenų ir šlaunų srityje, arba kai kuriose šių vietų kombinacijose.
- Skausmo plitimas iš priekio į nugarą, iš nugaros į priekį, ar žemyn šlaunimis.
- Skausmas tik vienoje vietoje arba keliose vienu metu.
Gimdymo skausmas panašus į fizinį krūvį: tai ženklas, kad jūsų kūnas intensyviai dirba ir puikiai susitvarko, tačiau skiriasi tuo, kad sąrėmiai būna nuspėjamais intervalais, trunka trumpai (iki minutės) ir tarp jų galima ilsėtis. Dažniausiai jie prasideda švelniai, vėliau stiprėja, ilgėja ir darosi dažnesni, todėl spėjate prisitaikyti. Sustabdyti gimdymo neįmanoma, tačiau skausmas baigsis vos gimus kūdikiui. Tuomet kūną užlies oksitocino ir endorfinų banga, o viena stipriausių gyvenimo patirčių netrukus pasimirš.
Pirmą kartą gimdant, procesas vidutiniškai trunka 12–24 val., antrą kartą dažniausiai 8–10 val. Vienos moterys artėja prie gimdymo keletą dienų, kitoms viskas vyksta labai greitai – per 1–2 val., o kai kurioms tenka susidurti su didesne rizika ir specialistų pagalba.
Gimdymo skausmo patirtį lemia ir ne tik kūnas—ją veikia visuomenės požiūris, žiniasklaida, pasitikėjimas savo jėgomis, prieš tai patirti skausmai, aplinka (kas šalia, kaip komunikuoja, kokia įstaigos filosofija, kokia priežiūros kokybė, ar jaučiatės komfortiškai ir saugiai).
Kaip pasiruošti?
Kiekviena moteris prieš gimdymą gali padaryti keletą svarbių žingsnių.
Susipažinkite su gimdymu ir lankykite pasiruošimo užsiėmimus
Šiandienos interneto laikais galite rasti visą informaciją apie nėštumą, gimdymą ir po gimdymo laikotarpį. Žinios suteikia galios, tačiau lengva ir pasimesti. Gimdymo kursai – puikus praktinis būdas atsakyti į rūpimus klausimus ir geriau pasiruošti šiai patirčiai.
Lankykite nėštumo priežiūros vizitus
Pirmojo trimestro pabaigoje dauguma laukiančiųjų jau būna užsirašiusios pas specialistę, kuri stebės kūdikio vystymąsi viso nėštumo metu. Dažniausiai tai akušerė-ginekologė, kuri galės atsakyti į individualius klausimus, rekomenduoti knygas, kursus bei internetinius šaltinius. Ji stebės jūsų kūno pokyčius, patars dėl vitaminų ar papildų, kad kūdikis gautų visko, ko jam reikia.
Sudarykite gimdymo planą
Pastaraisiais dešimtmečiais gimdymo planas tapo populiariu būdu moteriai įtvirtinti savo poreikius ir lūkesčius gimdymo metu. Vis dėlto „planu vadinamas“ dokumentas suteikia iliuziją, kad galite viską numatyti ir pasirinkti, kaip viskas vyks. Tai netiesa. Informuotumas ir prioritetų suvokimas yra nuostabu, tačiau gimdymas natūralus, gyvas procesas, kuris ne visada atitinka idealią svajonę. Prasidėjus aktyviam gimdymui, būsite visiškai įsitraukusi į šią patirtį, tad svarbu jausti artimųjų palaikymą. Gimdymo planas gali padėti atkreipti į tai dėmesį.
Pagalvokite apie esminius dalykus: kur norite gimdyti ir kokią įrangą norėtumėte turėti (kėdutę, kamuolį, laikiklį, vonią ir pan.), kas turi dalyvauti (medicinos personalas, partneris, draugės, šeima), kokie veiksmai jums reiškia emocinę paramą (kokia jūsų meilės kalba?), kokią turite nuomonę apie skausmo malšinimą ir kas jums dar svarbu. Gydytojai ir akušerės stengsis padėti, tačiau jų pagrindinis tikslas – priimti mediciniškai teisingus sprendimus, o ne rūpintis jūsų emocine patirtimi. Jei galite bendradarbiauti su doula (ar partneriu, drauge), jos palaikymas padės įprasminti gimdymą. Tai nereiškia, kad viskas vyks pagal planą: svarbu, kad būtumėte pagarbiai prižiūrėta ir jūsų stiprybės bei pasirinkimai būtų palaikomi ir skatinami.
Būkite aktyvi
Vidutinis fizinis aktyvumas ruošiantis gimdymui padės tinkamai paruošti kūną artėjančiai užduočiai. Jei iki šiol sportavote, tęskite, jei akušerė-ginekologė neprieštarauja. Tačiau prisitaikykite prie besikeičiančių poreikių, kai keičiasi kūdikio padėtis, atsipalaiduoja sąnariai, gravitacijos centras. Jei iki nėštumo sportavote mažai, pasinaudokite laukimo mėnesiais, kad įgytumėte daugiau energijos. Paprastas vaikščiojimas – puiki pradžia. Šiandien galite rasti daug patikimų rekomendacijų, kaip saugiai mankštintis viso nėštumo metu – stiprinti giliuosius raumenis, klubus ir aktyvuoti dubens dugną. Šokiai, plaukimas, joga, pilatesas, jėgos treniruotės ar žemo intensyvumo aerobika – visi geri pasirinkimai. Moterys įvairių kūno sudėjimų sėkmingai susidoroja su gimdymo iššūkiais, tad metas priimti savo kūną ir pasinaudoti jo galimybėmis.
Stiprinkite dubens dugną
Dubens dugnas – tarpusavyje susijusių raumenų ir raiščių tinklas, išsidėstęs dubens apačioje. Šie raumenys prilaiko pilvo organus, o trijų iš jų (šlapimo pūslės, žarnyno ir gimdos) anga atsidaro dubens dugne: tai šlaplė, išangė ir makštis. Gimdymo metu šioje srityje tenka labai didelis spaudimas. Kegelio pratimai padeda treniruoti ir stiprinti dubens dugną, suteikia daugiau jėgos stumimui ir pagerina atsigavimą po gimdymo.
Skaitykite mūsų straipsnį apie tinkamą Kegelio pratimų atlikimą.
Atminkite: svarbiausia – saikas. Jei dubens raumenys silpni, nesijaudinkite, pastebimų pokyčių galite sulaukti per 4–6 savaites, o ryškių – per tris mėnesius. Nepersitempkite – profesionalios sportininkės, turinčios labai stiprų giliųjų raumenų sluoksnį, kartais gimdymo metu sunkiai atsipalaiduoja.
Praktikuokite tarpvietės masažą
Tarpvietė – minkštas, elastingas audinys tarp vulvos ir išangės. Kad šie audiniai pasiruoštų gimdymo iššūkiui, galite (jūs pati arba partneris) švelniai pamasažuoti, pamankštinti tarpvietę. Geriausia tai daryti po dušo ar vonios, kai audiniai jau būna šilti ir atsipalaidavę. Atsigulkite ar atsisėskite patogiai, kad dubuo būtų stabilus. Įsivaizduokite laikrodžio rodykles: viršuje – 12 val., apačioje, arčiausiai išangės – 6 val. Užtepkite ant pirštų aliejaus (kokosų, alyvuogių, migdolų) ir švelniai masažuokite audinius nuo 3 iki 9 val. Tada įveskite vieną ar du nykščius į makštį iki pirmo sąnario ir lėtai judėkite kraštais nuo 3 iki 9 val., švelniai tempdama audinius. Spaudimas turi būti toks, kad jaustųsi šioks toks dilgčiojimas, tačiau nesukeltų didelio diskomforto. Masažuokite iki 60 sek., tada atsipalaiduokite. Pakartokite „tempimo judesį“ penkis kartus. Pajutus tempimą ar pasipriešinimą – švelniai pamasažuokite tas vietas ilgiau. Masažo metu giliai kvėpuokite, atsipalaiduokite ir mintyse ruoškite dubens dugną gimimui. Tiek – vos kelios minutės gali labai pagelbėti kūnui prisitaikant prie artėjančio momento.
Devynios iš dešimties gimdyvių patiria nedidelius makšties plyšimus. Nedideli plyšimai dažniausiai nesukelia didelio diskomforto ir greitai užgyja. Jei kyla rizika didesniam plyšimui, gydytoja ar akušerė atliks epiziotomiją—švarų pjūvį, kurį vėliau susiuva, jis gyja daug geriau nei netaisyklingas plyšimas. Kai kurios moterys pagimdo visiškai nepažeista tarpviete. Šalia Kegelio pratimų ir pozicijų praktikos, pradėjus reguliariai masažuoti tarpvietę (3–4 kartus per savaitę nuo 34 savaitės), rizika gauti didesnį plyšimą žymiai sumažėja (ypač jei derinama su kontroliuojamu stūmimu, šildoma tarpvietės kompresu arba vandeniniu gimdymu bei manualine atrama audiniams).
Skausmo valdymas gimdant
Sprendimą dėl skausmo valdymo gimdant priimate tik jūs pati. Moterys renkasi nuo visiškai natūralaus gimdymo be vaistų iki norėjimo kuo mažiau jausti ar ieško kompromiso. Kartais visuomenėje būna stiprių nuomonių apie skausmo valdymą gimdant. Tai – kitų požiūris. Jums svarbiausia – jūsų noras, ką gali pasiūlyti gydytoja, akušerė ar doula, ir kiek pasirinkimų realioje situacijoje bus įmanoma.
Atkreipkite dėmesį, kad skirtingose gimdymo įstaigose skiriasi skausmo valdymo galimybės. Planuodama, kur norėtumėte gimdyti, išsiaiškinkite, kokios skausmo malšinimo priemonės prieinamos ir ar įstaigos filosofija atitinka jūsų poreikius.
Sukurkite saugią ir malonią aplinką. Planuodama gimdymą namuose, ją kūrėsite pati, bet ir ligoninėje ar gimdymo centre galite prašyti pakeisti apšvietimą, temperatūrą, įjungti muziką, gamtos garsus, balto triukšmo ar paprašyti tylos, atsinešti mylimų daiktų iš namų. Kai kur galima naudoti aromaterapiją, tačiau net jei ne – kvepiančios detalės padeda nuo pykinimo ir pagerina komfortą.
Pradėjus sąrėmius, palaikykite skysčių pusiausvyrą ir valgykite lengvai virškinamą, daug energijos suteikiantį maistą. Sudėtiniai angliavandeniai užtikrina pastovią energiją, o sultys ar medus – greitą impulsą. Valgykite sočius pietus, kol galite, vėliau norėsite kuo mažiau valgyti. Ilsėkitės ir miegokite, kiek pavyks.
Nemedikamentinis skausmo valdymas
Atsipalaidavimo technikos
Atsipalaidavimo technikos – meditacija, vizualizacija, kvėpavimo pratimai padeda būti daugiau „čia ir dabar“, susitaikyti su savo kūnu ir situacija. Kartokite mantrą ar naudokitės meditacijos laikmačiu, vizualizuokite bangas paplūdimyje, skleidžiamą gėlę, kūdikio nusileidimą, taikykite įvairius kvėpavimo metodus, kurie padeda atsipalaiduoti, susikaupti ar sumažinti skausmą konkrečioje srityje.
Judėjimo ir poilsio kaitaliojimas
Judėjimo ir poilsio kaitaliojimas — šokite, linguokite, lipkite laiptais, sukite klubais, siūbuokite, remkitės į sofą, lovą ar gimdymo kamuolį, pereikite į keturpėsčią padėtį, ilsėkitės ant šono ar asimetriškomis pozomis. Klausykite, ko prašo jūsų kūnas ir ko reikia jūsų kūdikiui.
Raminantis prisilietimas
Raminantis prisilietimas — masažas, spaudimas klubams ar nugaros apačiai, akupresūros taškai, šilti/šalti kompresai – tai, ką partneris ar doula gali daryti, kad padėtų sumažinti įtampą bei skausmą per sąrėmius.
Vandens terapija
Vandens terapija — vanduo ramina ir atpalaiduoja raumenis, stimuliuoja laimės hormonų gamybą, mažina stresą bei skausmą. Jei turite vonią ar dušą, pasinaudokite jų poveikiu. Kai kurios moterys renkasi gimdymą vandenyje kaip natūralią alternatyvą.
Daugiau skaitykite mūsų straipsnyje Ar gimdymas vandenyje jums tinkamas?
Aukščiau aprašytos technikos veiksmingiausios, jei moteris jaučia partnerės ar doulos palaikymą, supranta jos įveikos būdą: ar ji susigūžia streso metu, ar nori akių kontakto, ryšio, paskatinimo? Kur pasireiškia įtampa? Kas padeda atsipalaiduoti? Ar padeda triukšmingum as, ar tyla? Kokie garsai, prisilietimai ar vaizdiniai padeda koncentruotis?
Farmakologinis skausmo malšinimas
Norint palengvinti gimdymo skausmą, galite rinktis šias dažniausias medicinines priemones:
Epidurinė ar spinalinė nejautra
Epidurinės metu į apatinę nugaros dalį įvedami ploni vamzdeliai, per kuriuos nuolat lašinami nuskausminamieji į apatinę kūno dalį. Epidurinė dažniausiai nesukelia skausmo, tik nedidelį diskomfortą odos nuskausminimo metu. Nuskausminamieji pradeda veikti maždaug per 15 minučių. Skausmas stipriai sumažėja, tačiau galite kontroliuoti gimdymą ir išlikti sąmone. Tarp minusų – galimas kraujospūdžio sumažėjimas, kuris gali sukelti svaigulį ar silpnumą. Retai epidurinė gali sukelti stiprų galvos skausmą ir sulėtinti kūdikio širdies ritmą.
Spinalinė nejautra
Veikia panašiai kaip epidurinė, tačiau dažniau taikoma atliekant Cezario pjūvį. Tai viena injekcija į apatinę nugaros dalį. Pradeda veikti iš karto ir nuskausmina 2 valandoms. Privalumai ir trūkumai panašūs kaip epidurinės.
Sisteminis analgetikai
Analgetikai, pavyzdžiui, opioidai, gali būti naudojami norint sumažinti skausmo suvokimą. Jie padeda atsipalaiduoti, jaustis patogiau, tačiau nesuteikia visaverčio skausmo malšinimo. Galite jaustis apsnūdusi, susirgti galvos svaigimu, pykti. Taip pat kyla rizika, kad kūdikis gims mieguistas.
Azoto oksidas
Dar vadinamas „juoko dujomis“ – padeda atsipalaiduoti ir sumažina skausmą. Galite pati reguliuoti dujų įkvėpimą ir po gimdymo vaikščioti. Tačiau gali pasireikšti mieguistumas, pykinimas, galvos svaigimas.
Vietiniai anestetikai
Vietiniai anestetikai suleidžiami konkrečioje vietoje – dažniausiai makšties srityje – siekiant sumažinti plyšimo skausmą. Galite nejausti plyšimo ar siuvimo, tačiau sąrėmiai vis tiek bus juntami.
Po gimdymo
Pilnai atsigauti po gimdymo paprastai prireikia 6–8 savaičių. Pirmosiomis savaitėmis tarpvietė ir pilvo sritis gali būti jautri, skaudėti, šlapinantis ar tuštinantis jausti nemalonių pojūčių. Gydytoja gali rekomenduoti nereceptinius skausmą malšinančius vaistus, pavyzdžiui, ibuprofeną ar paracetamolį, kad sumažėtų nemalonūs pojūčiai.
Jūsų gyvenimas bus apverstas aukštyn kojom – visa dėmesio centre atsiras naujagimis. Net ir taip, geriausiai pasirūpinsite kitais, jei pasirūpinsite savimi. Miegokite, kiek galite, valgykite paprastą, maistingą maistą, gerkite pakankamai vandens. Tai svarbu gijimui ir pieno gamybai. Jei draugės ar šeima pasiūlo pagalbą ruošiant maistą – priimkite, jei tik tai neapsunkina jūsų ramybės. Naudokite visas priemones, kurios padės jaustis patogiau – ledo kompresai skausmingoms vietoms, šiltas/šaltas kompresas, tempimo pratimai, masažas, šiltos vonios ar dušai – visa tai mažos meilės sau akimirkos, kurias verta sau dovanoti kuo dažniau.
Išvada
Gimdymas įkvepia ir kartu gąsdina, ypač pirmą kartą gimdančioms. Visiškai normalu jausti nerimą prieš didžiąją akimirką. Susidoroti su šiomis emocijomis padės žinios apie nėštumą, gimdymą, pasiruošimas, aiški nuomonė apie pageidaujamą gimdymą ir skausmo malšinimą. Tačiau lygiai taip pat svarbu išlikti lanksčiai ir atverti šiai naujai patirčiai.
Atsisiųskite WomanLog jau dabar:
