Gidas apie moters kūną
Žmogaus vyro ir moters kūno vizualus palyginimas atskleidžia daug panašumų, tačiau skirtumai pastebimi iš karto. Akivaizdžiausia – reprodukciniai organai, fizinė chromosomų, lemiančių biologinę lytį, išraiška.
Anatomija, būdinga moterims, susijusi su lytine funkcija, reprodukcija ir hormonų reguliavimu. Ji apima išorinius lytinius organus—vulvą—bei vidinius reprodukcinius organus—kiaušides ir gimdą.
Krūtys laikomos „antriniais“ reprodukciniais organais, nes pagrindinė jų funkcija—laktacija, tai yra pieno gamyba naujagimiui maitinti.
Mūsų pradžia įsčiose
Nors vyrų ir moterų lytinė anatomija skiriasi, visi lytiniai organai vystosi iš tų pačių ląstelių rinkinio. Vaisiaus vystymosi metu šios ląstelės diferencijuojasi atsižvelgiant į hormoninę aplinką, kurioje atsiduria.
Kūdikio biologinė lytis nustatoma tą akimirką, kai tėvo spermatozoidas susitinka su motinos kiaušialąste. Tam būtini mūsų genai ir juos nešančios chromosomos.
Žmogaus genetinę informaciją sudaro 23 chromosomų poros, reikalingos reprodukcijai. Tik viena pora nulemia lytį: X chromosoma iš mamos kiaušinėlio, bei X arba Y chromosoma iš tėčio spermatozoido.
Lytinės chromosomos neša genus, atsakingus už lytinę diferenciaciją. SRY genas (Sex-determining Region of the Y chromosome) ypač svarbus, nes gamina specifinį baltymą, kuris lemia vyriškų lytinių liaukų (sėklidžių) vystymąsi. Jeigu veikiančio SRY geno nėra, pagal nutylėjimą besivystantis embrionas taps mergaite.
Netrukus po susiformavimo, sėklidės pradeda gaminti testosteroną. Šio hormono poveikis lemia, kad nediferencijuoti audiniai virsta varpos galvute. Be testosterono tie patys audiniai virsta klitoriumi.
Kiti reprodukciniai organai vystosi panašiai: hormonų įtakoje berniukams vystosi kapšelis, sėklidės, prielipas, sėklinis latakas, prostata, sėklinės pūslelės, šlaplė ir varpa, tuo tarpu mergaitėms – kiaušidės, kiaušintakiai, gimda, gimdos kaklelis, makšties kanalas, Bartolino liaukos, makštis, klitoris bei klitorio gaubtas. Su kuriais lytiniais organais žmogus gimsta, vadinama pirminiais lytiniais požymiais.
Tolesnė lytinė raida vyksta jau po gimimo, brendimo laikotarpiu. Hormonų poveikyje kūnas subręsta ir tiek vyrams, tiek moterims atsiranda antriniai lytiniai požymiai.
Moterims:
- krūtys padidėja
- kūno plaukai ima augti pažastyse ir lytinėje srityje
- išplatėja klubai
- vulvos vidinės lūpos (mažosios lytinės lūpos) gali tapti ryškesnės ir patamsėti
Vyrams:
- kūno plaukai auga pažastyse, krūtinėje, pilve, plaukai lytinėje srityje
- auga veido plaukai, formuojasi barzda
- stambėja balso dėžutė (Adomo obuolys)
- balsas žemėja
Išoriniai moteriški lytiniai organai arba kitaip – vulva
Išoriniai lyties organai apima gaktos kalnelį, didžiąsias lytines lūpas, mažąsias lytines lūpas, makšties prieangį/angą, klitorį ir tarpvietę.
Visi jie kartu vadinami vulva (lot. „dengti, apgaubti“).
Išoriniai lytiniai organai atlieka tris pagrindines funkcijas:
- leidžia spermai patekti į kūną
- saugo vidinius reprodukcinius organus nuo infekcijų
- svarbus vaidmuo seksualiniame pasitenkinime
Gaktos kalnelis (gaktos kupra, gaktos kauburėlis) – apvalus, minkštas riebalinis audinys virš gaktikaulio, nuo brendimo apaugantis plaukais. „Trumpieji ir garbanotieji“ ne veltui egzistuoja – jie mažina trintį sekso metu ir sumažina bakterijų, kitų patogenų užkrėtimo riziką, tačiau kai kurios moterys pageidauja jį trumpinti, skusti ar depiliuoti – spręskite, kaip tinkama.
Plaukų folikulai pažastyse ir gaktos srityje susiję su apokrininėmis prakaito liaukomis, kurios išskiria feromonus, galimai turinčius reikšmę lytiniam potraukiui, nors dar daug neatsakytų klausimų.
Didžiosios lytinės lūpos—išorinės, mėsingos lūpos iš abiejų makšties angos pusių. Jos dengia ir saugo kitus išorinius lyties organus, turi prakaito ir riebalines liaukas, išskiriančias lubrikantą. Po brendimo jų išorinis paviršius pigmentuojasi, apauga plaukais, vidus lieka švelnus, rausvas.
Mažosios lytinės lūpos—viduje tarp didžiųjų lūpų, švelnios ir rausvos, dydis labai varijuoja. Kai kurioms moterims mažosios lūpos nusidriekia už didžiųjų, kitoms – visai nežymios.
Gausi kraujagyslių tinklas suteikia mažosioms lūpoms rausvą atspalvį. Jas sujaudinus, kraujagyslės prisipildo kraujo, todėl lūpos patinsta ir tampa labai jautrios.
Klitoris
Mažosios lūpos viršutinėje dalyje susijungia, apgaubdamos klitorio galvutę. Ji dažniausiai žirnio dydžio, tačiau labai individualu. Matoma tik klitorio viršūnėlė, nes jis turi dvi šakes, siekiančias net 12–13 cm į kūno vidų. Klitoryje labai daug nervų galūnėlių, todėl liečiant jis patinsta, o tai sukelia seksualinį susijaudinimą.
Klitorio gaubtas
Klitorio gaubtas, arba apyvarpė, – odos raukšlė, dengianti klitorio galvutę ir sauganti jį nuo trinties.
Didžiosios ir mažosios lūpos bei klitoris sudaryti iš erekcinio audinio, kuris seksualinio susijaudinimo metu prisipildo kraujo – lytiniai organai patinsta.
Makšties prieangis
Tarp mažųjų lūpų yra makšties prieangis – būtent čia yra vidiniai moteriški lytiniai organai:
- Šlaplės anga (šlaplės žiotys). Šlaplės anga yra šiek tiek virš makšties angos; per šlaplę pasišalina šlapimas iš pūslės.
- Makšties anga. Makštis – raumeningis kanalas, padengtas gleivine, jungiantis vulvą su gimda.
Makšties dydis svyruoja, tačiau vidutinis ilgis apie 7 centimetrus. Susijaudinus ji išsiplečia.
Įkišus pirštą į makštį, normalu užčiuopti raukšles ir nelygumus – ji neturi būti lygi. Tai – makšties klostės (rugae); kaip armonikos klostės ar sijono bangos, šios klostės išsitempia ir susitraukia, kad prisitaikytų nuo piršto ar tamponų iki net 3,5 kg ir didesnių kūdikių gimdymo metu.
Mergystės plėvė
Mergystės plėvė – tai gleivinės audinio raukšlė, dengianti išorinę makšties angą. Ne visos moterys turi mergystės plėvę, o jei turi – dažnai ji būna dalinė, o apie jos egzistavimą moterys net nežino.
Mergystės plėvė gali plyšti dėl dubens traumos, sporto, ginekologinės apžiūros, lytinių santykių ar gimdymo. Plėvės nebuvimas nereiškia, kad moteris buvo lytinai aktyvi.
Bartolino liaukos
Šios liaukos yra iš abiejų makšties angos pusių, jos išskiria tirštą skystį, kuris lytinio akto metu suteikia makščiai drėgmės.
Giliau makšties kanale yra:
Gimdos kaklelis – apvalus, 2–3 cm skersmens, išgaubtas darinys makšties kanalo gale. Čia prasideda gimda. Centre – mažytė duobutė, jungianti gimdos kaklelį su makštimi. Gimdos kaklelio padėtis ir forma kinta su amžiumi, menstruacijomis ir nėštumu.
Gimdymo metu kaklelis išsiplečia iki 10 cm, kad kūdikis galėtų praeiti iš gimdos per makšties kanalą į pasaulį.
Gimda – raumeninga ertmė, kurioje nėštumo metu vystosi vaisius, ji yra dubens centre.
Moterims per mėnesines gimdos gleivinė sustorėja prisipildydama kraujo, kad ruoštųsi priimti apvaisintą kiaušinėlį iš kiaušidės ir sudarytų vaisiui palankias sąlygas.
Jei nėštumas neįvyksta, gleivinė pasišalina per makštį – tai menstruacijos. Jos trunka apie 5–7 dienas ir kartojasi kas 28 dienas, tačiau ciklas kiekvienai moteriai skirtingas.
Abu gimdos „ragai“ arba kiaušintakiai eina iš abiejų viršutinių gimdos pusių, jungia kiaušides su gimda.
Kiaušidės – mažos, migdolo formos, yra abiejose gimdos pusėse ir laikosi raiščiais prie kiaušintakių ir gimdos sienelės.
Kiekvienoje kiaušidėje iš karto gimimo įkultinėti apie 1 milijonas kiaušinėlių. Brendimo metu kiaušinėliai pradeda bręsti (paprastai vienas, retai keli vienu metu) ir vienas iš jų išmetamas į kiaušintakį, link gimdos, kur gali būti apvaisintas. Šis procesas vadinamas ovuliacija. Per visą moters gyvenimą paprastai subręsta apie 500 kiaušinėlių – likusieji sunyksta natūraliai.
Kiaušidės taip pat gamina hormonus – estrogeną ir progesteroną. Jie labai svarbūs reguliuojant reprodukcinę sistemą bei menstruacinį ciklą.
Jei kiaušinėlis apvaisinamas, jis keliauja kiaušintakiu į gimdą ir ten pritvirtinamas, kad galėtų vystytis. Jei apvaisintas kiaušinėlis netyčia pritvirtinamas kiaušintakyje, tai vadinama negimdiniu nėštumu.
Tarpvietė
Tarpvietė – vieta tarp makšties angos ir išangės.
Krūtys
Po gimdymo moters krūtys gamina pieną kūdikiui maitinti.
- Spenelis. Spenelis – iškilęs, apvalus darinys ant krūties paviršiaus, kuriame atsiveria pieno latakų galai. Speneliuose gausu nervinių galūnių, todėl juos liečiant jaučiamas seksualinis stimuliavimas. Speneliai nebūtinai visada išsikišę – moterys gali turėti įtrauktus ar lygius spenelius.
- Areolė. Areolė – apvali, pigmentuota sritis aplink spenelį, kurios dydis labai skiriasi. Joje yra Montgomery liaukelės, kurios išskiria lubrikantą ir apsaugo spenelį nuo išsausėjimo, ypač žindymo metu.
- Krūtis. Krūtį sudaro riebalinis audinys, raumenys, raiščiai bei sudėtingas kraujagyslių ir liaukų tinklas. Moterims šios struktūros specializuotos žindymui.
Daugiausia krūtį sudaro riebalai; jų kiekį lemia bendras kūno svoris ir genetika, tačiau krūties dydis neturi įtakos pieno kiekiui, kurį moteris gali pagaminti.
Moterų krūtų audinys jautrus cikliniams hormonų pokyčiams – daugumai moterų bėgant metams krūtys kinta.
Kiekvienoje krūtyje iš spenelio išsišakoja skyriai, arba skiltelės. Kiekvienoje skiltyje yra daugybė mažų ertmių – alveolių, kur produkuojamas pienas. Alveoles jungia smulkūs, ploni latakėliai. Žindymo metu pienas keliauja latakėliais link areolės, kur jie jungiasi į didesnius, baigiasi spenelyje. Kai kūdikis žinda, didėja prolaktino koncentracija kraujyje ir skatinama pieno gamyba alveolėse.
Krūtys yra ne tik estetiškos, bet ir praktiškos – galima sakyti, tikra gamtos magija!
Dėmesio! Kiekviena moteris turėtų reguliariai tikrinti savas krūtis, kad pastebėtų bet kokius galimus pokyčius – tai gali būti ankstyvieji vėžio simptomai. Gydytoja arba ginekologė gali parodyti, kaip atlikti savityrą ir įtraukti ją į sveikatos rutiną!
Galite sekti savo mėnesines ir seksualinį gyvenimą naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
