Brendimas
Brendimas yra procesas, žymintis perėjimą iš vaikystės į suaugusį amžių. Tai laikotarpis, kai vyksta ir fiziniai, ir psichologiniai pokyčiai.
Vidutiniškai mergaitės bręsti pradeda tarp 9 ir 11 metų, o šis procesas tęsiasi iki 15–17 metų. Berniukai šį kelią pradeda šiek tiek vėliau—nuo maždaug 11–12 metų ir bręsta iki maždaug 16–17 metų. Brendimo tempas labai individualus. Atsilikti arba šiek tiek pirmauti bendraamžių atžvilgiu yra visiškai normalu.
Pokečiai, apibūdinami žodžiu „brendimas“, vyksta per keletą metų. Kiekvienos asmenybės raida yra unikalus procesas, kiekviena bręsta savo tempu bei būdu. Nors ritmui įtakos neturite, galite siekti suprasti savo kūną ir jo pokyčius.
Hormoniniame lygmenyje visi šie pokyčiai kyla iš smegenų siunčiamų signalų. Gonadotropinus išskiriantis hormonas (GnRH) pasiekia posmegeninę liauką, kuri išskiria du hormonus į kraują—liuteinizuojantį hormoną (LH) ir folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH). LH ir FSH reguliuoja estrogeno ir testosterono gamybą. Ir mergaitės, ir berniukai turi abu šiuos hormonus, tačiau skirtingais lygiais, todėl jų poveikis kūnui taip pat skiriasi.
FIZINIAI POKEČIAI
Akivaizdžiausi pokyčiai yra fiziniai. Paauglės ir paaugliai patiria ūgio, kūno formos, svorio ir plaukuotumo pokyčius, pereidamos iš vaiko į jauno suaugusio žmogaus stadiją.
Kūno plaukai
Kūno plaukų atsiradimas (ten, kur jų anksčiau nebuvo) yra vienas pirmųjų brendimo požymių. Berniukams ir mergaitėms pradeda augti plaukai pažastyse ir lytinių organų srityje. Kojų ir rankų plaukai tampa storesni ir tamsesni. Plaukų tipas labai individualus—galite pasižiūrėti į savo tėvus, kad susidarytumėte apytikslę nuomonę, ko tikėtis.
Berniukams veido plaukai paprastai pradeda augti vėlesnėse brendimo stadijose, apie penkioliktuosius metus. Pirmiausiai dygsta plaukai virš viršutinės lūpos, vėliau ant smakro ir po žandikauliu. Veido plaukų augimas labai skiriasi—kai kurie berniukai jau 12 metų turi pūką ant veido, kitiems net suaugusiems sunku užsiauginti vešlią barzdą.
Viskas, ką darote su savo kūno plaukais, turi ir socialinę, ir kultūrinę reikšmę, tačiau galiausiai pati spręsk, kokius priežiūros sprendimus priimti. Kai kurios merginos jautresnės skutimosi dirginimui, kitos linkusios į įaugusius plaukelius. Yra įvairių priemonių, padedančių sumažinti šią riziką, bet kartais paprasčiau tiesiog leisti plaukams augti.
Jei nuspręstum pradėti skustis, pravartu žinoti keletą dalykų:
- Išsiaiškink, kuris skutimosi peiliukas tau tinkamiausias. Nuo paprastų iki elektrinių skustuvų—pasidomėk, apsvarstyk pasirinkimus ir visuomet naudok naują, švarų peiliuką.
- Sudrėkink odą, kurią ruošiesi skusti, ir naudok skutimosi gelį, losjoną arba kremą. Tai padeda suminkštinti plaukelius ir sukuria apsauginę plėvelę tarp odos ir peiliuko. Koja ar intymios zonos skutimas gali būti lengvesnis duše arba voneje—oda jau bus sudrėkusi ir turėsi daugiau privatumo.
- Nespausk stipriai—per didelis spaudimas gali pažeisti odą. Ypač atsargiai elkis prie kulkšnių, kelių, po žandikauliu ir, žinoma, lytinių organų srityje.
- Reguliariai keisk skutimosi peiliukus. Nusidėvėjęs peiliukas plaukus ne nuskuta, o rauna, be to, tarp ašmenų kaupiasi plaukai ir negyvos odos ląstelės.
- Nesidalink skustuvais—higienos priemonės turėtų būti tik tavo.
Lytiniai organai
Kartu su padidėjusiu plaukuotumu, berniukams vienas pirmųjų brendimo požymių—varpos ir sėklidžių padidėjimas, sėklidžių nusileidimas ir palaipsniui tamsėjanti kapšelio oda. Šie pokyčiai trunka ne vienerius metus ir paprastai būna užbaigti apie 18 metus.
Šiuo laikotarpiu berniukams pradeda dažniau pasireikšti erekcijos. Jos gali ištikti bet kada, o dažnumas priklauso nuo amžiaus, seksualinės brandos ir daugybės atsitiktinių veiksnių (visiškai normalu patirti erekciją be jokios aiškios priežasties). Erekcijos taip pat gali kilti miego metu, dažnai pasibaigiant ejakuliacija, dar vadinama „šlapiu sapnu“. Šie sapnai įprasti brendimo metu, kai organizmas pradeda aktyviau gaminti testosteroną. Turėti menką ar jokios kontrolės pojūtį dėl šių procesų gali būti nemalonu ir gėdinga, bet nurimk—tai patiria daugelis ir tai visiškai normali raidos dalis.
