Mėnesinės yra netvarkingos. Jos veikia mūsų sveikatą, nuotaikas ir savijautą bei kelia daug nepatogumų. Nuo skausmingų spazmų iki spuogų ir pilvo pūtimo – mūsų hormonai nenuilstamai dirba savo darbą. Šiame straipsnyje aptariame mažai kalbamą, bet dažną reiškinį – mėnesinių tuštinimąsi. Taip, tarsi kraujavimo, skausmo ir nuotaikų svyravimų nebūtų gana, valandos praleistos vonioje gali tapti dar vienu iššūkiu.
Dienomis prieš ir menstruacijų metu tikėtina, kad patirsi įvairių nemalonių ar net keistų simptomų. Dažniausi nusiskundimai per mėnesines yra pilvo spazmai, nugaros skausmas, pilvo pūtimas, galvos skausmai, padidėjęs jautrumas ir nuovargis. Tačiau daugelis moterų taip pat pastebi pokyčius tuštinimosi įpročiuose.
Be kraujavimo ir spazmų, tavo išmatos gali tapti minkštesnės ir aštresnio kvapo, o į tualetą gali tekti bėgti dažniau. Nesijaudink, ši papildoma netvarka taip pat yra visiškai normali. Pažiūrėkime, kodėl taip vyksta.
Esame įpratusios manyti, kad menstruacijos – tik kraujavimas. Tačiau, jei esi patyrusi mėnesines, žinai, kad kraujavimas dažnai nėra nemaloniausias simptomas, o mėnesinių tuštinimasis gali būti vienas blogiausių. Norint suprasti, kodėl mūsų žarnos išsiderina ciklo metu, panagrinėkime hormonų pokyčius per visą mėnesinių ciklą.
Tipinis ciklas trunka nuo 25 iki 35 dienų; trukmė gali skirtis tiek tarp moterų, tiek tarp ciklų. Visą ciklą menstruojanti moteris patiria daugybę hormoninių pokyčių, kuriuos reguliuoja smegenys, kiaušidės ir gimda.
Ciklo pradžioje (nuo pirmos mėnesinių dienos) lytiniai hormonai – estrogenas, testosteronas ir progesteronas – būna žemiausiame taške. Po kelių dienų kraujavimo smegenų hipofizė išskiria folikulus stimuliuojantį hormoną (FSH), pradedantį folikulinę ciklo fazę. FSH skatina tuzino ar daugiau folikulų kiaušidėse augimą, kad jie subrandintų turimus nesubrendusios kiaušialąstės.
Paprastai vienas folikulas vystosi greičiau nei kiti ir tampa dominuojančiu folikulu, leidžiančiu sveikai kiaušialąstei subręsti iki ovuliacijos. (Jei subręsta kelios kiaušialąstės, galima dvynių ar trynukų tikimybė.) Likusieji folikulai paprasčiausiai sunyksta ir yra absorbuojami organizme.
Dominuojantis folikulas išskiria estradiolį, kuris storina gimdos gleivinę pasiruošimui galimam nėštumui, o per ciklo vidurį stimuliuoja hipofizę išskirti staigų liuteinizuojančio hormono (LH) kiekį – taip prasideda ovuliacija.
Per 12–24 valandas ovuliacijos metu subrendusi kiaušialąstė patenka į artimiausią kiaušintakį ir keliauja link gimdos, kur gali būti apvaisinta.
Po ovuliacijos plyšęs folikulas virsta laikina ląstelių mase – geltonkūniu, kuris toliau gamina estrogeną, o taip pat pradeda gaminti progesteroną, kad palaikytų galimą nėštumą.
Dabar prasideda paskutinė ciklo fazė – liuteininė. Jei kiaušialąstė apvaisinama ir įvyksta nėštumas, geltonkūnis apie 12 savaičių gamins progesteroną, kol šį darbą perims placenta.
Jei kiaušialąstė neapvaisinama, geltonkūnis po dešimties dienų sunyksta. Tuomet estrogeno ir progesterono lygis vėl krinta, gimdos gleivinė nustoja būti palaikoma ir iš organizmo pašalinama su mėnesinių krauju.
Gali kilti klausimas, kodėl hormonų sumažėjimas pirmosiomis mėnesinių dienomis gali skatinti dažnesnį tuštinimąsi ar viduriavimą.
Vadinamieji lytiniai hormonai reguliuoja ne tik reprodukciją – jie atsakingi ir už daugelį kitų kūno sistemų. Jų svyravimai daro įtaką mūsų energijos lygiui, miegui, socialiniam aktyvumui, libido ir fizinei sveikatai. Jie taip pat gali „sužlugdyti“ virškinamojo trakto darbą.
Pavyzdžiui, estrogenas atpalaiduoja virškinamojo trakto lygiuosius raumenis. Kai estrogeno kiekis didesnis dienomis prieš ir per ovuliaciją, gali pastebėti reguliarų tuštinimąsi. Tuo tarpu progesteronas gali sukelti skysčių kaupimąsi, užkietėjimą ir pilvo pūtimą.
Kitas itin svarbus veiksnys yra lipidų junginių grupė vadinama prostaglandinais. Kaip ir hormonai, prostaglandinai yra signalinės medžiagos. Tačiau, skirtingai nuo hormonų, kurie gaminami endokrininėse liaukose ir keliauja kraujotaka, prostaglandinai gaminami tik tuomet, kai jų prireikia, tiesiog pačiose ląstelėse.
Kaip ir hormonai, prostaglandinai turi daugybę skirtingų funkcijų, kurias vis dar tiriame. Yra bent devyni žinomi tipai, kurie veikia įvairius procesus – kraujagyslių išsiplėtimą, raumenų susitraukimą, skausmo jautrinimą ir slopinimą, uždegimą ir kraujo krešėjimą.
Menstruacijų metu prostaglandinai skatina gimdą susitraukti ir pašalinti gimdos gleivinę, todėl jautri skausmą.
Prostaglandinai taip pat skatina žarnyno lygiųjų raumenų susitraukimą, todėl tuštinimosi veiksmai tampa dažnesni ir intensyvesni – būtent todėl atsiranda mėnesinių tuštinimasis.
Dažni mėnesinių tuštinimosi simptomai yra:
Visos esame šiek tiek skirtingos, todėl simptomai gali varijuoti. Vienoms moterims mėnesinių tuštinimasis visiškai netrukdo, kitoms – atvirkščiai, pačioje ciklo pradžioje atsiranda užkietėjimas.
Natūralūs hormoniniai pokyčiai – tik viena priežastis, dėl kurios gali kilti virškinimo problemų per mėnesines. Įtakos turi ir mityba, ligos bei psichologinė sveikata.
Nieko keisto, kad prieš mėnesines traukia saldumynai ar sūrūs užkandžiai. Naujausi tyrimai rodo, kad tokie potraukiai susiję su sumažėjusiu insulino jautrumu, būdingu liuteininei ciklo fazei. Šiuo laikotarpiu iš valgomo maisto organizmas išgauna mažiau energijos nei įprastai. Didesnis alkis ir angliavandenių poreikis – tavo kūno pastangos pasipildyti energijos atsargas.
Visgi saldūs, krakmolingi ir riebūs produktai nėra geriausias pasirinkimas virškinimui. Jie gali sukelti užkietėjimą ir skysčių kaupimąsi, ypač po ovuliacijos, kai dominuoja progesteronas.
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), uždegiminė žarnyno liga (UŽL) ir maisto netoleravimas – visos šios būklės gali stipriau pasireikšti per mėnesines. Nors ryšys tarp menstruacijų ir virškinimo sutrikimų vis dar nėra aiškus, dažnai įtariami mitybos pokyčiai, kortizolio bei prostaglandinų lygis.
Daugeliui moterų prieš mėnesines padidėja jautrumas stresui. Jei liuteininėje ciklo fazėje jautiesi nervingesnė, tikėtina, kad dėl aukštesnio kortizolio lygio, kaip rodo daugybė tyrimų.
Ginčas su draugu, nerimas dėl neapmokėtų sąskaitų ar neramūs vaikai – viskas gali sukelti streso hormonų antplūdį. Stresas lėtina skrandžio ir plonosios žarnos darbą, bet greitina žarnyno veiklą. „Drugeliai pilve“ gali virsti streso sukeltu viduriavimu, kai įtampa pasiekia piką.
Tai išties vargina, bet laimei, yra būdų, kaip suvaldyti mėnesinių tuštinimąsi ir kitus virškinamojo trakto simptomus.
Geriant daug vandens, virškinimo sistema veikia sklandžiai ir mažėja užkietėjimo rizika. Jei per pirmąsias mėnesinių dienas viduriuoji, tikėtina, prarandi daug skysčių nepastebimai. Tuomet būtina papildyti skysčius organizme.
Mityba, kurioje gausu skaidulų iš vaisių, daržovių, viso grūdo produktų ir ankštinių, reguliuoja tuštinimąsi ir mažina užkietėjimą. Tačiau blogiausiomis mėnesinių dienomis, kai kamuoja pilvo pūtimas ar viduriavimas, verta sumažinti skaidulų kiekį ir daugiau dėmesio skirti baltymams, nes per didelis skaidulų kiekis gali pabloginti tuštinimąsi.
Kofeinas ir alkoholis skatina dehidrataciją bei dirgina virškinimo sistemą, didina viduriavimo ir pilvo pūtimo tikimybę. Menstruacijų metu kūnas gali būti jautresnis šių medžiagų poveikiui – stipresnis nerimas, drebulys, o tai dar labiau pablogina mėnesinių tuštinimąsi.
Reguliarus fizinis aktyvumas skatina virškinimą, padeda sumažinti pilvo pūtimo ir užkietėjimo simptomus. Be to, judėjimas gerina kraujotaką, didina endorfinų kiekį ir mažina prostaglandinų lygį bei jų sukeliamą skausmą. Net švelnus pasivaikščiojimas ar joga gali padėti pasijusti geriau.
Nereceptiniai antidiarėjiniai ar priešuždegiminiai vaistai gali pagelbėti. Ibuprofenas mažina spazmus ir mėnesinių tuštinimąsi, lėtindamas prostaglandinų sintezę. Taip išspręsi dvi problemas su viena tablete.
Šildančios antklodės, karšto vandens butelis ar šilta vonia/dušas sumažins prostaglandinų sukeliamus gimdos susitraukimus. Tai padeda sumažinti skausmą ir tualeto lankymųsi skaičių. Nors šiluma nėra stebuklingas vaistas, ji gali labai pagerinti savijautą.
Mėnesinių dienoraštis ar aplikacija mėnesinėms sekti padės atpažinti ryšį tarp žarnyno ir kitų ciklo simptomų. Įrašai padeda suprasti, ar tavo simptomai tikrai susiję su mėnesinėmis.
WomanLog siūlo patogią programėlę registruoti mėnesinių dienoms, hormonų svyravimams ir šimtams galimų simptomų fiksuoti.
Kai keletą mėnesių fiksuosi simptomus, programėlė pasiūlys individualias tendencijas, padėsiančias suprasti, ar pokyčiai tavo tuštinimosi įpročiuose susiję su ciklu ar kitomis priežastimis. Kuo ilgiau seksiesi simptomus, tuo aiškiau pamatysi dėsningumus.
Keli papildomi minučių tualete mėnesinių pradžioje – smulkmena, tačiau stiprus viduriavimas, skausmingas pilvo pūtimas ir nuolatinis užkietėjimas gali signalizuoti kitas sveikatos problemas. Jei simptomai tampa itin stiprūs ir trunka ilgiau nei 1–3 dienas, būtinai pasikonsultuok su gydytoja dėl galimų kitų virškinimo sutrikimų.
Mėnesinės gali būti fiziškai, psichologiškai ir emociškai sudėtingas laikotarpis. Atmink, kad tokius pojūčius patiria daugelis žmonių – tu nesi viena ir tai nėra nieko keisto. Tikimės, kad dabar aiškiau supranti, kas yra mėnesinių tuštinimasis ir kaip su tuo tvarkytis.
Atsisiųsk WomanLog dabar: