Hormoninė kontracepcija netinka visoms moterims – kai kurios patiria šalutinį poveikį, o kitoms tiesiog nepatinka mintis taip iš esmės keisti savo kūną. Štai alternatyvos.
Nehormoninė kontracepcija apima barjerinius ir natūralius metodus, vario gimdos spiralę (VGK) ir sterilizaciją. Vienintelės kontracepcijos priemonės, veiksmingai apsaugančios nuo LPI, yra vyriški ir moteriški prezervatyvai. Jei nėra visiško užtikrintumo, kad visi dalyviai neturi LPI, mylintis būtina naudoti prezervatyvą.
Barjerinės kontraceptinės priemonės sulaiko spermatozoidus ir neleidžia jiems patekti į gimdą bei apvaisinti kiaušialąstės. Apskritai barjeriniai metodai yra mažiau veiksmingi, tačiau sukelia mažiau šalutinių poveikių nei hormoniniai metodai ar spiralės. Barjerinių metodų pavyzdžiai: prezervatyvai, diafragma, gimdos kaklelio gaubtelis ir kontraceptinė kempinėlė.
Vyriškas prezervatyvas – plonas, lankstus iš poliuretano arba latekso pagamintas apvalkalas, užmaunamas ant sustandėjusio varpos prieš lytinį aktą. Jis veiksmingai apsaugo nuo lytiškai plintančių infekcijų (LPI) ir neplanuoto nėštumo lytinių santykių, oralinio ar analinio sekso metu, nes blokuoja spermatozoidų patekimą į makštį.
Prezervatyvai paprasti naudoti, nebrangūs ir plačiai prieinami be recepto, o kai kurios organizacijos juos nemokamai dalija. Jie gaminami įvairaus ilgio, formų bei spalvų, būna su lubrikantu ir be jo. Kai kurie prezervatyvai tekstūruoti, kad pagerintų abiejų partnerių patiriamą malonumą.
Turinčioms alergiją lateksui, prezervatyvai gali sukelti bėrimus, dilgėlinę, niežulį ar slogą, tačiau galima rinktis iš nelatekso, t. y. poliuretano, variantų.
Moteriškas prezervatyvas – plonas, lankstus, iš sintetinės nitrilo ar latekso pagamintas apvalkalas su žiedais abiejuose galuose.
Vienas žiedas įvedamas ir pastumiamas iki gimdos kaklelio, o atviras žiedas lieka ties makšties anga.
Moteriškas prezervatyvas veikia iš karto, apsaugo nuo LPI ir, tinkamai naudojant, yra 95% veiksmingas. Galima įsigyti be recepto ar specialaus pritaikymo.
Moteriškas prezervatyvas netinka kiekvienai – kai kurios moterys jaučia diskomfortą dėl įvedimo ar išorinį žiedą laiko nepatogiu.
Kontraceptinė diafragma – apvali, kupolo formos, daugkartinė priemonė su tvirtu ir lanksčiu kraštu. Ji gaminama iš gumos arba silikono, įvedama į makštį ir uždengia gimdos kaklelį, sulaikydama spermatozoidus. Diafragma visada naudojama su spermicidu ir turi likti makštyje bent 6 valandas po lytinio akto, bet ne ilgiau nei 24 valandas. Teisingai naudojant, diafragma veiksminga 92–96% atvejų.
Gimdos kaklelio gaubtelis taip pat daugkartinis ir labai panašus į diafragmą. Jis gaminamas iš gumos, primena didelį antpirštį. Gaubtelis sandariai uždengia gimdos kaklelį, laikosi vakuumo pagalba, turi juostelę, palengvinančią išėmimą. Gimdos kaklelio gaubtelis apsaugo nuo nėštumo tik kartu su spermicidu ir turi būti laikomas makštyje mažiausiai 6 valandas po lytinio akto, bet ne ilgiau kaip 48 valandas.
Diafragmos ir gimdos kaklelio gaubteliai nerekomenduojami menstruacijų metu, po neseniai atliktos operacijos gimdos kakleliui, esant jautrumui spermicidams, infekcijoms ar neįprastai gimdos kaklelio formai.
Kontraceptinė kempinėlė – minkšta, disko formos, iš poliuretano putų pagaminta priemonė, įmirkyta spermicidu, kurį reikia suaktyvinti vandeniu prieš įvedant. Per 24 valandas po įvedimo kempinėlė efektyviai sustabdo spermatozoidų patekimą į gimdą. Kempinėlė turi būti laikoma makštyje bent 6 valandas po lytinio akto, bet ne ilgiau kaip 30 valandų iš viso.
Vario gimdos spiralė (VGK) arba intrauterinis prietaisas – T formos įtaisas, įvedamas į gimdą ir nuolat išskiriantis nedidelį kiekį vario, kuris veikia kaip spermicidas. Spiralė ima veikti iš karto ir gali tarnauti 5–10 metų, priklausomai nuo tipo. Pašalinus spiralę, vaisingumas atsistato iš karto.
Kai kurios moterys pirmaisiais 3–6 mėnesiais po spiralės įdėjimo gali patirti ilgesnes ir skausmingesnes mėnesines. Yra infekcijos rizika ir galimybė, kad organizmas spiralę išstums – gydytoja paaiškins, kaip patikrinti ar spiralė tebėra vietoje. VGK nerekomenduojama nėščioms ar turinčioms dubens infekcijų istoriją.
Natūralūs kontracepcijos metodai remiasi atidžiu dėmesiu savo kūno pokyčiams – kontroliuojant ejakuliaciją lytinio akto metu, arba stebint ženklus, rodančius ar moteris ovuliuoja. Nors šie metodai paprastai mažiau efektyvūs nei kiti, jie vis tiek geriau nei nieko bei labiau priimtini kai kurioms religingoms moterims.
Ištraukimo metodas (lot. „coitus interruptus“) – tai varpos ištraukimas iš makšties prieš ejakuliaciją. Šis metodas paprastas, nemokamas, nesukelia šalutinio poveikio ir bet kada prieinamas.
Vis dėlto turi trūkumų:
Gimdos kaklelio gleivių stebėjimas – natūralios šeimos planavimo dalis, laikoma vaisingumo stebėjimu grįstu metodu. Rezultatas priklauso nuo atidaus išskyrų pokyčių vertinimo per visą ciklą. Gleivės keičiasi viso mėnesinių ciklo metu – stebėdama pokyčius moteris gali numatyti ovuliaciją ir vengti neapsaugoto sekso vaisingomis dienomis.
Šis metodas reikalauja nuolat stebėti savo kūno būklę ir kruopščiai žymėtis visus pokyčius. Taip pat gali daryti įtaką partnerių intymiam gyvenimui dėl mažesnio spontaniškumo. Gydytojai vertina, kad kaklelio gleivių metodas per pirmus metus yra veiksmingas apie 77%, bet tinkamai naudojamas gali būti iki 97% veiksmingumo lygio.
Dažnai kaklelio gleivių metodas derinamas su kitais natūraliais šeimos planavimo metodais – bazinės kūno temperatūros matavimu (ovuliacijos metu kūno temperatūra natūraliai pakyla) arba kalendoriniu metodu.
Kalendorinis metodas, dar vadinamas ritmo metodu, – dar vienas natūralios kontracepcijos variantas. Kaip ir stebint gimdos kaklelio gleives, moteris seka savo menstruacijų ciklą, kad numatytų ovuliaciją ir išvengtų neapsaugoto sekso vaisingomis dienomis.
Kalendorinis metodas taip pat reikalauja kruopštumo ir pastovumo bei nesukelia išlaidų ar sveikatos rizikos. Manoma, kad kalendorinis metodas vidutiniškai veiksmingas 80–87% atvejų.
Laktacinės amenorėjos metodas (LAM) tinka tik per pirmuosius 6 mėnesius po gimdymo ir remiasi tik žindymu. Žindymas slopina moters vaisingumą tol, kol neatsinaujina menstruacijos ir kūdikis maitinamas pagal poreikį be papildomo maisto ar skysčių.
Sterilizacija – galimybė tiek moterims, tiek vyrams, jei nebeplanuojama vaikų. Nors ši priemonė veiksmingai apsaugo nuo nėštumo, ji nesuteikia jokios apsaugos nuo LPI.
Kiaušintakių perrišimas, dar vadinamas „vamzdelių perrišimu“ – tai nuolatinė moters kontracepcija. Kiaušintakiai chirurgiškai perrišami, užblokuojami arba perkerpami. Daugeliu atvejų tai negrįžtama – atstatyti galimybę pastoti sudėtinga, retais atvejais atliekamos atstatomosios operacijos, bet jos ne visada būna veiksmingos.
Procedūra nedaro įtakos hormoninei sistemai ar mėnesinių ciklui, tačiau išlieka nedidelė negimdinio nėštumo rizika, kai apvaisintas kiaušinėlis įsitvirtina ne gimdoje, o kiaušintakyje. Negimdinis nėštumas gali būti pavojingas ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Kiaušintakių perrišimas paprastai laikomas saugiu bei netgi gali sumažinti kiaušidžių vėžio riziką, ypač jei kiaušintakiai pašalinami.
Vazektomija – chirurginis kontracepcijos būdas vyrams. Sėklinių latakų (per kuriuos spermatozoidai patenka į sėklą) perrišimas ir užsandarinimas, kad į spermos skystį nepatektų spermatozoidų. Vazektomija laikoma saugi ir negrįžtama. Jei vyras vėliau panorės turėti vaikų, gali būti svarstomas apvaisinimas mėgintuvėlyje ar įvaikinimas.
Sprendimas dėl sterilizacijos – rimtas ir abiejų lyčių atstovėms rekomenduojama gerai pagalvoti. Kai kurios moterys ar poros šiam metodui nepritaria, tačiau prisiminkite – jūsų kūnas yra tik jūsų ir ką su juo daryti, sprendžiate tik jūs.
Nehormoninei kontracepcijai galite naudoti WomanLog programėlę. Atsisiųskite WomanLog dabar: