Makšties mielių infekcijos
Makšties mikozės, arba makšties mielių infekcija (dar vadinama kandidiniu vulvovaginitu, makšties pienlige ar kandidoze), yra itin dažna. Mielės randamos apie 20 % laboratorijoje ištirtų makšties išskyrų mėginių. Šios būklės sukeliamas skausmas ir diskomfortas dažnai reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Makšties mielių infekcija sukelia sudirginimą, išskyras ir stiprų niežėjimą makštyje bei lytinėse lūpose. Ji nėra laikoma lytiškai plintančia liga (LPL): ji gali pasireikšti net ir nesant aktyviu lytiniu gyvenimu. Tačiau lytiniai santykiai gali paskatinti šią infekciją. Taigi, jei turite mielių infekciją, abi pusės gali pasikonsultuoti su gydytojais, kad išvengtumėte pasikartojančio diskomforto.
Gera žinia yra ta, kad makšties mielių infekcija, nors ir nemaloni, paprastai nėra rimta ar pavojinga. Ją sukelia viena iš kelių natūraliai organizme gyvenančių mielių rūšių, dažniausiai Candida albicans – mikroorganizmas, randamas iki 60 % suaugusių žmonių virškinamajame trakte. Candida albicans įprastai gyvena žarnyne, bet aptinkama ir burnoje, ryklėje, stemplėje, ant odos bei makštyje. Nedideliais kiekiais šios mielės organizmui naudingos, tačiau jų perteklius sukelia ligas.
Makšties mielių infekcijos simptomai
Simptomai gali būti nuo lengvų iki vidutinio sunkumo:
- niežėjimas ir dirginimas makštyje bei lytinėse lūpose
- patinimas aplink makštį
- bekvapės, tirštos, baltos, kaip grietinėlė, išskyros
- degimo pojūtis šlapinantis ir/ar lytinių santykių metu
- skausmas lytinio akto metu
- ryškiai raudonos, patinusios lytinės lūpos
Pagrindinis mielių infekcijos simptomas yra niežulys, tačiau vien tik niežėjimą gali sukelti ir kitos odos ligos, pvz., psoriazė ar egzema.
Makšties mielių infekcija nėra laikoma LPL (lytiškai plintančia liga). Nors ji gali paūmėti po neapsaugotų lytinių santykių, pati nėra perduodama lytiškai – jei sergate mielių infekcija, Jūs nebūtinai užkrėsite partnerį (-ę), ir atvirkščiai. Retais atvejais infekcija perduodama lytinių santykių metu, tačiau jeigu partneris (-ė) neturi simptomų, neprivaloma manyti, kad ir jai (jam) yra mielių infekcija. Jei atsiranda simptomų, pasikonsultuokite su gydytoju (-a).
Vyrams taip pat gali pasireikšti mielių infekcija. Ankstyvieji varpos mielių infekcijos požymiai dažnai yra niežulys, deginimas, raudonas bėrimas ir balti, blizgūs lopai ant varpos. Odą gali jaustis drėgna, o po apyvarpe ar odos raukšlėse gali būti storos, baltos masės. Daugeliu atvejų gydymui pakanka vietinio priešgrybelinio tepalo arba kremo.
Priežastys
Makšties flora, arba makšties mikrobioma, sudaro makštyje gyvenančios bakterijos. Paprastai mikrobiomos pusiausvyra padeda apsaugoti makštį nuo infekcijų dėl rūgščios terpės. Tačiau per didelis rūgštingumas ar kitoks disbalansas gali paskatinti nekontroliuojamą mielių dauginimąsi ir infekciją.
Dviem trečdaliams moterų, patiriančių mielių infekcijas, priežastis yra natūralios makšties floros pusiausvyros sutrikimas. Trečdaliui infekcija atnešama išoriškai – per lytinius santykius ar kontaktą su užkrėstu daiktu.
Rizikos veiksniai
Kodėl paprastai nekalti mikroorganizmai kartais tampa problema?
Daugybė skirtingų veiksnių gali daryti įtaką. Priežastimi gali būti stresas ar miego trūkumas, tačiau prisideda ir tokios būklės kaip cukrinis diabetas ir kai kurios endokrininės ligos.
Hormoniniai pokyčiai prieš mėnesines arba nėštumo metu padidina jautrumą mielių infekcijai. Jeigu esate nėščia, būtinai pasitarkite su akušere ar ginekologe dėl tinkamo gydymo.
Kiti rizikos veiksniai: padidėjęs makšties rūgštingumas, padidėjęs cukraus kiekis makšties išskyrose, žarnyno mikrofloros užterštumas, aptempti ar iš sintetinių, nekvėpuojančių audinių drabužiai bei cheminės medžiagos, tokios kaip antibakteriniai muilai ar baseinų chloras.
Dar vienas dažnas veiksnys – antibiotikai! Juos vartojame siekdamos sunaikinti kenksmingas bakterijas, tačiau jie pažeidžia ir „gerąsias“ bakterijas, dėl ko susidaro mikrobiomos disbalansas ne tik makštyje, bet ir šlapimtakiuose – dar vienoje dažnoje grybelinių infekcijų vietoje.
Ką daryti esant mielių infekcijai?
Jei manote, kad turite mielių infekciją, pirmiausia kreipkitės į gydytoją (-ą). Gydymas visuomet parenkamas individualiai, priklausomai nuo simptomų.
Vaistų tipas ar dozė gali visiškai netikti Jūsų atvejui, o antibiotikų vartojimas be aiškios priežasties didina mielių infekcijos riziką.
Mielių infekcijos ir mėnesinės
Tiek infekcija, tiek mėnesinės vienu metu – dvigubas iššūkis. Deja, daug moterų tai patiria. Mielių infekcijos dažniau pasitaiko prieš pat mėnesines. Tikėtina priežastis – hormonų svyravimai, galintys išbalansuoti makšties florą.
Pusiausvyros sutrikimai dažni ir paauglystėje, nes hormonų lygis dar nėra stabilus. Hormonų pokyčius nėštumo metu taip pat gali išprovokuoti mielių infekciją.
Jei savaitę prieš mėnesines pastebite baltų ar gelsvų išskyrų, tai nebūtinai yra mielių infekcija. Makšties išskyros kinta pagal ciklo fazę ir „norma“ kiekvienai moteriai skiriasi. Atminkite, tipinė mielių infekcija pasižymi ir kitais ryškiais simptomais: paraudimu, deginimu, niežėjimu.
Tačiau ankstyvas diagnozavimas ir gydymas gali padėti išgydyti mielių infekciją dar iki prasidedant mėnesinėms. Jei simptomai išlieka ir pasibaigus mėnesinėms, pasikonsultuokite su gydytoju ar ginekologe!
Gydymas
Mielių infekcijos simptomai dažniausiai palengvėja per kelias dienas nuo gydymo pradžios. Sunkesniais atvejais gali prireikti net dviejų savaičių.
Yra du pagrindiniai makšties mielių infekcijos gydymo būdai:
Sisteminiai vaistai – priešgrybeliniai vaistai (kapsulės ar tabletės), vartojami per burną.
Vaistas krauju nukeliauja iki gleivinių ir sunaikina grybelius. Šis gydymas taikomas tik gydytojo ar ginekologo išrašymu.
Jūsų gydytojas ar ginekologė gali paimti makšties tepinėlį laboratoriniams tyrimams, nustatyti, koks mikroorganizmas sukelia uždegimą. Taip galima parinkti tiksliausią terapiją.
Vietinis gydymas – makšties žvakutės, kurios įstatomos į makštį plastikiniu aplikatoriumi.
Galimi vienkartiniai ir trumpalaikiai (3 dienų) gydymo kursai. Abu veiksmingi. Žvakutės dažniausiai naudojamos vakarais (taip pat ir mėnesinių metu), kad dienos metu išskyros netrukdytų. Gydytojas ar vaistininkas taip pat gali rekomenduoti kremą ar losjoną odai ir išorinėms gleivinėms tepti.
Daugeliu atvejų makšties žvakučių galima įsigyti be recepto. Tačiau įsitikinkite, kad simptomus sukelia būtent mielių infekcija. Savigyda nerekomenduojama, ypač jei sergate pirmą kartą ar esate nėščia! Pasikonsultuokite su gydytoju, kad tiksliai žinotumėte, kas sukelia dirginimą ar paraudimą.
Kaip išvengti pasikartojančių mielių infekcijų
Lytinių organų mielių infekcijos paveikia milijonus moterų visame pasaulyje; jos apsunkina lytinius santykius, mažina gyvenimo kokybę ir yra nemaža finansinė našta šeimai.
Šiuo metu nėra bendros priemonės, visiškai apsaugančios moteris nuo besikartojančių mielių infekcijų, tačiau keletas patarimų gali padėti sumažinti riziką:
Higiena–Nenaudokite kvapiųjų muilų ar specialių purškalų intymiai higienai; neplaukite intymių vietų daugiau kaip du kartus per dieną.
Neplaukite makšties iš vidaus, nenaudokite dezinfekcinių priemonių, antibakterinių muilų. To nereikia! Makštis pati apsivalo – papildomos priemonės kenkia natūraliai mikroflorai. Natūralios makšties išskyros užtikrina švarą.
Apranga – Venkite itin aptemptų džinsų ir rūbų. Rinkitės medvilninius apatinius, kuriuos galima plauti 60° C – ši temperatūra naikina grybelį ant audinių.
Po maudynių baseinuose ar kitame chloruotame vandenyje nusiprauskite po tekančiu vandeniu ir iš karto persirenkite sausais rūbais.
Seksas – Venkite dirginti jautrias makšties gleivines. Jei reikia, naudokite lubrikantą, kad sumažintumėte trintį lytinių santykių metu.
Mityba – Venkite saldumynų, nes cukrus – puiki terpė grybeliams daugintis. Moterims, kurių kraujyje padidėjęs cukraus kiekis ar yra nekontroliuojamas diabetas, mielių infekcijos pasitaiko dažniau. Jei Jums diagnozuota ši būklė, aptarkite su gydytoju, kaip geriausia ją valdyti.
Apsvarstykite galimybę įtraukti į mitybą probiotikus – tai „gerosios“ bakterijos, padedančios palaikyti mielių pusiausvyrą. Ieškokite laktobacilų – bakterijų, gyvenančių sveikoje žarnyno ir makšties mikrofloroje. Laktobacilų gausu jogurte ir kefyre su gyvomis bakterijomis.
Kai kurios moterys jogurtą (su laktobacilomis) naudoja vietiškai kaip liaudišką priemonę nuo mielių infekcijos, tačiau tai nerekomenduojama: net nesaldintas jogurtas turi natūralių cukrų, o jie grybeliams dar labiau padeda daugintis.
Apibendrinimas
Mielių infekcijos gali būti erzinančios ir nemalonios, tačiau jos dažnos, o laiku pradėjus gydymą simptomai dažnai sumažėja per kelias dienas. Pastebėjus infekcijos požymius, pasitarkite su gydytoju, kad surastumėte tinkamiausią gydymo būdą Jums.
Galite sekti savo ciklą ir seksualinį gyvenimą su WomanLog programėle. Atsisiųskite WomanLog dabar:
