Menopauzė. Požymiai, simptomai ir priežastys
Menopauzė – tai metas moters gyvenime, kai sustoja mėnesinės, o tai žymi reprodukcinės funkcijos pabaigą. Ir menopauzė, ir perimenopauzė (perėjimas į menopauzę) susiję su gausybe simptomų, kurie gali reikšmingai paveikti moters gyvenimo kokybę.
Menopauzės simptomai gali būti sunkūs, o suvokti, kad procesas susijęs su senėjimu, kartais būna sunku. Tačiau, kaip ir su kitais neišvengiamais kūno pokyčiais, žinios ir ramybė palengvina procesą ir padeda valdyti simptomus.
„Menopauzė“ dažnai vartojama apibendrintai šiems trims etapams:
Perimenopauzė prasideda, kai moters kiaušidės pradeda gaminti mažiau estrogeno ir progesterono. Dėl natūralaus lytinių hormonų mažėjimo mėnesinės tampa nereguliarios, o organizmas patiria įvairių pokyčių iki tol, kol kiaušidės visiškai nustoja gaminti kiaušinėlius ir mėnesinių daugiau nebūna. Perimenopauzė dažniausiai trunka apie 4 metus, bet gali užsitęsti nuo kelių mėnesių iki dešimtmečio.
Menopauzė patvirtinama tada, kai moteris metus neturi jokių mėnesinių. Daugumai moterų menopauzė įvyksta tarp 45 ir 55 metų. Po menopauzės prasideda postmenopauzė – tuo laikotarpiu simptomai dažniausiai sumažėja. Visa ši eiga gali trukti 2–12 metų.
Pirminė ankstyva menopauzė pasireiškia tada, kai kiaušidės neveikia įprastai. Tai gali sukelti genetiniai sutrikimai (pvz., Turnerio sindromas, autoimuninės ligos ir pirminis kiaušidžių nepakankamumas), lemiantys spartesnį kiaušidžių senėjimą. Pirminė ankstyva menopauzė gali atsirasti ir dėl medicininių procedūrų, pavyzdžiui, pašalinus kiaušides, po dubens radioterapijos ar gydymo chemoterapija.
Hormonų terapija dažnai rekomenduojama bent iki įprastos menopauzės amžiaus, kad apsaugotų smegenis, širdį ir kaulus.
Antrinė ankstyva menopauzė pasireiškia, kai kiaušidės veikia normaliai, bet iš smegenų negauta hormonų signalų. Tai dažniausiai lemia hipofizės ar pagumburio ligos.
Klimakteriniai sutrikimai
Menopauzė sukelia estrogeno trūkumo sukeltus sutrikimus – klimakterinį sindromą, kuris apibūdina endokrininius, fizinius ir psichologinius pokyčius šiuo laikotarpiu. Sutrikimų sunkumas kiekvienai moteriai skiriasi.
Klimakteriniai sutrikimai apima:
Nereguliarios mėnesinės
Mėnesinės dažnai tampa nereguliarios ir/ar retesnės. Kartais jos praleidžiamos mėnesiui ar keliems, o vėliau vėl atsiranda. Ciklas gali trumpėti, kol galutinai išnyksta. Nėštumas gali įvykti net esant nereguliarioms mėnesinėms – praleidus mėnesines, lytinį gyvenimą gyvenančioms moterims rekomenduojama atlikti nėštumo testą, o reguliarios vizitos pas gydytoją perimenopauzės, menopauzės ir postmenopauzės laikotarpiu padeda laiku pastebėti sveikatos sutrikimus, susijusius su hormoniniais pokyčiais.
Karščio bangos
Tai dažniausias žemo estrogeno lygio pasireiškimas. Jos pajuntamos kaip staigus kaitros pojūtis, dažniausiai intensyviausias veide, kakle, krūtinėje. Karščio bangos neretai lydi stiprūs naktiniai prakaitavimai, kurie trikdo miego kokybę. Kelių naktų miego sutrikimai sukelia sumišimą, irzlumą bei kitus nuotaikos svyravimus, būdingus menopauzei.
Valdant karščio bangas, galima rengtis sluoksniais, kuriuos lengva nusivilkti, laikyti šaltą stiklinę vandens šalia arba turėti vėsesnę aplinką, į kurią galima pasitraukti. Taip pat naudinga nustatyti ir vengti karščio bangas sukeliančių veiksnių: karštų gėrimų, kofeino, aštrių patiekalų, alkoholio, streso, karšto oro ar net šilto kambario.
Makšties sausumas ir sumažėjusi lytinė trauka
Makšties sausumas nemalonus, skatina infekcijų riziką, lytiniai santykiai tampa nejaukūs ar net skausmingi, dėl to suprantamai sumažėja lytinis potraukis. Padėti gali vandeniniai makšties drėkikliai ir lubrikantai arba vietinis makšties estrogenas.
Odos pokyčiai
Sumažėję lytinių hormonų kiekiai bei senėjimas lemia odos plonėjimą, sausumą ir trapumą. Ant veido, rankų, kaklo, rankų ar krūtinės gali atsirasti pigmentinių dėmių ar tamsesnių odos plotų, ypač jei moteris daug laiko leido saulėje be apsaugos. Taip pat dažnesnis odos vėžys ir priešvėžiniai dariniai.
Kasdien prieš eidama į lauką ant atvirų kūno vietų tepkite apsauginį kremą su SPF 30 ar didesniu. Taip pat rekomenduojama reguliariai lankytis pas dermatologą.
Pokyčiai kūno svorio pasiskirstyme ir svorio augimas
Moterys linkusios priaugti svorio, nes lėtėja medžiagų apykaita – riebalai linkę kauptis pilvo srityje, o ne ant šlaunų ir sėdmenų.
Skausmingi, pakitę krūtinės pojūčiai
Nereguliarus ciklas lemia netikėtus jautrumo, tempimo pojūčius krūtinėje. Kai estrogeno kiekis krinta, liaukinis krūties audinys sumažėja, krūtinė tampa minkštesnė, mažiau tanki, gali pradėti svyruoti. Dėvėkite tinkamai pritaikytą, kokybišką liemenėlę, darykite krūtinės raumenų pratimus, laikykitės taisyklingos laikysenos – tai iš dalies lėtiną pokyčius.
Šlapimo nelaikymas
Dažniausiai pasireiškia nevalingais, nedideliais šlapimo nutekėjimais čiaudint, juokiantis, kosėjant ar keliant sunkų daiktą. Kai makšties ir šlaplės audiniai praranda elastingumą, gali pasirodyti staigus stiprus noras šlapintis ir šlapimo nelaikymas. Pratimai dubens dugno raumenims stiprinti bei makšties hormonalūs tepalai gali padėti sušvelninti šiuos simptomus.
Pokyčiai psichikoje
Menopauzė yra ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis: nuotaikos svyravimai, mažėjanti emocinė kontrolė, jausmų kaita – visa tai „džiaugsmai“ menopauzės laikotarpiu. Dažni simptomai:
Depresija
Labai dažnas ir rimtas menopauzės simptomas.
Irzlumas
Daugelis moterų pastebi, kad tampa mažiau pakantios ir dažniau susierzinusios dėl dalykų, kurie anksčiau neerzino.
Nerimas
Nerimastingumas ir panikos atakos menopauzės metu taip pat dažnos.
Verkimo epizodai
Daugelis menopauzės laikotarpio moterų ima verkti dėl dalykų, kurie anksčiau atrodydavo mažiau reikšmingi, ar net be aiškios priežasties. Tačiau verkimas padeda sumažinti įtampą išlaisvinant susikaupusias emocijas.
Miego sutrikimai ir nemiga
Nemiga gali paskatinti nuotaikų kaitą, nes trukdo kasdienei veiklai. Nemiga pasireiškia 40–50% menopauzę išgyvenančių moterų.
Užmaršumas
Smulkūs užmaršumo epizodai, pavyzdžiui, įėjus į kambarį neatsimenate, ką ketinote ten daryti, yra gana dažni.
Proto rūkas, sunkesnė koncentracija
Tai gali erzinti, tačiau jei netrukdo kasdieniam gyvenimui, nerimauti nereikėtų. Dažnu atveju proto rūkas praeina organizmui apsipratus su nauja hormonų pusiausvyra. Jei poveikis ženklus ir trukdo gyvenimui – kreipkitės į gydytoją.
Sveikatos iššūkiai
Estrogenas stimuliuoja osteoblastų veiklą – kaulų gaminančių ląstelių darbą. Po menopauzės dėl estrogeno lygio sumažėjimo kaulų tankis krinta, moterys tampa labiau pažeidžiamos osteoporozei. Ypač nukenčia riešai, stuburas, klubai.
Kuo anksčiau prasideda menopauzė, tuo didesnė osteoporozės rizika. Kiti rizikos veiksniai: per mažas kūno svoris (KMI mažesnis nei 19 kg/m2), kalcio ar vitamino D trūkumas, hipertirozė, kaulų lūžiai suaugus, ar tam tikrų vaistų (pvz., steroidų) vartojimas.
Estrogenas apsaugo ir nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ypač nuo aterosklerozės. Praradus šią apsaugą po menopauzės, padidėja rizika. Labiausiai pažeidžiamos moterys, kurios rūko, turi antsvorio, mažai juda ar paveldimą širdies ligų istoriją.
Širdies ligos yra pagrindinė mirties priežastis tiek vyrų, tiek moterų tarpe. Jei kyla abejonių dėl širdies sveikatos – kreipkitės į gydytoją.
Gydymas
Yra daugybė būdų, kaip sušvelninti ir suvaldyti menopauzės pokyčius organizme. Pakeičiamoji hormonų terapija (PHT) yra viena dažniausių. PHT efektyviai mažina menopauzės simptomus, ypač karščio bangas ir naktinius prakaitavimus.
Moterims, kurioms atlikta visų lytinių organų pašalinimo operacija, dažniausiai siūloma tik estrogeno PHT – tabletė per dieną, pleistras kas savaitę ar dvi, gelis arba implantas. Makšties sausumui gydyti naudojami vietiniai estrogeno preparatai – makšties kremai, žiedai, žvakutės. Dauguma moterų vartoja kombinuotą PHT (estrogeno ir gestageno), kuri gali būti ciklinė/sekančioji PHT (sukelianti kraujavimą) arba nuolatinė kombinacija (be kraujavimo). Kombinuota PHT vartojama kaip tabletės, pleistrai ar implantai.
Galimi šalutiniai poveikiai: krūtų tempimas, galvos skausmai, kojų mėšlungis, pykinimas, irzlumas, depresija; kai kurių PHT formų vartojimas siejamas su kraujo krešulių ir krūties vėžio rizika. Jie dažnai valdomi pakeitus vaisto dozę, sudėtį ar priėmimo būdą.
Yra ir kitų pagalbinių priemonių simptomams mažinti, pvz., tibolonas – sintetinis steroidinis preparatas, turintis estrogeno, progesterono ir testosterono poveikių. Kai kurioms moterims veiksmingi ir nedidelės dozės antidepresantai.
Fitoestrogenų natūraliai yra augaluose – jie geba prisijungti prie organizmo estrogeno receptorių. Todėl kai kurios moterys valgo fitoestrogenų turinčius augalus, tačiau mokslinių įrodymų apie šio būdo efektyvumą reikėtų daugiau.
Šalavijo ekstraktas naudojamas norint sumažinti karščio bangas ir naktinį prakaitavimą menopauzės metu, pasižymi ir priešuždegiminiu poveikiu. Vitamino D ir kalcio preparatai gali padėti užkirsti kelią osteoporozei.
Reguliariai mankštinkitės. Tai svarbu ir fizinei formai, ir hormonų reguliavimui. Joga ar taiči pagerina jėgą, koordinaciją ir gali padėti išvengti kaulų lūžių. Dubens ir tarpvietės raumenų stiprinimo pratimai. Kėgelio pratimai padeda esant šlapimo nelaikymui.
Psichoterapija labai naudinga sprendžiant emocines problemas. Hipnoterapija kai kurioms menopauzės moterims sumažina karščio bangų dažnį, pagerina miegą. Atsipalaidavimo technikos – gilus kvėpavimas ar vizualizacija – gali sumažinti menopauzės simptomus.
Pakankamai miegokite. Venkite kofeino prieš miegą ir per didelio alkoholio kiekio. Mankštinkitės dieną, tačiau ne patį vakarą. Subalansuota mityba. Įtraukite daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų. Ribokite sočiuosius riebalus, aliejus ir cukrų kiekį. Būkite sociali bent kartais. Žmonės yra socialios būtybės – bendravimas su draugais ir artimaisiais praturtina gyvenimą ir padeda išlikti stipriai.
Naudodamasi WomanLog galite sekti savo ciklą ir simptomus. Atsisiųskite WomanLog dabar:
