Priešmenstruacinis sindromas (PMS)
Galvos skausmai. Skausmingos krūtys. Nuotaikų svyravimai. Dirglumas. Pilvo spazmai. Nuovargis. Miego problemos. Pilvo pūtimas. Maisto potraukiai. Aknė. PMS nėra malonus.
PMS arba priešmenstruacinis sindromas – tai fizinių ir emocinių simptomų visuma, kurią daugelis moterų patiria likus kelioms dienoms iki menstruacijų. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia 5 dienų laikotarpiu iki mėnesinių ir gali tęstis iki savaitės. Simptomai gali kisti tiek savo pobūdžiu, tiek intensyvumu.
Ar man yra PMS?
Priešmenstruacinio sindromo klinikiniai požymiai įvairuoja ir iki šiol nėra žinoma tiksli priežastis, kas glumina tiek gydytojus, tiek kenčiančias moteris. Simptomų nepastovumas apsunkina diagnozę, ypač kai aprašymai ne visuomet tikslūs.
Kaip ir kitų su mėnesinių ciklu susijusių procesų atveju, rekomenduojama nuolat fiksuoti simptomų pasireiškimą ir pokyčius. Tai padeda geriau įvertinti jų dažnumą, pasireiškimo laiką ir intensyvumą. Kartais moterys nustemba sužinojusios, kad jų simptomai nebūtinai atitinka hormonų ciklų svyravimus.
Dėmesio! Kai kurios PMS būdingos patirtys sutampa su kitų būsenų ar ligų simptomais. Jei simptomai labai ryškūs, pasitarkite su gydytoja.
Pavyzdžiui, gydytoja gali pasiūlyti atlikti skydliaukės tyrimus. Skydliaukės sutrikimai dažni vaisingo amžiaus moterims, o tokie simptomai kaip svorio augimas, depresija ar nuovargis gali reikšti skydliaukės ligą.
PMS simptomus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes:
- Fiziniai – padidėjęs jautrumas, galvos skausmai, krūtų skausmingumas ir patinimas, sąnarių skausmai.
- Psichologiniai/emociniai – nuotaikų svyravimai, depresijos požymiai, dirglumas, nuovargis, miego sutrikimai.
- Virškinimo – pilvo pūtimas, pykinimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, vėmimas, valgymo sutrikimai.
PMS ar PMDS?
Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) – sunki PMS forma. PMDS simptomai panašūs į PMS, tačiau tokie stiprūs, kad trukdo darbui, socialiniam gyvenimui ir santykiams. PMDS trunka ilgiau nei PMS – iki dviejų savaičių.
PMDS simptomai apima visus PMS požymius, bet taip pat gali būti pykčio priepuoliai, mažesnis domėjimasis tuo, kas paprastai džiugina, beviltiškumo jausmas. Daugeliui sergančiųjų PMDS prireikia vaistų, tačiau prieš diagnozuojant būtina atmesti kitas galimas priežastis, pvz., emocinius sutrikimus, tokius kaip depresija ar panikos sutrikimas, taip pat fizines ligas – menopauzę, endometriozę, miomas ar hormoninius sutrikimus.
Kodėl atsiranda PMS?
Kol kas tikslūs PMS atsiradimo mechanizmai nėra nustatyti, tačiau specialistės mano, kad tai – cheminio/neurobiologinio pobūdžio sutrikimas, susijęs su cikliškais kiaušidžių hormonų – estrogenų ir progesterono – pokyčiais.
Šie hormonai, veikdami tam tikras smegenų chemines medžiagas (neurotransmiterius, pvz., dopaminą ir serotoniną), gali sukelti nuotaikų pokyčius. Tyrimai rodo, kad moterys, turinčios nuotaikos sutrikimų, depresiją ar pogimdyvinę depresiją, dažniau patiria PMS.
Esant sumažėjusiam magnio ir kalcio kiekiui, šių hormonų poveikis neurotransmiteriams gali sukelti didesnį apetitą ir norą valgyti specifinį maistą – neretai pieno produktus ir saldumynus.
Estrogeno ir progesterono svyravimai taip pat gali paveikti kitus hormonus, tokius kaip aldosteronas, kuris reguliuoja druskos ir vandens pusiausvyrą. Dėl per didelio aldosterono kiekio gali kauptis skysčiai ir pasireikšti pilvo pūtimas (dar vadinamas meteorizmu), krūtų jautrumas (mastalgija) ir svorio augimas. Taip pat gali pasireikšti depresija, atitolimas, nemiga, užmaršumas ar sumišimas dėl hormonų svyravimų.
Tyrimai parodė, kad moterys, kenčiančios nuo PMDS, turi kitokį genetinį pagrindą, dėl kurio jų ląstelės „netinkamai reaguoja“ į estrogeną ir progesteroną. Tyrimai vis dar vyksta, todėl yra vilties, kad PMS ir PMDS gydymas ateityje bus efektyvesnis.
Kaip gydomas PMS?
Nors egzistuoja gausybė mokslinių įrodymų apie realius, fizinius simptomus, kai kurios gydytojos vis dar neturi aiškios nuomonės, kaip gydyti PMS, ir požiūriai į gydymo būdus išsiskiria. Gydymo tikslas – sumažinti simptomus. Pradedama nuo detalaus PMS požymių įvertinimo, atsižvelgiant ir į tai, kaip jie veikia kasdienybę, ir atvirkščiai.
PMS pažinimas ir stebėjimas
Gerai informuota moteris geriau susidoros su PMS simptomais nei tos, kurios negali tiksliai įvardyti, kas vyksta su jų kūnu. „PMS dienoraštis“ padės išsamiau suprasti, kaip kūnas elgiasi skirtingose ciklo fazėse.
Streso valdymas taip pat laikomas svarbia gydymo dalimi, ypač aktyvų gyvenimo ritmą turinčioms moterims. Kartais būtina skirti sau laiko pailsėti ir užsiimti veiklomis tik dėl malonumo. Paskyrus keletą dienų per mėnesį tik sau, pastebėsite simptomų sumažėjimą.
Kai kurioms moterims ištrūkti iš streso rato sunku be pagalbos iš šalies. Jei patiriate stiprią įtampą, dirglumą ar depresiją, verta pasikonsultuoti su specialiste/-u.
Vaistai
Nuo skausmo be recepto parduodami vaistai, pavyzdžiui, ibuprofenas ar aspirinas, gali sumažinti spazmus, skausmą ir krūtų jautrumą. Kai kuriais atvejais, kai jaučiamas itin stiprus nerimas ar depresija, gali būti paskirti vaistai. Hormoniniai kontraceptikai, įskaitant kontraceptines tabletes, taip pat gali padėti sureguliuoti hormonų svyravimus.
Dėmesio! Nevartokite nereceptinių vaistų nuo skausmo, jei sergate skrandžio opalige ar inkstų liga – galite pakenkti sau dar labiau.
Sveika mityba svarbi visapusiškai sveikatai ir hormonų gamybai. Subalansuotas maistas, sumažintas druskos, cukraus, kofeino ir alkoholio kiekis bei pakankamas vandens vartojimas gali padėti sumažinti PMS simptomus.
Dažnai PMS simptomų lengvinimui vartojami papildai: kalcio, magnio, omega-6. Tyrimai rodo, kad ne visi papildai veikia taip, kaip žadama, todėl pasitarkite su gydytoja apie jų saugumą ir naudą. Vitaminų E ir B6 papildų vengti rekomenduojama dėl galimų nepageidaujamų poveikių.
Fizinis aktyvumas padeda lengvinti pilvo spazmus ir pūtimą. Lengvi pratimai, tokie kaip bėgiojimas, išskiria endorfinus bei gali sumažinti krūtų jautrumą, skysčių kaupimąsi ir depresiją. Procedūros, kurios skatina kūno atpalaidavimą, mažina nerimą ir laikinai gali palengvinti depresiją ar suvokiamą skausmą. Galbūt verta išbandyti atpalaiduojantį masažą?
Galite stebėti savo ciklą naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