Mergaičių vulva šiuo laikotarpiu irgi keičiasi—vulva tampa didesnė ir ryškesnė, didžiosios lytinės lūpos (išorinės) tampa labiau matomos, mažosios lytinės lūpos (vidinės) vystosi, vulvos plyšys ir klitoris šiek tiek padidėja. Paprastai šie pokyčiai prasideda prieš pirmą menstruaciją, vidutiniškai 2–3 metų bėgyje.
Krūtys
Krūtų vystymasis prasideda nuo nedidelio patinimo po speneliu. Jis gali būti juntamas skausmingas ar jautrus. Pastebėsi mažą gumbelį po speneliu (vadinamą krūties pumpuru), kuris ilgainiui didės. Patys speneliai ir aplink juos esanti oda (areolė) taps tamsesni ir didesni. Dažnai viena krūtis vystosi greičiau nei kita—nors ilgainiui dydžiai susilygina, nenustebk, jei viena krūtis vis tiek liks didesnė. Beveik visoms moterims krūtys šiek tiek skiriasi dydžiu—idealiai simetriškų kūnų nebūna.
Augant krūtims gali pradėti norėtis dėvėti liemenėlę. Ji ypač pravarti sportuojant, kadangi besivystančios krūtys jautrios—nenorėtum, kad kūno pokyčiai trukdytų veiklai, kurią mėgsti. Liemenėlė, kaip ir visi nauji dalykai, gali būti iš pradžių neįprasta, o tinkamo dydžio ir modelio paieškos ne visada paprastos. Liemenėlės dydį nurodo skaičius (krūtinės apimtis po krūtimis) ir raidė (kaušelio dydis). Jeigu pirmą kartą ieškai liemenėlės, gali paprašyti pagalbos draugės, mamos ar pardavėjos.
„Ryklių savaitė”
Pirmoji menstruacija paprastai pasirodo praėjus maždaug 2–2,5 metų po pirmųjų krūtų pokyčių. Pradžioje mėnesinės gali būti nereguliarios, nes kūnui reikia laiko prisitaikyti prie hormonų pokyčių. Mėnesinės įprastai stabilizuojasi per metus, nors kai kurioms mergaitėms tam prireikia daugiau laiko. Dažnas ženklas, jog organizmas jau pasiruošęs—makšties išskyros: permatoma ar balkšva, šiek tiek lipni medžiaga, kurią kartais pastebėsi apatinėje. Tai įvyksta maždaug pusę metų ar metus prieš pirmąsias mėnesines.
Dauguma merginų pirmąsias mėnesines gauna būdamos 12–13 metų, tačiau laikoma normaliu, jei tai nutinka bet kada tarp 10 ir 15 metų. Dažniausi artėjančių mėnesinių simptomai: jautrios krūtys, pilvo pūtimas, vandens kaupimasis, raumenų ar sąnarių skausmas, galvos skausmas, aknė, pilvo spazmai, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, nugaros skausmas, miego problemos, energijos stoka ar nuovargis. Ne visos kurios patiria visus šiuos simptomus—daugelis merginų jaučia tik kai kuriuos, o kai kurios jų išvis nepatiria. Daugeliui pakanka nereceptinių vaistų nuo skausmo, o kitus pojūčius padeda valdyti sveika gyvensena.
Plačiau apie mėnesinių ciklą skaityk čia.
Raumenys ir svoris
Didesnė testosterono gamyba berniukams skatina pastebimą raumenų masės didėjimą. Raumenys pirmiausia auga apimtimis, o laikui bėgant tampa stipresni ir ištvermingesni dėl bręstančių plaučių ir širdies-kraujagyslių sistemos. Pastebėsi, kad bendraamžiai bręsta nevienodai. Mergaitėms raumenų masė taip pat didėja, tačiau pokyčiai paprastai yra švelnesni.
Berniukai gali pastebėti, jog balsas žemėja. Bręstant gerkloms, balso stygos tempiasi, todėl balsas ima „lūžinėti“. Šis laikotarpis dažniausiai trunka tik keletą mėnesių.
Svorio augimas gali kelti rūpesčių, tačiau tai būtina normaliam organizmo vystymuisi. Paauglystėje kūnas reikalauja papildomų resursų. Vienoms merginoms sunku priprasti nuo liekno vaiko prie išraiškingesnių paauglės formų, bet nereikėtų persistengti arba atsisakyti maisto vardan „tobulo“ įvaizdžio. Geriau rūpintis savimi ir mylėti savo kūną. Jei nerimauji dėl augančio svorio, pasikalbėk su tėvais ar gydytoju, kad įsitikintum ar viskas vyksta normaliai.
Oda ir prakaitas
Tiek mergaitėms, tiek berniukams brendimo metu žymiai suaktyvėja odos riebalų liaukos (kurios dažniausiai išsidėsčiusios nugaros, viršutinės krūtinės, kaklo, pečių ir veido srityse). Riebalai svarbūs odos sveikatai, bet brendimo metu dažnai jų gamyba padidėja ir užkemša poras.
Taip atsiranda aknė. Vienos paauglės turi tik pavienius spuogelius, kitos su odos problemomis susiduria dar ilgai po brendimo. Svarbiausia rūpintis savo oda—plauti, drėkinti ir saugoti nuo saulės, kad oda būtų sveika ir jaustumeis gerai.
Prakaitavimas taip pat suintensyvėja. Prakaito liaukos tampa aktyvesnės, todėl prakaito daugiau. Pats prakaitas neturi kvapo, tačiau bakterijos ant odos jį skaido ir atsiranda nemalonus kvapas. Norėdama jo išvengti, dažniau praustis, ypač atkreipdama dėmesį į pažastis, pėdas ir lytinius organus. Padėti sumažinti kvapą gali dezodorantai arba antiperspirantai, ypač sportuojant ar aktyviai judant.
PSICHOLOGINIAI POKEČIAI
Kartu su fiziniais pokyčiais, kuriuos atneša brendimas, vyksta ir gilūs psichologiniai pokyčiai. Didėja gebėjimas abstrakčiai mąstyti, įsijausti į kitų požiūrį, save analizuoti—tai svarbūs įgūdžiai bendraujant su aplinkiniais. Paauglės išmoksta spręsti sunkumus krizinėse situacijose, pradeda kelti klausimus dėl kitų nuomonių bei įsitikinimų, formuoja savo požiūrį į pasaulį.
Individualumas
Brendimo laikotarpis—tai metas, kai įgyjame autonomiją, asmeninį identitetą ir pradeda formuotis seksualinis smalsumas. Tuomet ima vystytis asmeninės vertybės, kurios nebūtinai sutampa su šeimos. Paauglės vis labiau siekia draugų pripažinimo, o šeimos patvirtinimas tampa mažiau reikšmingas. Atsiranda noras išsiskirti, bet kartu ir pritapti, todėl paauglės labai jautrios socialiniam spaudimui.
Dėl hormoninių pokyčių nuotaikos dažnai svyruoja tarp džiaugsmo, pykčio, nerimo ar liūdesio. Tai gali peraugti į konfliktus ar nesusipratimus šeimoje ar draugų rate. Nors nuotaikų kaita yra normali, neišspręsti vidiniai sunkumai gali virsti psichinės sveikatos problemomis. Jei jauti didelį sunkumą ar baimę, pasikalbėk su žmogumi, kuriuo pasitiki, arba prireikus apsilankyk pas specialistą, kuris gali padėti surasti išeitį.
Seksualumas
Brendimo laikotarpiu pradeda formuotis savarankiška seksualinė tapatybė bei tam tikri lūkesčiai dėl seksualinių poreikių. Socialinė ir šeimos aplinka stipriai įtakoja mūsų suvokimą apie seksualinius vaidmenis, informaciją ir galimybes—visa tai turi lemiamos svarbos renkantis, ieškant žinių ar pagalbos apie seksą. Asmeninis charakteris taip pat lemia požiūrį į seksualumą ir jo priėmimą.
Dažniausiai seksualinė pažintis prasideda nuo savęs. Masturbacija—ypač moteriška—vis dar apmiršta stigma, tačiau ji yra normalus raidos etapas, o tai, ar ją praktikuoji, yra tavo pasirinkimas. Masturbacija nėra kenksminga (nebent daroma labai perdėtai), tačiau gėda, kurios mus išmoko, tikrai gali būti žalinga. Įsišaknijusi gėda gali persekioti dešimtmečius, sutrukdyti pilnai džiaugtis seksu ar savo kūnu.
Daugeliui sekso tyrinėjimas, įtraukiant kitą asmenį, ateina kiek vėliau. Tai susiję su papildoma rizika. Svarbu išmokti saugaus sekso pagrindų, kad sumažintum nepageidaujamo nėštumo, LPI ar traumos tikimybę, tačiau vien paauglėms to reikalauti negalime. Jei nėra patikimos ir nešališkos informacijos, dauguma paauglių remiasi draugų patarimais, mitais, pornografija ar kitais interneto šaltiniais.
Būtina suvokti, kad nepatogumas ar gėda kalbant apie seksą nėra kažkokios „blogybės“ požymis. Gėda dėl sekso yra išmoktas elgesys, perduodamas iš kartos į kartą. Gėdos, baimės atmosfera trukdo laisvai bendrauti su mylimais žmonėmis, o galiausiai kenkia daugiau nei padeda. Mes galime keistis ir keisti šį požiūrį į gerą.
Niekam nėra lengva
Nuolatiniai brendimo pokyčiai gali priminti amerikietiškus kalnelius: gausu naujos informacijos ir jausmų. Tačiau jei būsi sau švelni, pasitiksi suaugusiųjų pasaulį su didesniu savarankiškumu, emociniu brandumu bei stipresniu jausmu, kas esi.
Savo mėnesines gali sekti naudodama WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar:
