Negalia ir lytinė sveikata
Žmonių, gyvenančių su negalia, lytiniai poreikiai yra tokie patys kaip ir visų kitų, tačiau įveikti stigmas ir gauti pagrindinę informaciją bei paslaugas, susijusias su lytine sveikata, joms yra žymiai sudėtingiau. Negalią turinčios merginos ir moterys vis dar nepakankamai aptarnaujamos lytinio švietimo bei resursų srityje – tiek paauglystėje, tiek vėliau gyvenime. Šiame straipsnyje aptariame, kaip padaryti lytinės sveikatos informaciją prieinamesnę visoms, nepaisant fizinių ar protinių galimybių.
Net iki 10 % žmonių pasaulyje gyvena su tam tikros rūšies negalia, ir tokie žmonės dažnai atskiriamos nuo savo lytinių poreikių. Jų seksualumas ir reprodukcinė sveikata linkusi būti ignoruojama, dėl to joms sudėtingiau ginti savo teises.
Galios diskriminacijos (ableizmo) poveikis
„Ableizmas“ – tai sąmoninga ar nesąmoninga diskriminacija žmonių su negalia atžvilgiu. Jei negalia neturi tiesioginės įtakos tavo gyvenimui, greičiausiai net nesusimąstai, kaip kasdienė smulkmena, kurią laikai savaime suprantama, gali bet kuriai negalią turinčiai merginai tapti neįveikiamu iššūkiu. Net ir geranoriški žmonės dažnai nesupranta kitų patirčių ir nesąmoningai elgiasi diskriminuojančiai, taip atsidurdamos situacijoje, kai negalią turintys asmenys lieka nepalankioje padėtyje. Mes galime keisti šią situaciją didindamos sąmoningumą.
Kaip ir visos, negalią turinčios moterys turi lytinių poreikių, norų, fantazijų, kurias nori išreikšti ir išgyventi, tačiau kalbant apie tai dauguma neturinčių negalios tiesiog numoja ranka ir pereina prie kitos temos. Vis dar dažna, kad mokytojos, gydytojos ar kitos potencialiai galinčios padėti specialistės ignoruoja pagrindinių žmogaus poreikių svarbą neįgaliajai. Tai didina stigmą ir dar labiau gilina atotrūkį tarp negalią turinčių ir neturinčių žmonių.
Gyvenančios su negalia susiduria su papildomais iššūkiais savo lytinei bei reprodukcinei sveikatai. Ne tik daugelis mūsų elgiasi neapgalvotai, bet ir socialinė bei fizinė infrastruktūra pasaulyje dažnai pritaikyta vidutinės būsenos žmogui, ignoruojant įvairių patirčių spektrą, jei į tai neatkreipiamas dėmesys.
Prieinamos informacijos trūkumas
Lytinis švietimas yra pagrindinė teisė. Kiekviena mergina turi galimybę sužinoti apie savo anatomiją, brendimą ir kūno pokyčius, lytinę sveikatą, kontracepciją, sutikimą ir kitą būtiną informaciją. Deja, negalią turinčios merginos dažnai lieka už šių temų ribų. Daug jų mokosi namuose dėl įvairių priežasčių, todėl lytinio švietimo našta tenka tėvams. Tačiau ne visos mamos nori arba jaučiasi pasiruošusios kalbėtis apie seksualumą, nesvarbu, ar vaikas turi negalią, ar ne. Kai kurios tėvelės bijo paauglystės, kai jų dukra pradeda norėti intymių santykių už šeimos ribų. Kitos tiesiog atsieja dukrą nuo seksualumo, nes buvo išmokytos manyti, kad tai – nuodėmingas troškimas.
Negalią turinčiai mergaitei mokykloje taip pat gali būti sunku atpažinti save pateiktoje informacijoje apie kūno pokyčius, nes retai rodomas kūnų įvairovės pavyzdys.
Paauglės, neturinčios su kuo pasikalbėti apie kūno pokyčius ir naujas patirtis, gali jaustis mažiau užtikrintos savo seksualumu ir būti jautresnės seksualiniam smurtui, sveikatos problemoms, neplanuotam nėštumui bei lytiškai plintančioms ligoms.
Seksualinis ir fizinis smurtas
Negalią turinčios moterys yra kur kas didesnėje rizikoje patirti seksualinį ar fizinį smurtą nei kitos.
Jei asmenė nesupranta, kas jai vyksta, tikimybė, kad ji kreipsis pagalbos ar pabėgs nuo smurtautojos, yra kur kas mažesnė. Dauguma smurtautojų – artimi žmonės: šeimos nariai, globėjos, slaugės ar asmeninės asistentės. Negalią turinčios moterys dažnai priklauso nuo smurtautojos ir neturi kur kreiptis, o net jei ir kreipiasi – institucijos dažnai ignoruoja jų prašymus.
Plačiau apie intymumo atkūrimą po smurtinių santykių.
Prastas prieinamumas
Daugelis negalią turinčių moterų ir merginų negali gauti būtinos informacijos apie reprodukcinę ir lytinę sveikatą dėl fizinių kliūčių. Prastai suprojektuota, pasenusi ir apleista infrastruktūra, ypač kaimo vietovėse, tampa neįveikiama problema judėjimo sunkumų turinčioms. Dėl to padidėja negydomų ligų ir komplikacijų dėl lytinės bei reprodukcinės sveikatos rizika, pavyzdžiui, LPL ar nepageidaujamas nėštumas.
Kai kuriose gydymo įstaigose personalui trūksta žinių ir pasirengimo aptarnauti negalią turinčias moteris, tad jų poreikiai ignoruojami arba nevertinami rimtai. Sveikatos priežiūros specialistės kartais vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis teikiant lytinės sveikatos paslaugas negalią turinčioms – jos riboja paslaugų prieinamumą arba atmeta jaunos merginos svajonę apie nėštumą ar motinystę manydamos, kad seksualinis gyvenimas „netinkamas“ toms, kurių kūnas neatitinka normų.
Stereotipai
Daugelyje visuomenių negalią turinčios žmonės nematomos kaip seksualios būtybės. Dėl to joms sunkiau užmegzti santykius, sukurti sveikus ryšius ar patirti tenkinantį intymumą. Tai atima iš moterų, susiduriančių su iššūkiais, pamatines žmogaus teises ir laisvę. Stereotipai grupuoja žmones neatsižvelgiant į individualias aplinkybes ar niuansus. Kasdien visos naudojamės mąstymo „nuorodomis“, tačiau svarbu sustoti ir pamąstyti, kai tai liečia žmogaus orumą.
Negalią turinčiųjų atskirtis priimant sprendimus
Negalią turinčios moterys dažnai paliekamos nuošalyje, kai sprendimai tiesiogiai veikia jų teises ir gerovę. Vis dar į jas žiūrima kaip į gaunančias paslaugas, o ne kaip į aktyvias dalyves, galinčias pačios rodyti iniciatyvą, pateikti savo požiūrį bei pasiūlyti sprendimus. Pašalinus svarbiausią informacijos šaltinį, pagalbininkės negali realiai įgyvendinti gerų norų.
Palaikymo trūkumas
Kitas dažnas stereotipas – esą negalią turinčios merginos negali būti geromis motinomis. Kai moterys su specialiais poreikiais nusprendžia sukurti šeimą, dažnai susiduria su pašaipa ir joms nesuteikiamas toks pats palaikymas kaip kitoms. Tačiau dauguma negalią turinčių moterų – net ir su intelekto sutrikimais – gali puikiai pasirūpinti savo vaikais. Nors joms gali reikėti pritaikytų pagalbinių priemonių, jos geba sukurti šeimą ir auginti vaikus. Vis dėlto jos kur kas dažniau rizikuoja netekti motinystės teisių: socialinės tarnybos be rimtų įrodymų greičiau atima vaikus iš šeimų vien dėl išankstinio nusistatymo, kuris vis dar gajus medicinos bendruomenėje.
Kelionė per nėštumą, gimdymą ir pogimdyminį laikotarpį yra iššūkių pilna kiekvienai moteriai, o ypač tai, kuri turi įveikti ir negalios sunkumus. Prastas prieinamumas prie resursų ir klinikų taip pat lemia padidintą komplikacijų riziką dėl pavėluoto gydymo.
Sprendimai, padedantys padaryti lytinę ir reprodukcinę sveikatą prieinamesnę
Negalią turinčių moterų lytinė ir reprodukcinė sveikata šiuo metu nesulaukia pakankamai dėmesio. Pateikiame keletą pasiūlymų, kaip pagerinti jų padėtį.
Didinkime sąmoningumą
Kai 10 % mūsų visuomenės gyvena su tam tikra negalia, o dar daugiau yra tiesiogiai paveiktos draugių ar šeimos patirties, būtų kvaila ignoruoti šias problemas. Svarbu edukuoti visuomenę apie gyvenimo su negalia realybę ir parodyti, kad dauguma gali gyventi laimingai bei sveikai nepaisant iššūkių – tik taip įveiksime stigmą.
Medicinos bendruomenės ugdymas apie socialinius negalios aspektus taip pat didina informacijos ir resursų prieinamumą ribotų galimybių turinčioms moterims.
Sprendimų priėmimo įvairovė
Įtraukus sprendimų priėmimas reiškia, kad visų patirtys yra svarbios. Negalią turinčios moterys dažnai laikomos negalinčiomis atstovauti save, todėl paliekamos nuošalyje, kai sprendžiami jų gyvenimą liečiantys klausimai. Idealu, kai sprendimus priima tos, kurios su jais ir gyvena, prireikus pasitelkiant specialistes – tik taip nuoširdūs žodžiai virsta į realius ir vertinamus darbus.
Švietimo įvairovė
Dauguma lytinio ir reprodukcinio švietimo programų sukurtos standartiniam žmogui, todėl jaunos moterys su specialiais poreikiais sunkiai atpažįsta save jose. Įtraukus merginas su judėjimo, sveikatos, intelekto sutrikimais į pamokas bei vaizdinę medžiagą jos jausis matomos, o visos – geriau supras lytinį gyvenimą įvairiose gyvenimo situacijose.
Atstovavimas svarbus. Be informacijos žmonės linkusios bijoti ir spėlioti. Įvairesnės informacijos ir įvairovės pateikimas leis visoms atpažinti viena kitos problemas ir mažins stigmą.
Geriau pritaikyta infrastruktūra ir prieiga prie įstaigų
Specializuotas transportas, įtrauki infrastruktūra ir bendruomenės atvirumas būtini siekiant orumo ir lygybės neįgaliosioms. Ligoninės bei gydymo įstaigos, vieši ir komerciniai pastatai turi turėti pandusus ir liftus, kad moterys su mobilumo sunkumais galėtų lengvai patekti vidun.
Prieinamumas taip pat priklauso nuo kainos. Kadangi daugelis negalią turinčių moterų gyvena skurde, būtina sudaryti sąlygas nemokamam ar kompensuojamam specialiam transportui – kad visos turėtų lygias galimybes pasinaudoti pagalba.
Nesvarbu, ar negalia liečia jus tiesiogiai, ar ne – didesnis paslaugų prieinamumas bendruomenėje pagerina gyvenimą visoms. Kol ignoruojame negalią turinčiųjų poreikius, nepasieksime lygybės. Kurkime pasaulį, kuriame gera gyventi visoms.
Galite stebėti savo ciklą su WomanLog. Parsisiųskite WomanLog programėlę:
