Seksualinis priekabiavimas
Seksualinis priekabiavimas apibrėžiamas kaip nepageidaujamas seksualinis prisiartinimas. Jei sulaukei nepageidaujamų užuominų, buvai paliesta be savo leidimo arba patyrei spaudimą ar bauginimą, kad atitiktum seksualiniam prisiartinimui – patyrei seksualinį priekabiavimą.
Seksualinis priekabiavimas gali ištikti bet kurios lyties ir bet kurio amžiaus žmogų. Moterys ir vyrai gali būti aukos; moterys ir vyrai gali būti priekabiautojos. Deja, apie seksualinį priekabiavimą prabylantys žmonės dažnai yra stigmatizuojami, tačiau norint iš tiesų padėti būtina, kad aukos būtų išklausytos ir vertinamos rimtai.
Seksualinis priekabiavimas – paplitusi problema. 2018 metų apklausa parodė, kad 81 % moterų ir 43 % vyrų bent kartą per gyvenimą susidūrė su kokia nors seksualinio priekabiavimo forma. Moterys dvigubai dažniau patiria seksualinį priekabiavimą, tačiau vyrai dažniau susiduria su sunkumais, kai siekia pagalbos – jų nepriima rimtai.
Seksualinio priekabiavimo iniciatorė dažnai turi kokios nors galios prieš savo auką, pvz., didesnį fizinį dydį bei jėgą arba aukštesnes socialines pareigas (pavyzdžiui, būdama aukos vadovė ar darbdavė). Baimė patirti kerštą apsunkina bandymus nutraukti priekabiavimą.
Skirtingos seksualinio priekabiavimo formos
Seksualinis priekabiavimas gali pasireikšti įvairiu elgesiu — jis vyksta viešai ir privačiai, kasdieniame arba oficialiame kontekste, tarp pažįstamų ir tarp visiškai svetimų žmonių.
Seksualinis priekabiavimas dažnai yra toks elgesys, kuris tarp sutinkančių suaugusiųjų būtų priimtinas ar net pageidaujamas – esminis skirtumas, kad šis elgesys yra NEPAGEIDAUJAMAS. Kartais iš pirmo žvilgsnio nekaltas veiksmas tampa grėsmingas, kai auka pasijunta nejaukiai, o priekabiautoja nereaguoja ar net eskaluoja situaciją; kitos priekabiavimo formos yra akivaizdžiai piktavališkos.
Štai elgesio pavyzdžiai, kurie gali būti laikomi seksualiniu priekabiavimu:
- Viliojančiai žiūrėti į žmogų
- Švilpauti, signalizuoti, daryti „buciuojančius garsus“, sakyti „labas gražuole“ ar pan.
- Pasakoti seksualinio pobūdžio anekdotus, netinkamai komentuoti kieno nors kūną, aiškiai išsakyti seksualinio pobūdžio norą
- Keikti ar niekinti dėl lyties, lytinės tapatybės ar orientacijos
- Rodyti ar siųsti nepageidaujamas nuotraukas, piešinius ar kitokius seksualinio pobūdžio vaizdus
- Tyčia liesti ar prisiliesti seksualiai užuominuojančiai
- Reikalauti ar siūlyti dėmesio, prisilietimo, draugijos ar seksualinių paslaugų
- Nepageidaujami apsilankymai, skambučiai, žinutės, laiškai ar el. laiškai, ypač jei tai kartojasi
- Nepageidaujamų dovanų palikimas žmogaus namuose, mokykloje, darbe ar kitoje lankomoje vietoje
- Atsidengimas viešumoje
- Persekiojimas ar kitoks grėsmingas elgesys
- Vertimas ar privertimas daryti seksualinių užuominų veiksmus ar užsiimti seksualiniu elgesiu
Dažnas seksualinio bauginimo/priekabiavimo būdas – seksualinio pobūdžio gandų skleidimas tiek gyvai, tiek internete. Terminas „keršto pornografija“ reiškia seksualinio pobūdžio vaizdų ar vaizdo įrašų dalijimąsi be sutikimo, net jei kerštas toje situacijoje nėra reikšmingas.
Baimė patirti kerštą neleidžia daugeliui aukų prabilti. Pavyzdžiui, jei priekabiautoja yra aukos vadovė, gali kilti rizika netekti darbo, jei nepaklūsta. Jei priekabiautoja agresyvi ar smurtautoja, ieškant pagalbos gresia ir turtiniai nuostoliai, kūno sužalojimai ar net mirtis.
Kaip atpažinti?
Socialiniai santykiai kartais būna dviprasmiški – gali nežinoti, ką reikėtų pakęsti, o kam reikėtų pasakyti „ne“. Galbūt juokiesi iš draugo piktų pokštų, bet galiausiai jie nueina per toli. Gali būti, kad kartais mėgsti išgerti su kolege, bet po vieno tokio vakaro gauni dviprasmišką žinutę ir imi svarstyti, ar tik ji suprato viską neteisingai.
Ne kiekviena, kuri elgiasi bauginančiai, supranta, kad peržengia ribą. Gali net neateiti į galvą, kad jos žodžiai ar veiksmai galėtų kažkam sukelti diskomfortą. Kartais priekabiautojos klaidingai interpretuoja reakcijas į savo elgesį. Pavyzdžiui, klientų aptarnavimo specialistės pastebi, kad jų profesinis mandagumas dažnai palaikomas flirtu, dėl ko joms vėliau tenka susidurti su priekabiavimu.
Internetiniai pokalbiai dar labiau padidina nesusipratimo riziką, nes rašytinė kalba neturi neverbalinių signalų – mimikos, balso tono, kūno kalbos, kurie padėtų suprasti kitos žmogaus ketinimus. Trūkstamas užuominas dažnai kompensuojame savo lūkesčiais.
Nepageidaujamo intymumo aukos iš pradžių gali klaidingai laikyti priekabiautojos elgesį draugiškumu. Jei pati niekada nesielgtum taip, gali to neatpažinti kituose. Net jei žinai, kas vyksta, gali neprabilti, nes:
- Nežino, kaip išreikšti savo diskomfortą
- Galvoja, kad priekabiautoja neketina žengti toliau ir po kiek laiko nustos, jei tiesiog kentės
- Jaučia kaltę, kad galbūt sukūrė neteisingą įspūdį
- Jaučia, kad jau per vėlu ką nors sakyti
- Bijosi būti pavadinta „keliančia problemų“
- Bijosi, kad tai tik paskatins priekabiautoją
- Bijosi keršto už prieštaravimą
Neretai seksualinio priekabiavimo auka pasijunta taip nejaukiai, kad kūnas įjungia kovos-bėgimo-sustingimo reakciją. Tai instinktyvi reakcija, išlikusi nuo laikų, kai gyvenome tarp plėšrūnų – kūnas automatiškai reaguoja, siekdamas padidinti išgyvenimo tikimybę.
„Kova“ – agresyvus pasipriešinimas, „bėgimas“ – pabėgimas, tačiau dažniausia reakcija į seksualinį priekabiavimą yra „sustingimas“ – tapimas tylioms ir pasyvioms.
Jei priekabiautoja nesupranta, kad taip atsitiko, gali manyti, kad tylėjimas – sutikimas. Jei auka neįsisąmonina, kad tokia reakcija instinktyvi, gali pradėti kaltinti save, kad nesustabdė priekabiautojos veiksmų, įtikinti save, kad iš tikrųjų norėjo priekabiavimo ar to nusipelnė.
Daugeliui mūsų negana nerašytų socialinių taisyklių – vengti „gadinti nuotaiką“, net jei tau nuotaika jau sugadinta. Pasitikrink, kaip jaučiasi kita požiūryje, apklausk prieš, per ir po intymaus judesio – tai gali išgelbėti nuo pažeminimo jausmo. Tokį elgesį verta prisiminti net ilgalaikiuose, mylinčiuose santykiuose – žmonės gali persigalvoti net geriausios sueities akimirkomis. Nėra nieko blogo staiga pagalvoti, kad reikia sustoti, ir nėra nieko blogo tai pasakyti garsiai.
Kaip reaguoti į priekabiavimą
Yra keletas būdų, kaip reaguoti į priekabiavimą. Jei jautiesi saugi, būk tiesi: pasakyk priekabiautojai (garsiai, aiškiai ir trumpai), kad jos elgesys tave slegia. Įvardink, kurie poelgiai tau kelia problemų.
Geriausiu atveju priekabiautoja tiesiog nežinojo, kad tau sukelia nepatogumų, nenori tau sukelti streso, ir nustosią elgtis netinkamai. Prabilusi suteiki galimybę jai pasimokyti, kad ateityje taip nebesielgtų nei su tavimi, nei su kitais.
Jei nesijauti saugi ar anksčiau bandei kalbėtis, bet situacija nesikeičia, turėtum manyti, kad jai nerūpi tavo gerovė ir elgtis atitinkamai. Tikėtina, jog viską neigs. Parašyk tikslų įvykio aprašymą – kas, kada ir kur įvyko, ar buvo liudininkių, bet kokią kitą svarbią informaciją.
Jei priekabiavo internetiniuose pokalbiuose ar žinutėmis, susikurk skaitmeninių įrodymų aplanką (ekranų nuotraukas, visas nepageidaujamas žinutes ar vaizdus). Saugok įrodymus kuo greičiau – sąmoninga priekabiautoja viską greitai ištrins, jei supras, kad ketini apie ją prabilti.
Rask kuo pasitikėti ir išdėstyk situaciją. Jei esi mokykloje – pasakyk suaugusiajai, kuria pasitiki. Jei pirmoji nepriklauso rimtai – susirask kitą. Jei nori išlikti anonimiška, dažnai būna specialus telefono numeris, kuriuo gali paskambinti, ir tau padės susisiekti su institucijomis.
Jei patyrei priekabiavimą darbe, ieškok pagalbos pas patikimą kolegę, savo vadovę (nebent ji pati priekabiautoja ar gali ją palaikyti), arba vadovės vadovę. Daugelis įmonių turi aiškias procedūras tokiais atvejais – perskaityk savo darbo sutartį ir vidaus taisykles, pasitark su profsąjunga, jei ją turi.
Jei nuspręsi pranešti apie seksualinį priekabiavimą mokykloje ar darbe, padeda:
- paprašyti, kad kartu ateitų patikima liudininkė
- atsinešti visus įrodymus
- įrašyti susitikimą (arba pasižymėti datą, dalyvius bei susitikimo rezultatus), jei priekabiavimas tęstųsi ar už pranešimą patirtum pasekmių
Jei tie, kurie turėtų tave apsaugoti, nenori pripažinti situacijos ar bando nutildyti, eik į policiją.
Jei niekas neklauso
Nors seksualinio priekabiavimo iniciatorės turėtų susilaukti tinkamų pasekmių, per dažnai aukos būna bejėgės jas patraukti atsakomybėn. Atsakingos institucijos gali stengtis nuslėpti situaciją, kad pati įstaiga nepatirtų blogos reputacijos ar kad apsaugotų įtakingą priekabiautoją.
Jei esi seksualinio priekabiavimo auka ir tavęs neišklauso, svarbiausia pasirūpinti savo saugumu. Tai gali reikšti, kad turi išeiti – pakeisti mokyklą ar darbą. Yra prieglaudos, kuriose rasi saugią užuovėją, jei neturi kur eiti, ir savipagalbos grupės, padedančios apdoroti patirtus išgyvenimus. Skaudu ir neteisinga, kad turi aukoti savo gyvenimo dalis dėl kitos žmogaus elgesio – leisk sau supykti dėl to.
Atmink – svarbiausia tau – judėti pirmyn, gyti ir klestėti. Liūdna tiesa, kad ne visos priekabiautojos yra nubaudžiamos. Jei gali kažką padaryti nesukeldama sau daugiau pavojaus, veik, kad padėtum kitoms. Bet pirmiausia – saugok save.
Seksualinis priekabiavimas gali turėti rimtų ir ilgalaikių pasekmių aukai – nerimas, depresija, galvos skausmai, miego sutrikimai, svorio kritimas ar priaugimas, pykinimas, sumažėjęs pasitikėjimas savimi, seksualinės problemos. Labai vertinga turėti draugę ar bičiulę, kuri galėtų išklausyti su užuojauta ir pagarba. Tačiau ne visi geba tvariai išklausyti kito žmogaus skausmą – net jei tave myli. Jei neturi stiprios draugės šalia, kuria gali pasikliauti, gali padėti profesionali specialistė. Nors galutiniame rezultate pačios turime pasveikti, tai nereiškia, kad privalome būti vienos.
Gali sekti savo menstruacijų ciklą su WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar:
