Natūralus skausmo malšinimas, trumpesnis aktyvus gimdymas ir labiau patenkinanti gimdymo patirtis – šias naudas žada ši plačiai paplitusi praktika. Tačiau kas iš tiesų vyksta gimdant vandenyje? Ar tai geras pasirinkimas tavo gimdymo kelionei?
Daugelis žmonių jaučia atsipalaidavimą vonioje, todėl gydytojai dažnai rekomenduoja nėščiosioms maudytis, siekiant sumažinti spaudimą ir nuraminti raumenų skausmą. Tačiau gimdymas vandenyje – kur kas sudėtingesnė procedūra. Prieš ją reikia tinkamai pasiruošti, kad būtų užtikrinta mamos ir vaiko sveikata, saugumas ir gerovė. Šiame straipsnyje apžvelgiamos skirtingos gimdymo vandenyje pusės, kad galėtum lengviau pasirinkti, ko pati nori.
Gimdymas vandenyje – tikriausiai senovinė praktika. Senos legendos iš Kretos, Pietų Ramiojo vandenyno salų ir kitų regionų pasakoja apie moteris, kurios gimdydavo specialiuose tvenkiniuose ar seklumose. Šiuolaikiniais laikais pirmasis dokumentuotas gimdymas vandenyje įvyko Prancūzijoje 1803 m., kai pribuvėja siekė pagelbėti moteriai, jau beveik dvi dienas vargusiai sąrėmiuose. Tačiau tik praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje medicinos bendruomenė pradėjo giliau tirti šią praktiką. Nuo to laiko gimdymai vandenyje lėtai, bet nuosekliai įsitvirtino kaip saugus ir efektyvus metodas daugelyje pasaulio šalių.
Iš pirmo žvilgsnio mintis apie gimimą vandenyje gali pasirodyti pavojinga, tačiau šiai praktikai būdinga gili logika. Šilto vandens vonia ar baseinas sukuria jaukesnę, ne tokią šokiruojančią aplinką kūdikio pirmai akimirkai už gimdos ribų. Be to, vandens šiluma ir plūdrumas leidžia gimdančiai moteriai lengviau atsipalaiduoti, keisti padėtį, o hidroterapija yra puikus, medikamentų nereikalaujantis skausmo malšinimo būdas.
Visgi egzistuoja ir trūkumų, kuriuos reikėtų įvertinti. Gydytojai kai kuriais atvejais nerekomenduoja gimdyti vandenyje, ypač jei nėštumas laikomas rizikingu ir tikėtinas medicininis įsikišimas. Daugiau apie tai – žemiau.
Gimdymo baseino vanduo turėtų būti artimas kūno temperatūrai – 37°C (98,6°F). Tavo kūdikis devynis mėnesius praleido vaisiaus vandenyse tokioje pačioje temperatūroje, todėl viena pagrindinių priežasčių, kodėl tėvai renkasi gimdymą vandenyje – noras palengvinti naujagimio perėjimą į pasaulį. Nedideli temperatūros svyravimai leidžiami, nes vanduo laikui bėgant atvėsta ir baseiną gali tekti papildomai pašildyti.
Dauguma specialistų rekomenduoja gimdymo baseino temperatūrą nuo 35 iki 38°C (95–100,4°F). Palyginimui, džakuzi paprastai neviršija 40°C (104°F). Jei nemėgsti tokio karštumo – gimdymas vandenyje gali nebūti geriausias pasirinkimas tau.
Vanduo turi būti švarus, be jokių priedų. Dažniausiai naudojamas paprastas arba filtruotas vandentiekio vanduo. Europoje, Šiaurės Amerikoje ir didžiojoje Azijos dalyje miesto vanduo pereina keletą valymo etapų prieš patenkant žmonėms. Paskutinis etapas paprastai apima mažo kiekio cheminio dezinfekavimo priedo, pavyzdžiui, chloro, įmaišymą, siekiant neutralizuoti likusius virusus, bakterijas ar parazitus. Galima naudoti ir UV šviesą ar ozoną. Tai tas pats vanduo, kokį geriame ir kuriame maudomės – jis bendrai laikomas saugiu gimdymui vandenyje. Jei turi klausimų apie vandens kokybę savo vietovėje – aptark tai su atsakinga specialiste, nes sąlygos įvairiuose regionuose skiriasi.
Higiena – vienas svarbiausių visų gimdymų aspektų, tai galioja ir gimdyme vandenyje.
Kai kurios moterys nemėgsta maudytis vonioje, nes nemalonu sėdėti tame, ką ką tik nusiplovei nuo kūno. Svarbiausia – palaikyti vonią švarią, nes nešvarumai vandenyje nuo kūno nutolsta, ir vonia jus nuplaus taip pat gerai kaip dušas. Tačiau gimdymas – natūraliai netvarkingas procesas, todėl natūralu kelti klausimus dėl higienos.
Gimdymo baseine ar vonioje esantis vanduo nebus visiškai sterilus, bet tai kūdikiui nekenkia. Tačiau aplinka aplinkui gali kelti rizikų. Visos gimdymo įstaigos turi būti kruopščiai ir nuosekliai valomos prieš ir po kiekvieno naudojimo, o tavo gimdymo komandai svarbu laikytis aukštų higienos standartų: jokių lauko avalynių, visi privalo būti gerai nuplautomis rankomis.
Daugelyje ligoninių ir gimdymo centrų įrengtos specialios patalpos gimdymui vandenyje, kad būtų užtikrinta švara ir saugumas. Įsitikink, kad tavo pasirinkta vieta yra licencijuota, turi atnaujotą įrangą bei laikosi aukščiausių higienos ir švaros standartų. Šalia visuomet turi būti ginekologė ar akušerė, kuri padės gimdymo metu ir pasirūpins tavo bei vaikelio saugumu.
Tvarkingoje ir gerai prižiūrimoje aplinkoje gimdymas vandenyje gali būti visiškai saugus.
Moksliniai tyrimai parodė, kad vanduo negali prasiskverbti gimdymo kanalais atgal. Motina ir kūdikis yra apsaugoti, ir gimdymas vandenyje nesukelia papildomos rizikos susirgti gimdos ar gimdymo kanalo infekcija. Gimdymas visada reiškia, kad iš kūno išsiskiria įvairūs skysčiai – tačiau net ir taip, infekcijų po gimdymo vandenyje atvejai yra itin reti.
Dar visai neseniai manyta, kad vaisiaus vandenys ir šlapimas yra sterilūs. Naujausi tyrimai rodo, kad juose gali būti labai mažai specializuotų bakterijų, tačiau tai kūdikiui nekelia pavojaus. Kraujas ir išmatos gali pernešti patogenus, bet įprastas chloro kiekis geriamajame vandenyje, aukšta baseino temperatūra, o bakterijų kiekis dideliame vandens tūryje – leidžia teigti, jog praktinė užsikrėtimo rizika itin menka.
Mintis apie šlapimą, kraują ar net išmatas vandenyje iš pradžių gali atrodyti nemaloni, tačiau sąrėmių ir gimdymo metu dėmesys bus nukreiptas visai kitur.
Gimdymo pradžioje akušerė dažniausiai paragins tave išeiti iš baseino pasišlapinti. Bet kai prasideda aktyvus gimdymas – apie nieką kitą negalvosi. Ir taip, tikrai, gimstant beveik visada pasitaiko šiek tiek tuštinimosi, kad ir kur gimdai. Tai visiškai normalu ir gėdytis nereikia.
Profesionali komanda bus pasiruošusi greitai pašalinti bet kokius šalutinius dalykus specialiu sieteliu, įskaitant ir išmatas. Tai natūrali šio proceso dalis, ir per didelio rūpesčio keli nevertina. Jei yra laiko, kai kurios moterys prieš lipant į baseiną prašo klizmos – tai praktiškai ir išsprendžia situaciją.
Deja, Covid-19 – didelės rizikos infekcija, su kuria tenka gyventi visiems. Gimdymo įstaigos visame pasaulyje įvedė papildomus saugos protokolus, kad sumažintų kryžminio užsikrėtimo tikimybę tarp mamų, kūdikių ir darbuotojų. Kai kur, pavyzdžiui, Irane ar Jungtinėje Karalystėje, gimdymai vandenyje buvo neribotam laikui sustabdyti. Tose vietose, kur gimdymai vandenyje vyko, į baseiną būdavo leidžiama įlipti tik mamai, nors anksčiau kartu galėjo būti ir partnerė(-is).
Pandemija taip pat paskatino namų bei alternatyvių gimdymo vietų pasirinkimą, kad moterys sumažintų kontaktą ir užsikrėtimo riziką. Covid-19 švariame vandenyje iki šiol nerasta, tad įprasti vandens valymo būdai tinkami ir viruso neutralizavimui. Procedūros ir protokolai vis dar tobulinami, todėl – Covid klausimą būtinai aptark planuodama gimdymą.
Kiekvienas nėštumas skirtingas. Tačiau daugybę moterų traukia idėja gimdyti vandenyje. Dažniausios priežastys šios:
Pasinėrimas į šiltą vandenį veikia taip: kraujagyslės išsiplečia, pagerėja kraujotaka visame kūne, vandens plūdrumas sumažina gravitacijos poveikį – iki 65 %, jei esi panirusi iki krūtinės, taigi pasijunti lengvesnė. Drauge su šiluma raumenys lengviau atsipalaiduoja, o tai mažina skausmą ar tempimą, kurį gali jausti.
Hidroterapija taip pat skatina endorfinų („natūralių skausmo malšintojų“) ir oksitocino gamybą, kuris sinchronizuoja sąrėmius, trumpina gimdymą ir gali padėti reguliuoti gliukozės kiekį kraujyje, o tai padeda ištvermei.
Moterims, kurios bent dalį gimdymo praleidžia vandenyje, dažniau nereikia papildomų medikamentų skausmui malšinti.
Gimda – stipriausias moters kūno raumuo. Ji nuo kriaušės dydžio išsiplečia iki arbūzo – ir trys jos sluoksniai turi padėti „arbūzą“ išstumti pro gimdos kaklelį (pradžią), makštį ir vulvą.
Perinėjimo raumenys sudaro mažą trikampį aplink vulvą ir išangę. Gimdymo metu čia patiriamas didžiulis spaudimas. Tyrimai rodo, kad pasirinkusios gimdymą vandenyje moterys dažnai patiria mažiau traumos šioje vietoje – tikriausiai dėl minėtų fiziologinių privalumų.
Sausumoje, jei tikėtinas didesnis plyšimas, gydytoja ar akušerė atlieka epiziotomiją, tai yra įpjova, palengvinanti užsiuvimą, palyginti su giliu ar nelygiu plyšimu. Statistikos duomenimis, gimdymas vandenyje dažnesnis su 1–2 laipsnio plyšimais ir rečiau būna 3–4 laipsnio plyšimų. Tai aiškinama tuo, kad sumažinus spaudimą pavyksta išvengti sunkesnių traumos atvejų, mažiau tenka atlikti epiziotomijų, todėl daugiau moterų patiria nedidelius plyšimus.
Dauguma moterų plyšimo nė nepajunta – jis pastebimas vėliau, gyjant. 1 laipsnio plyšimai sugyja savaime, o 2 laipsnio gali prireikti kelių tirpstančių siūlių. Dažniausiai per kelias savaites viskas pilnai sugyja.
Sana per aqua – gydymas per vandenį, kaip sakydavo romėnai. Vanduo ramina. Hidroterapija skatina oksitocino ir endorfinų gamybą, o kartu slopina epinefrino-norepinefrino (kovos arba bėgimo) hormonų išsiskyrimą. Gimdymo baseinas tampa saugia ir jaukia erdve, kur sąrėmių metu galėsi atitrūkti nuo rūpesčių ir visą energiją skirti svarbiam darbui.
Paprastai išskiriami keturi gimdymo etapai:
Placenta – nuostabus biologinis darinys, kuris mėnesius palaikė ryšį tarp tavęs ir kūdikio, ir dabar jau nereikalingas. Paprastai išstūmimas trunka nuo pusvalandžio iki valandos, tačiau tuo metu tavo dėmesys bus nukreiptas kitur. Kai placenta pašalinta, gimda pradeda mažėti ir uždaro kraujagysles, kurios maitino kūdikį.
Pastebėjimai apie supančio vandenį įtaką labai nevienareikšmiški – kiekvieno etapo trukmė priklauso nuo daugybės faktorių. Visgi yra sutarimas, kad baseino naudojimas gimdymo pradžioje gali pratęsti šį etapą dėl pernelyg didelio atsipalaidavimo, o hidroterapija aktyvioje fazėje padeda sparčiau progresuoti, nes moteris gali visiškai atsipalaiduoti tarp sąrėmių.
Moterims, kurios renkasi gimdymą vandenyje, dažniausiai svarbu natūralūs skausmo malšinimo metodai: masažas, kvėpavimo technikos. Dujos ir oras – oro ir azoto oksido mišinys („juoko dujos“) – kartais saugiai naudojamos, jei šis pasirinkimas prieinamas.
Šiems būdams būtina įstatyti kateterį, dažniausiai procedūrą atlieka anesteziologė ligoninės aplinkoje. Kadangi kateteris tampa tiesioginiu patekimo į kūną tašku, nėrimas į vandenį didintų infekcijos riziką.
Injekciniai vaistai per stiprūs – galite per daug apsvaigti, kad galėtum atsakingai elgtis vandenyje, o TENS (transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija) reikalauja po oda klijuojamų elektrodų ir baterijų, kurių į vandenį panardinti negalima.
Gimdymo metu yra laikas, per kurį galima persigalvoti, išlipti iš baseino ir paprašyti papildomo medikamentinio skausmo slopinimo, tačiau galimybės ribotos, todėl su ginekologe ar akušere tokias situacijas būtina aptarti iš anksto.
Nerimavimas dėl pirmojo įkvėpimo vandenyje – labai dažnas. Nerimauti nereikia! Visi kūdikiai gimsta su įgimtomis refleksinėmis funkcijomis, įskaitant nardinimo refleksą, kuris neleidžia įkvėpti, jei dar nėra jutimo, kaip oro vėsuma pirmą sykį paliečia nosį ar burnytę. Svarbu, kad gimdymo momentu mamos klubai būtų panardinti – tada kūdikio veidas nesusidurs su oru iki kol bus iškeltas kvėpuoti.
Naujagimė bus visiškai saugi, pirmiausia patirdama kūno temperatūros vandenį, o vėliau akušerė iškels galvutę į orą pirmajam įkvėpimui, arba gali padėti tą padaryti tau pačiai.
Kaklo virkštelė – klinikinis terminas, kai virkštelė apsivijusi kūdikio kaklą. Apie tai visuomenėje nemažai kalbama, nes įvyksta maždaug 1 iš 3 naujagimių. Tik labai mažai atvejų tai sukelia blogų pasekmių. Dažniausiai akušerė tiesiog perkelia virkštelę, kūdikiui išlendant galvutei – nieko ypatingo.
Virkštelė – unikalus darinys: dažniausiai 55 cm ilgio, 2 cm storio, su 11 spiralinių vijų, elastinga, tanki, pripildyta želės. Ji jungiama dviem arterijomis, viena vena, kurios aprūpina kūdikį krauju ir maistinėmis medžiagomis. (Vidurkiai įvairūs, tačiau natūralių variantų gimdymas būna sveikas.)
Virkštelės želė padeda apsaugoti mušimuose gimdymo metu, net jei ji užsirišusi kilpomis. Kraujo srovė palaiko deguonies tiekimą iki kol kūdikė pradeda kvėpuoti.
Gimdant vandenyje, jei virkštelė nutrūksta ar plyšta prieš ją užspaudžiant (paprastai po 15–20 sekundžių po gimimo), kūdikis gali prarasti pavojingai daug kraujo vandenyje. Tai itin reta, bet rimta komplikacija, galinti pareikalauti intensyvios priežiūros, ar, sunkiausiais atvejais, kraujo transfuzijos.
Reikia apie 6 kg jėgos, kad nutrauktum vidutinio stiprumo virkštelę (maždaug moteriško boulingo kamuolio svoris). Tačiau ir virkštelės stiprumas skiriasi. Vis dėlto, blogos aplinkybės turi sutapti, kad taip nutiktų, o vandenyje gimdymo eiga būna švelnesnė kūnui.
Žinduoliai reguliuoja savo kūno temperatūrą, tačiau naujagimis prie šios funkcijos prisitaiko per kelias dienas, nes iki tol tuo rūpinosi mama. Visi kūdikiai gimsta šlapi, net ir gimę „sausumoje“. Pirmiausia pasirūpinama kvėpavimu, tada jie nusausinami. Jei kūdikiui per šalta, jis naudoja daugiau deguonies, gali kvėpuoti lėčiau, sunkiau žįsti. Esant viskam gerai, geriausias būdas – iškart kontaktas oda prie odos su mama, kad mažylis nesušaltų.
Gimdymo eigoje akušerė keletą sykių klausosi širdies dūžių stetoskopu ar specialiu vaisiaus monitoriumi. Gimdymui vandenyje tinkamas vandeniui atsparus Sonicaid ultragarsinis daviklis arba įprastas Pinardo stetoskopas.
Pastebėjus kūdikio streso požymių – pvz., nenormalų širdies ritmą ar mekoniją (pirmąsias vaisiaus išmatas) vandenyse – gimdyvė bus paprašyta išlipti, kad būtų galima įvertinti situaciją.
Dauguma gimdančių vandenyje yra patenkintos patirtimi ir rinktųsi taip dar kartą. Tačiau kai kurioms moterims – ypač pirmagimėms – lengviau pagimdyti sausumoje, kur veikia pilna gravitacijos jėga.
Gimdymas – etapinis procesas. Galite mėgautis baseinu sąrėmių metu, bet paskutiniame etape pasirinkti išlipti į sausumą. O gal liksite baseine iki gimimo ir išlipsi tik iškart po to, kol lauksi placentos. Klausyk savo kūno ir pasitikėk akušerės ar gydytojos patarimais – ji žinos, kada būtina išeiti ar verčiau likti, ir pasidalins savo patirtimi, padedančia tau priimti geriausius sprendimus tuomet.
Išlipus iš baseino, oras kelias minutes atrodys vėsus, o kūnas vėl pasunkės, tad nė viena moteris nenori šokinėti pirmyn–atgal. Leisk saukliauti intuicijai ir pojūčiams.
Kada yra vandens, rizika egzistuoja, bet tokie nelaimingi atvejai ypatingai reti. Kompetentinga gimdymo komanda stebės situaciją, kad užtikrintų mamos ir kūdikio saugumą. Renkantis gimdymą vandenyje – reikia bent iš dalies pasitikėti kitais ir leisti rūpintis savo bei kūdikio gerove šiuo atžvilgiu.
Rimtų komplikacijų atveju papildomai prireiks laiko ir pastangų išlipti iš baseino. Jokia gydytoja negali atlikti skubios operacijos vandenyje. Gimdymas vandenyje gali būti labai teigiama ir patenkinanti patirtis, bet tik jei viskas klostosi sėkmingai.
Tyrimai, lyginant gimdymą vandenyje ir „sausumoje“, nerado skirtumo pagal Apgar balus, kvėpavimo sunkumus, virkštelės kraujo pH, peties įstrigimą (distociją), infekcijas, hospitalizacijas, mikrobiomą ar virkštelės plyšimus, o hipotermijos atvejų gimdymą vandenyje patiriančių naujagimių net šiek tiek mažiau. Nors šie tyrimai apima tūkstančius gimdymų, kiekvienas atvejis individualus ir labai priklauso nuo išteklių, patirties bei situacijos eigos.
Moterims, norinčioms gimdyti su minimalia ar be jokios farmakologinės pagalbos, gimdymas vandenyje gali atnešti daug naudos. Daugumoje didesnių miestų yra alternatyvių gimdymo centrų, tad gali apsilankyti keliose vietose, pasirinkti tau pasitikėjimą keliančią akušerę ar galbūt dulos paslaugas. Jei turi partnerę(-į), planuojančią būti šalia gimdymo, aptarkite lūkesčius ir pasirinkimus, kad visos pusės jaustųsi jaukiai ir nebūtų staigmenų.
Ištyrinėk artimiausias įstaigas, klausykis savo kūno, ir drąsiai rinkis tau tinkamą kelią!
Atsisiųsk WomanLog programėlę dabar: