Kas yra seksualumas ir ką jis man reiškia?
Nors žodis „seksualumas“ dažniausiai asocijuojasi su lytiniu aktu, jis apima kur kas daugiau nei tik lytinius santykius ir dauginimąsi kaip biologinę funkciją. Seksualumas – tai visuminė sąvoka, apimanti žmogaus fizinį ir psicho-emocinį poreikį mylėti, intymumą ir malonumą; tai visuma elgesio modelių, kuriuos renkamės siekdamos to, ko trokštame ir ko mums reikia – elgesio, atitinkančio tiek rašytas, tiek nerašytas normas. O kartais elgiames nepaisydamos jų.
Terminas „žmogaus seksualumas“ reiškia būdus, kuriais žmonės save identifikuoja ir išreiškia kaip seksualios būtybės, kokios esame visos. Seksualumas yra neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis. Pažinusios savo seksualumą, galime autentiškai įkūnyti savo mintis, jausmus, emocijas ir kurti ryšį su kitais.
Daugeliui autorių seksualumas yra pagrindinė žmogaus gyvenimo ašis — prasidedanti ankstyvoje vaikystėje ir tęsianti ilgai po vaisingo amžiaus. Seksualumas apima ne tik pačius lytinius santykius, bet ir lytinę tapatybę, seksualinę orientaciją — erotiką, malonumą, intymumą ir dauginimąsi.
Savo seksualumą patiriame jį išreikšdamos mintimis, fantazijomis, troškimais, įsitikinimais, nuostatomis, vertybėmis, elgesiu, praktikomis, vaidmenimis, santykiais. Į seksualumą įtaką daro daugybė susipinančių veiksnių — biologinių, psichologinių, socialinių, ekonominių, politinių, kultūrinių, etinių, teisinių, religinių, istorinių ir dvasinių.
Trumpa istorija
Žmogaus seksualumas domina žmoniją nuo neatmenamų laikų. Apmąstymų apie seksualumą randame pačiose seniausiose civilizacijų mene ir išlikusiuose rašytiniuose šaltiniuose, tapusiuose kultūriniu paveldu.
Garsus pavyzdys — Kama Sutra: senovės indų sanskrito tekstas apie seksą, erotiką ir emocinį pasitenkinimą, rašytas tarp 400 m. pr. Kr. ir 300 m. (tikslūs metai nenustatyti, nes istorikai tebesiaiškina šio esminio kūrinio kilmę).
Iš tikrųjų tai platus gyvenimo meno, meilės prigimties, gyvenimo partnerio paieškos, meilės išlaikymo ir kitų su malonumais susijusių žmogaus gyvenimo aspektų vadovas.
Įvairus seksualinis elgesys taip pat vaizduojamas senovės graikų ir romėnų mene bei literatūroje — nuo heteroseksualių ir homoseksualių santykių iki grupinio sekso.
Vėliau krikščionybės bažnyčia stipriai paveikė Vakarų visuomenės požiūrį į seksualumą: įvedė prigimtinės nuodėmės sampratą, išaukštino moterų skaistumą ir nekaltybę, pripažino seksualumą tik santuokoje, įteisintoje bažnyčios. Fizinis potraukis renkantis partnerį buvo laikomas nesvarbiu; santuoka — materiali apskaičiavimu paremta sąjunga.
Vis dėlto toks požiūris imtas laikyti veidmainišku, nes seksualumas, geismas ir erotika egzistuoja visada ir net dievo valią bandančios perduoti asmenybės tam nėra atsparios.
Net ir viduramžiais, vadinamais tamsiaisiais amžiais, menininkės sugebėdavo į šventųjų paveikslus įkomponuoti erotikos užuominų, o rašytojos pašaipiai vaizdavo kunigų tariamą šventumą.
Staigmena — moterys yra seksualios būtybės!
Mokslinis domėjimasis seksualumu atsirado daug vėliau — tik XIX a. Pradiniai tyrimai apsiribojo įvairių seksualinio elgesio formų skirstymu į „normalias“ ir „nenormalias“. Pavyzdžiui, moters seksualumas — seksualinio malonumo siekis — buvo laikomas anomalija, liga. Tai vadinta „moterų isterija“, kurią reikėjo „gydyti“.
Mekaniniai vibratoriai atsirado siekiant sukelti lytinių organų masažu vadinamą „paroksizmą“ ir trumpam palengvinti „isterijos“ simptomus, kitaip tariant, gydytojai padėdavo seksualinį nepasitenkinimą jaučiančioms moterims patirti orgazmą.
Tik XX a. pradžioje mokslo pasaulis Amerikoje ir Europoje ėmė įtarti, kad moterys gali natūraliai turėti lytinį potraukį ir norėti seksualinio malonumo. Moteris seniai buvo suvokiamos tik kaip priemonė vyrų geismui patenkinti.
Mergaitei buvo diegiamas požiūris, kad ištekėjusios privalo tenkinti vyro seksualinius poreikius ir suteikti jam palikuonių. Moters seksualinis noras buvo griežtai kontroliuojamas kaip nederamas, o seksas už santuokos ribų — laikomas nuodėme.
Dėl Sigmundo Freudo (1856–1939 m.), „šiuolaikinės psichologijos tėvo“, šis įsitikinimas buvo paneigtas. Stebėdamas savo pacientes, Freudas padarė išvadą, kad tiek moterys, tiek vyrai yra seksualios būtybės ir kad seksualumas pradeda vystytis ankstyvoje vaikystėje.
Ne tik biologinis instinktas
Skirtingai nei gyvūnės, žmogaus seksualumas yra erotiškas — daug daugiau nei paprastas dauginimosi instinktas. Sąmoningai apibrėžiame ir rafinuojame elgesį, kuris teikia seksualinį malonumą ir stimuliuoja erogenines zonas, įskaitant protą.
Augant psichologijos mokslui, atsirado ir lytinė psichologija — seksologija, tirianti žmogaus seksualinį elgesį. Nuolat atsiranda naujų žinių, keičiama anksčiau įsigalėjusį, bet klaidingą požiūrį ir ieškoma aiškesnių atsakymų, padedančių suprasti savo pačios seksualumą.
Reikėtų nepamiršti, kad skirtingose kultūrose ir visuomenėse požiūris į seksualumą labai skiriasi — kai kur jis atviras ir liberalus, kitur — griežtai reglamentuotas ir išlieka nemažai tabu. Tačiau kad ir kur gyventum, nepaisant su kuo gyventum, savo seksualumo pažinimas yra esminė sėkmingų, ilgalaikių ryšių dalis.
Sveikas seksualumas yra ne tik fizinė sveikata ir apsauga nuo lytiniu keliu plintančių ligų — tai taip pat pozityvus, pagarbus požiūris į kitų seksualumą ir saugių, malonių santykių kūrimas be diskriminacijos ar smurto.
Seksualumas susijęs ir su kitais sveikatai naudingais aspektais, kurie dažnai peržengia miegamojo ribas. Sveikas seksualinis gyvenimas:
- stiprina imuninę sistemą
- pagerina libido (lytinių santykių norą)
- padeda stiprinti dubens dugno raumenis, mažina šlapimo nelaikymo riziką
- mažina kraujospūdį ir širdies smūgio riziką
- mažina skausmą ir spazmus, tokias kaip mėnesinių ar galvos skausmus
- pagerina miegą ir sumažina stresą
Sudėtingas, skirtingas, kintantis
Žmogaus seksualumas sudėtingas ir gali būti labai skirtingas kiekvienai. Ta pati moteris gali išreikšti savo seksualumą įvairiais būdais. Ne visos žmonės mums atrodo vienodai seksualiai patrauklūs — jei mėgsti leisti laiką su kažkuo ar tau kažkas gražus, tai dar nereiškia, kad nori su ja/jis būti artima.
Lytiniai santykiai laikui bėgant irgi kinta: degantis fizinis aistras gali peraugti į švelnų artumą, kai emocinė intymumas tampa svarbesnė už fizinę.
Žmogaus lytinis elgesys neapsiriboja tik tradiciniu lytiniu aktu ir gali būti labai įvairus. Seksas gali vykti vienai ar poroje (su tos pačios arba priešingos lyties partnere), grupėje ir nebūtinai su lytiniu aktu.
Seksualinės fantazijos taip pat yra normali žmogaus seksualumo dalis — kai kurios moterys bando jas paversti realybe, kitoms užtenka jų savo mintyse.
Yra ir tokių, kurios nejaučia jokio seksualinio noro ir dėl to jaučiasi visiškai laimingos. Jei jautiesi patenkinta dėl savo seksualumo ir gerbi kitų poreikius bei ribas, tavo seksualumas laikomas sveiku ir normaliu.
Kas yra seksualinė orientacija?
„Seksualinė orientacija – tai ilgalaikis romantinis arba seksualinis potraukis (ar jų derinys) asmenims, kurie yra priešingos lyties ar lyties [heteroseksualumas], tos pačios lyties ar lyties [homoseksualumas] arba abiejų lyčių ar daugiau nei vienos lyties [biseksualumas] atstovės.“ (šaltinis: Wikipedia)
Seksualinė orientacija gali keistis viso gyvenimo metu. Pavyzdžiui, jauna moteris gali būti heteroseksuali, ypač jei aplinka nepalanki tos pačios lyties santykiams. Šiai pačiai moteriai vėliau gali paaiškėti, kad ją traukia tik tos pačios lyties asmenys, ir ji gali rasti laisvę tai išreikšti.
Seksualinė diskriminacija
Jei seksualumas būtų paprastas dalykas, nebūtų tiek daug painiavos, įtampos ir nesusipratimų apie seksą.
Kai kurioms moterims gera taip, kaip jos yra, ir jos niekada neabejoja savo seksualine tapatybe, o kitoms gali prireikti viso gyvenimo, kad suprastų save.
Normalu žinoti savo seksualinius troškimus ir juos niekada neišreikšti, supratus, kad jų poreikis – nepriimtinas visuomenėje. Kitos moterys sunkiai arba iš viso nesugeba priimti kitokio seksualumo už savo. Jei tokios moterys sudaro daugumą, seksualinės mažumos gali susidurti su įvairiais diskriminacijos atvejais – tiek atvirais, tiek subtiliais, nuo smurto iki socialinės atskirties.
Tyrimai rodo, kad LGBT+ moterys (lesbietės, biseksualios, translytės bei interseksualios asmenys) lyginant su bendra populiacija, dažniau kenčia nuo depresijos, nerimo, patiria priklausomybių, benamystę, žalojasi, turi minčių apie savižudybę.
Tai itin aktualu jaunoms LGBTQ+ moterims, kurios bando suprasti savo seksualumą ir susiduria su diskriminacija, patyčiomis mokykloje.
Jei tu ar artima moteris susiduria su panašiomis problemomis, arba jei pačiai sunku priimti/atskleisti savo seksualumą ar/susiduri su diskriminacija dėl seksualinės orientacijos:
- nutrauk bendravimą su žmogumi, kuris tave skaudina — laikas yra brangiausias mūsų išteklius
- kreipkis pagalbos į patikimą asmenį — draugę, giminaitę, gydytoją ar psichologę
- paskambink pagalbos telefonu ar naudokis internetiniais šaltiniais
- duok laiko sau pažinti savo seksualumą
- jei galvoji, kad esi homoseksuali ar biseksuali, bet nenori to viešinti — tai irgi normalu
Galite stebėti savo menstruacinį ciklą su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
