Tai ne mano menstruacijos – kodėl kraujuoju?
Kontraceptikai, LPI, menopauzės pradžia – daugybė būklių gali sukelti kraujavimą iš makšties bet kuriuo menstruacijų ciklo metu. Tikslus diagnozavimas leis parinkti tinkamiausią gydymo būdą.
Dažniausiai kraujavimas tarp menstruacijų, arba tarpmenstruacinis kraujavimas, nėra pavojingas. Dažniausios priežastys – menopauzė ir hormoninė kontracepcija (ypač pirmuosius tris mėnesius). Tačiau tai – ne vienintelės tarpmenstruacinio kraujavimo priežastys.
Jei dažnai patiriate tarpmenstruacinį kraujavimą, tai laikoma nenormaliu ir būtina pasitikrinti.
Hormoninė kontracepcija
Hormoninė kontracepcija naudoja hormonus nėštumui išvengti. Tai apima vidaus gimdos spiralę (VGS), kontraceptinį pleistrą, makšties žiedą, kontraceptines tabletes ir kontraceptinį implantą.
Hormoninė kontracepcija yra dažna kraujavimo tarp menstruacijų priežastis. Tačiau toks kraujavimas paprastai pasireiškia tik pirmuosius tris mėnesius, organizmui prisitaikant prie kontraceptikų. Jei kraujavimas labai gausus arba trunka ilgiau nei 3 mėnesius, kreipkitės į gydytoją. Dažnai sprendimas – kontraceptiko pakeitimas kitu.
Kraujavimas tarp menstruacijų gali atsirasti ir dėl netinkamo hormoninės kontracepcijos naudojimo. Pavyzdžiui, praleista tabletė ar problemos su kontraceptiniu pleistru kartais sukelia tepliojimą.
Menopauzės nereguliarumai
Menopauzė, arba menstruacijų pabaiga, žymi vaisingo moters laikotarpio pabaigą. Tai natūralus procesas, vykstantis, kai kiaušidės sensta ir pradeda gaminti mažiau lytinių hormonų. Kūnas pradeda keistis. Vienas iš ryškiausių pokyčių – aktyvių kiaušidžių folikulų praradimas (folikulai yra struktūros, gaminančios ir išleidžiančios kiaušinėlius, skatinančios menstruacijas ir užtikrinančios vaisingumą). Kai kiaušidės nebėra aktyvios, menstruacijų nebelieka.
Laikotarpis, kai hormonai ima keistis ruošiantis menopauzei, vadinamas perimenopauze. Ši gyvenimo fazė gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų. Šiuo metu daugelis moterų patiria šiuos simptomus:
- nereguliarios menstruacijos
- vėluojančios mėnesinės (gali praleisti vieną ar kelis ciklus)
- gausesnis arba silpnesnis kraujavimas nei įprasta
- karščio bangos ir naktinis prakaitavimas
- nemiga
- makšties sausumas
Kas iš tiesų vyksta?
Kiaušidės yra estrogeno ir progesterono – dviejų pagrindinių reprodukcinės sistemos (įskaitant menstruacijų ciklą ir vaisingumą) hormonų – šaltinis. Dar du hormonai, kurie svarbūs reprodukcijai, yra LH (liuteinizuojantis hormonas) ir FSH (folikulus stimuliuojantis hormonas). Senstant kiaušidėms, LH ir FSH nebereguliuoja estrogeno, progesterono ir testosterono kaip anksčiau.
Pirmiausia mažėja progesterono gamyba. Dėl to keičiasi menstruacijų ciklas – kraujavimas tampa nereguliarus, gali būti gausesnis ir ilgesnis. Gausus kraujavimas gali sukelti anemiją (mažą raudonųjų kraujo kūnelių kiekį), kas pasireiškia silpnumu ir nuovargiu. Geležies papildai gali padėti ištaisyti šią būklę.
Vėliau ima keistis estrogeno ciklai. Gamyba stipriai išauga, tuomet staigiai krenta. Hiperoestrogenizmo fazėje (kai estrogenas staigiai padidėja) moterys gali jausti įsitempusią krūtinę, pilvo pūtimą, nuotaikų svyravimus ir didesnį jautrumą – panašiai kaip prieš menstruacijas.
Šie hormoniniai pokyčiai lemia gausesnes mėnesines ir gali sukelti kraujavimą tarp jų. Šis gyvenimo laikotarpis būna sudėtingas, nes be stiprių emocijų, susijusių su vaisingo laikotarpio pabaiga, moteris nežino, kada vėl bus menstruacijos – ciklas tampa neaiškus.
Po kurio laiko, visiškai nutrūkus estrogeno gamybai, menstruacijos išnyksta visiškai. Menopauzė nustatoma, kai 12 mėnesių nebūna menstruacijų – perimenopauzė baigta. Kiti simptomai, pavyzdžiui, karščio bangos, gali lydėti dar kelerius metus.
Endometriozė
Kai mergina bręsta ir hormonų lygis nusistovi, menstruacijos tampa reguliarūs. Menstruacijos kartojasi vieną kartą per ciklą, kurių trukmė vidutiniškai – 28 dienos (tai individualu). Ciklas nuo 21 iki 40 dienų taip pat laikomas normaliu. Paprastai menstruacijos trunka nuo 3 iki 6 dienų, tačiau ir čia galimos variacijos.
Jei pastebite kraujavimą, neatitinkantį tipiško menstruacijų ciklo, pasitarkite su gydytoja ar ginekologe. Tai gali būti endometriozės požymis – būklės, kai endometriumas (gleivinė, esanti gimdoje) auga už jos ribų.
Endometriozė dažniausiai pažeidžia kiaušides, kiaušintakius ir vidinius dubens audinius. Retais atvejais endometriozės židiniai gali išplisti už dubens srities. Tuomet audinys elgiasi taip pat kaip gimdos gleivinė: storėja, vėliau išyra ir kraujuoja su kiekvienomis mėnesinėmis. Kai kraujuojanti gleivinė neturi galimybės pasišalinti, ji įstringa kūne.
Šių pažeidimų metu gali formuotis kiaušidžių cistos, vadinamos endometriomomis. Aplinkinių audinių dirginimas gali sukelti randus ir sukibimus, dėl kurių dubens organai gali „sulipti“.
Simptomai: kraujavimas tarp menstruacijų, skausmas po lytinių santykių, gausus kraujavimas per mėnesines. Tačiau ne visoms moterims endometriozė sukelia ryškius simptomus, tad reguliarūs apsilankymai pas gydytoją ar ginekologą padeda stebėti pokyčius ir užkirsti kelią sveikatos problemoms. Endometriozė nėra išgydoma, tačiau ją galima kontroliuoti: vaistais nuo skausmo, hormoniniu gydymu, o esant reikalui – operacija. Jūsų gydytoja ar ginekologė patars, koks gydymas jums tinkamiausias.
LPI ir tarpmenstruacinis kraujavimas
Lytiniu keliu plintančios infekcijos (LPI) pasireiškia įvairiai, jų simptomai moterims gali būti nepastebimi ar lengvai supainioti su natūraliais kūno procesais. Vienas požymių – tepliojimas tarp menstruacijų.
LPI užsikrečiama turint lytinių santykių be apsaugos su užsikrėtusiu partneriu. Rizikos veiksniai – nereguliuojamas narkotikų vartojimas ir daugybiniai seksualiniai partneriai.
Jei įtariate infekciją (net jei ir ne), geriausia pasikonsultuoti su gydytoja ir reguliariai tikrintis specializuotuose centruose. Nustačius diagnozę, daugumą LPI galima efektyviai gydyti. Tačiau svarbu, kad gydymą atliktų abu partneriai, kitaip infekcija gali kartotis ir plisti. Jei paaiškės, kad užsikrėtę nesate, neigiamas rezultatas taip pat padės būti ramesnei ir saugesnei.
Kraujavimas, susijęs su nėštumu
Tarpmenstruacinis kraujavimas kartais siejamas su ankstyvu nėštumu, negimdiniu nėštumu, persileidimu ar trofoblastine liga (moliariniu nėštumu).
Kas ketvirta nėščioji pirmąjį trimestrą patiria nenormalų kraujavimą iš gimdos (metroragiją). Metroragijos priežastys gali būti įvairios, tad norint apsaugoti save ir nėštumą svarbu gauti tikslią diagnozę.
Kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina gimdos gleivinėje (apie 7–8 dieną po apvaisinimo), nežymus kraujavimas yra normalu ir neturi įtakos nėštumui.
Negimdinis nėštumas prasideda, kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina ir ima augti ne gimdoje, o dažniausiai kiaušintakyje. Tokiu atveju dažnai išskyros tampa juodos, lydimos intensyvaus apatinio pilvo skausmo, kuris gali pasireikšti dar prieš numatomą menstruacijų datą ir būti supainiotas su mėnesinėmis.
Negimdinis nėštumas itin pavojingas motinai, todėl nedvejojant kvieskite greitąją! Nelaukite, kol situacija išsispręs savaime. Deja, negimdinis nėštumas kelia grėsmę moters gyvybei ir niekada nesibaigia kūdikio gimimu.
Persileidimas – tai savaiminis nėštumo nutrūkimas iki 20 nėštumo savaitės, kai netenkama vaisiaus. Apie 15 % nėštumų baigiasi persileidimu, dažnai moteriai net nežinant, kad ji buvo nėščia. Dažniausiai pasireiškia kraujavimu ir pilvo skausmu. Persileidimo priežastys gali būti įvairios, dažnai nuo moters nepriklausančios. Visgi žinios apie rizikos veiksnius gali padėti persileidimo išvengti arba lengviau suprasti, kodėl jis įvyko.
Tamsiai rudas ar ryškiai raudonas kraujavimas pirmojo trimestro metu taip pat gali būti moliarinio nėštumo (trofoblastinės ligos) požymis. Tai reta komplikacija, kai nenormaliai auga trofoblastai – ląstelės, iš kurių formuojasi placenta.
Yra du moliarinio nėštumo tipai:
Pilnas moliarinis nėštumas – placenta atrodo kaip skysčiu užpildytos cistos. Tokiu atveju embriono nėra, auga tik išplitusi placenta.
Dalinai moliarinis nėštumas – kartu vystosi normali ir nenormali placentos audinio dalis. Tokiu atveju vaisius gali pradėti vystytis, bet negali būti gyvybingas ir paprastai nutrūksta labai anksti.
Abiem atvejais kiaušialąstė stokoja genetinės informacijos, tad nėštumas baigiasi persileidimu.
Po aborto
Nereguliarus kraujavimas taip pat gali kilti po aborto – tiek medikamentinio, tiek chirurginio.
Kraujavimas po aborto yra normalus. Jis gali atrodyti kaip mėnesinės, tačiau tai nebūtinai tas pats – gimda šalina nėštumo likučius.
Medikamentinis abortas – tai dviejų tablečių vartojimas. Pirmoji paprastai duodama prižiūrint ginekologei; ji ardo gimdos gleivinę, kad nėštumas nebesivystytų. Kai kurios moterys kraujuoja jau po pirmosios tabletės.
Antrąją tabletę dažniausiai moterys išgeria namuose – ji sukelia gimdos išvalymą. Kraujavimas gali prasidėti nuo 30 minučių iki 5 valandų po antrosios tabletės. Kraujuojama gali būti gausiau, kraujas su krešuliais. Po kelių valandų kraujavimas turėtų susilpnėti ir priminti įprastas mėnesines.
Daugumai moterų po chirurginio aborto kraujuoti ima iš karto, kitoms – tik po 3–5 dienų. Dažniausiai kraujavimas lengvesnis nei mėnesinių metu. Jis gali nutrūkti savaime arba tęstis iki kitų mėnesinių, palaipsniui silpnėdamas.
Savaitę ar dvi po bet kokio aborto kraujuoti – dažnas reiškinys. Jei kyla abejonių, drąsiai kreipkitės į gydytoją.
Gimdos kaklelio vėžys
Nedidelis tepliojimas tarp mėnesinių nėra retas ir dažniausiai normalus, tačiau jo nereikėtų ignoruoti, nes tarpmenstruacinis kraujavimas gali būti ir gimdos kaklelio vėžio ženklas. Jaunoms moterims – ypač retas, dažniausiai nustatomas vidutinio amžiaus (nuo 35 metų) moterims.
Vėžiui progresuojant pasireiškia šie požymiai:
- gausesnės ir/ar ilgesnės mėnesinės
- kraujavimas po lytinių santykių
- kraujavimas po menopauzės
- kraujavimas po ginekologinio tyrimo
- kraujavimas, sukeliantis anemiją, galvos svaigimą, nuovargį
Kuo anksčiau aptinkami ir gydomi priešvėžiniai ar vėžiniai pakitimai, tuo didesnė galimybė išvengti ar visiškai pasveikti nuo vėžio.
Kitos priežastys
Polipai, miomos ir kiti gerybiniai gimdos augliai taip pat gali sukelti kraujavimą už ciklo ribų, kaip ir staigus svorio kritimas ar priaugimas, nukritimai, traumos ir net intensyvus, agresyvus seksas.
Menstruacijų ciklą keisti gali ir kai kurios lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas ar net stiprus stresas. Paauglėms menstruacijos dar nėra nusistovėjusios, todėl kraujavimas brendimo metu nėra reguliarus.
Itin svarbu pažinti savo kūną ir žinoti, koks yra jūsų individualus menstruacijų ciklas. Naudodamos mūsų programėlę stebėkite savo ciklą – WomanLog padės greičiau pastebėti pokyčius ir nestandartinius simptomus. Jei simptomai neišnyksta, turėsite aiškią informaciją savo gydytojai ar ginekologei, kas padės rasti optimalų sprendimą.
Savo ciklą galite stebėti naudojant WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
