Nors kiekviena moteris gimdydama išgyvena tą patį esminį procesą, jos patirtis yra sudėtinga ir labai subjektyvi. Gimdymas yra emocinis įvykis, turintis tiek fiziologinių, tiek psichologinių veiksnių. Daugeliui moterų laukiamas gimdymo skausmas gali kelti didelę baimę.
Šiandien egzistuoja daugybė skausmo mažinimo būdų. Kai kurios moterys jaučia stiprų norą gimdyti „natūraliai“ be vaistų, o kitoms priimtina pasinaudoti šiuolaikinės medicinos siūloma pagalba. Epidurinė anestezija yra dažnas ir veiksmingas skausmo malšinimo būdas gimdymo metu.
XXI amžiuje gydytojos yra žymiai geriau pasiruošusios padėti per gimdymą nei prieš kelis šimtus metų. Nors motinų ir naujagimių sveikata labai pagerėjo dėl medicinos pažangos ir moterys dažnai išgyvena situacijas, kurios anksčiau buvo mirtinos, vis dar turime daug ko išmokti, kaip geriausia palaikyti moteris gimdymo metu. Šiandien gimdančios moterys kur kas labiau įsitraukusios į gimdymo procesą – tai rodo dūlų ir akušerių populiarumas, taip pat gimdymo plano koncepcija, kai besilaukianti moteris apgalvoja ir užrašo savo lūkesčius bei viltis dėl gimdymo patirties. Anksčiau moterų balsas buvo ignoruojamas, o dabar joms yra skiriama daugiau dėmesio.
Gimdymas yra nenuspėjamas – kaip ir mūsų reakcijos į jį. Kiekviena moteris turi įvertinti skausmo malšinimo galimybes ir pasirinkti tai, kas geriausia jai pačiai ir jos vaikui. Geriausia pradėti nuo informacijos apie tai, ko tikėtis, bei medicininių ir nemedicininių priemonių skausmui mažinti.
Pirmąkart gimdančioms moterims gimdymas paprastai trunka nuo 12 iki 24 valandų. Moterys, kurios jau yra gimdžiusios, dažniausiai pagimdo per 8–10 valandų. Tačiau šie skaičiai yra tik statistiniai vidurkiai – kartais kūdikis gimsta vos per kelias minutes, o kitais atvejais gimdymas užtrunka net kelias dienas.
Paprastai gimdymas skirstomas į tris etapus:
Nors pagrindinis gimdymo skausmo šaltinis yra gimdos susitraukimai, moters jaučiamas skausmas keičiasi progresuojant gimdymui. Prasidėjus pirmiesiems tikriems susitraukimams ima atsiverti gimdos kaklelis. Šie susitraukimai dažniausiai jaučiami kaip stiprus tempimo pojūtis pilvo srityje. Ankstyvasis gimdymo etapas gali užtrukti iki šešių valandų. Toliau didėjant gimdos kaklelio atsidarymui, susitraukimai ilgėja, stiprėja, dažnėja. Aktyvusis laikotarpis dažniausiai trunka nuo dviejų iki aštuonių valandų.
Skausmas stipriausias tampa tuomet, kai gimdos kaklelis visiškai atsiveria, o diskomfortas juntamas visame liemenyje, dubens srityje, apatinėje nugaros dalyje, kirkšnyse ir šlaunyse. Pereinamasis laikotarpis, arba paskutinė atsidarymo fazė, dažniausiai trunka ne ilgiau nei valandą.
Tuo metu moteris pradeda justi „norą stumti“, o intensyvūs susitraukimų skausmai, kurie atvėrė gimdos kaklelį, užleidžia vietą stipriam stūmimo jausmui, verčiančiam kūdikį skverbtis pro makšties angą. Nors skausmas išlieka, stumiant jis dalinai sumažėja dėl mažėjančio spaudimo. Stūmimo skausmas gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų.
Kai kūdikio galvutė prasiskverbia pro makšties angą, audiniai tarp makšties ir išangės – tarpvietė – gali plyšti. Paviršiniai ir antro laipsnio plyšimai yra dažni ir dėl visų kitų pojūčių moteris dažnai net nesupranta, kad tarpvietė plyšo, kol kūdikis jau gims. Trečio ir ketvirto laipsnio plyšimai būna gilesni, reikalauja kruopštaus susiuvimo ir specialios priežiūros. Kai kuriais atvejais gydytojas ar akušerė gali atlikti valdomą įkirpimą – epiziotomiją – kad išvengtų dar didesnės traumos. Esant tinkamai priežiūrai, net rimti plyšimai paprastai užgyja per kelias savaites.
Paskutinis gimdymo etapas – placentos pašalinimas. Jam būdingi tolesni susitraukimai ir maudimas, dažnai trunka apie pusvalandį, tačiau palyginus su tuo, ką moteris ką tik patyrė, ir palengvėjimu pagimdžius kūdikį, šis įvykis atrodo menkas. Šie galutiniai susitraukimai taip pat padeda gimdai pradėti trauktis, uždaryti kraujagysles, kurios maitino vaiką būnant įsčiose.
Kiek skausmo moteris jaučia, priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių veiksnių, tarp jų – kūdikio dydžio ir padėties dubenyje (ar jis veidu aukštyn, ar žemyn, galva arba sėdmenimis), gimdymo trukmės, susitraukimų stiprumo, moters emocinės būklės, pasirengimo, skausmo tolerancijos, nuovargio ir palaikymo sistemos. Komplikacijos taip pat keičia gimdymo eigą.
Yra nemažai nemedicininių skausmo mažinimo alternatyvų: atsipalaidavimo pratimai, kvėpavimo technikos, akupunktūra ar akupresūra, masažas, sterilaus vandens injekcijos po oda, šilumos ar šalčio kompresai, joga, vaikščiojimas, pozicijų keitimas, gimdymo kamuolys, dušas, buvimas vandenyje, artimųjų ar dūlos palaikymas.
Medicininė pagalba gimdymo metu nebūtinai yra būtina ir yra įvairių asmeninių, religinių ar kitų priežasčių rinktis alternatyvas. Visgi dauguma moterų jaučia didelę naudą pasinaudojus šiuolaikinės medicinos galimybėmis. Medicininio skausmo malšinimo metodai – epidurinis blokas, spinalinis blokas, pudendalinis blokas, azoto oksidas („juoko dujos“) ar opioidai. Kiekvienas metodas turi savų privalumų ir trūkumų.
Skausmas ir net baimė jį patirti gali pabloginti esamas sveikatos problemas, tokias kaip aukštas kraujospūdis, širdies ar plaučių ligos.
Skausmas sukelia didesnį kortizolio – streso hormono – kiekį organizme. Nors chroniškai padidėjęs kortizolio kiekis turi neigiamą poveikį, streso hormonas taip pat prisideda prie vaisiaus pasiruošimo gyvenimui už gimdos ribų.
Ar naudoti epidurinę anesteziją – labai asmeninis pasirinkimas, tačiau ji ypač rekomenduojama, jei akušerė numato galimą ekstra cezario pjūvį, jei moteris laukiasi dvynukų, jeigu kūdikis didesnis nei motinos dubuo ar jei yra kitų galimų komplikacijų, galinčių pareikalauti chirurginės intervencijos.
Moterys, nusprendusios naudoti epidurinius vaistus, apie tai ima galvoti, kai gimdos kaklelis prasidaro maždaug 3 cm. Epidurinė skiriama nuo 4–5 cm gimdos kaklelio atsidarymo.
Terminas epidurinė nusako erdvę stuburo kanale. Stuburo smegenys yra tarp slankstelių ir ataugų, apsaugančių ją iškart po oda. Stuburo smegenys apjuostos nervais ir kitais audiniais, iš kurių išorinė dalis vadinama dura mater. Epidurinė erdvė yra pati išorinė stuburo kanalo dalis – virš dura mater.
Epidurinė anestezija (arba tiesiog epidurinė) suleidžiama į epidurinę erdvę ir blokuoja skausmo signalus apatinėje kūno dalyje: žemutiniame pilve, apatinėje nugaros dalyje, dubens srityje ir kojose. Šie vaistai priklauso vietinių anestetikų grupei ir tai gali būti bupivakainas, chloroprocaine ar lidokainas. Dažnai jie kombinuojami su kitais vaistais, pvz., fentaniliu ar sufentaniliu, kad sumažintų pagrindinio anestetiko dozę.
Dažniausiai epidurinė anestezija suleidžiama kateteriu, įstatomu į apatinę nugaros dalį. Tai atlikti gali tik specialistė anesteziologė, kuri kontroliuoja dozavimą ir stebi jūsų sveikatą viso proceso metu. Pirma suleidžiamas vietinis anestetikas, kad būtų nejautri zona, tada storesne adata įvedamas kateteris, kuris lieka iki gimdymo pabaigos ir leidžia pakartotinai suleisti vaistus pagal poreikį. Per paskutiniuosius dvidešimt metų kai kurios ligoninės perėjo prie pacientės valdomo nuskausminimo naudojant dozatorių, kas duoda gerų rezultatų.
Epidurinė gali būti taikoma tik stacionare, kur yra dezinfekavimo priemonės ir skubi pagalba, todėl negalima jos naudoti gimdant namuose, gimdymo centruose ar vandenyje.
Epidurinė daugiausia veikia stuburo nervų šakneles, blokuodama skausmo dirgiklius.
Net ir su epidurine visiškas pojūčių užblokavimas nejuntamas, šiek tiek skausmo išlieka. Tai leidžia gimdančiai moteriai dalyvauti procese ir pajusti, kada reikia stumti. Paaiškėjo, kad pacientės kontroliuojamas nuskausminimas padeda sumažinti vaistų dozavimą ir sustiprinti nuskausminamąjį poveikį.
Panašus skausmo malšinimo būdas – spinalinė anestezija. Anestetikai suleidžiami tiesiai į dura mater maišelį, gaubiantį stuburo smegenis. Skirtingai nei epidurinei, galima suleisti tik vienkartinę vaistų dozę, todėl kateteris nenaudojamas.
Pavyzdžiui, esant skubiam cezario pjūviui, gydytoja gali pasiūlyti spinalinę anesteziją, nes ji suveikia akimirksniu. Tačiau jos poveikis trunka tik 2–3 valandas. Kadangi pirmas gimdymas gali tęstis iki 24 valandų, patogiau, kai kateteris palaiko ilgesnį nuskausminimą, nei nuolatinis vaistų leidimas.
Dozių ar saugumo prasme nėra esminių skirtumų tarp spinalinės ir epidurinės anestezijos. Epidurinė populiaresnė dėl patogumo. Kai kurios ligoninės siūlo kombinuotą spinalinės-epidurinės derinį.
Epidurinė anestezija sumažina skausmą neišjungiant raumenų jėgos. Tai reiškia, kad galite ilsėtis be skausmo ir išlikti aktyvi, dalyvauti gimdymo procese.
Epidurinė anestezija yra puikiai ištirta ir laikoma saugia. Skausmo kontrolė gimdymo metu turi teigiamą poveikį moteriai ir, atitinkamai, jos naujagimiui. Kai kurie tyrimai rodo, kad sumažinus trauminės gimdymo patirties riziką naudojant epidurinę galima sumažinti pogimdyvinės depresijos simptomus.
Sumažėjus streso reakcijoms dėl stiprėjančio skausmo, normalizuojamas kraujospūdis ir kvėpavimas. Tai ypač svarbu, jei moteris turi gretutinių ligų.
Nors epidurinė gali sutrumpinti pirmą gimdymo stadiją, dažnai pailgina antrąją – aktyvaus stūmimo etapą, ypač pirmą kartą gimdančioms. Skausmo malšinimas taip pat gali sumažinti kraujospūdį, todėl gimdymo metu jis gali pernelyg nukristi. Tuomet specialisto skiriami skysčiai palaiko motinos ir vaiko širdies ritmą.
Paprastai šalutiniai epidurinės anestezijos poveikiai yra panašūs kaip kitų vietinių nuskausminamųjų. Dažniausi nusiskundimai:
Epidurinė sukelia apatinės pilvo dalies nejautrą, dėl ko sunkiau justi ir kontroliuoti šlapinimąsi – tai gali trukti apie parą.
Jeigu renkatės natūralų gimdymą ar planuojate gimdyti vandenyje, epidurinė nebus jums tinkamas pasirinkimas. Gimdymui nebūtina skausmo malšinimo priemonė, kad jis būtų sėkmingas. Pasirinkimas visada jūsų rankose. Įvertinkite galimybes ir aptarkite jas su akušere, ginekologe ar akušeriu-ginekologu, kad priimtumėte jums tinkamiausią sprendimą!
Galite stebėti savo mėnesines naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar: