Ar žinojote, kad užgulta nosis yra ne tik peršalimo ar šienligės simptomas? Nuolat pučiate nosį, naudojate nosies purškalus ir vis stovite virš drėkintuvo, tačiau niekas nepadeda? Tuomet skaitykite toliau. Šiame straipsnyje papasakosime apie 8 dažniausias nosies užgulimo priežastis ir kaip jas gydyti.
Taip buvo mums visoms: pabundate vieną rytą ir sunku laisvai kvėpuoti, nes nosis užsikimšusi. Tokiais momentais suprantame, kad dažnai laisvą kvėpavimą priimame kaip savaime suprantamą dalyką. Vienoms moterims užgulta nosis trunka tik kelias dienas ir praeina savaime, tačiau kitos kovoja su lėtiniu nosies užgulimu.
Ar tai šienligė, virusinė infekcija, ar susiję su nosies anatomija? Kuri iš šių būklių sukelia jūsų patiriamą nosies užgulimą?
Prieš aptardamos galimas nosies užgulimo priežastis, pažiūrėkime, kaip tai vyksta. Kai į nosies takus patenka dirgiklis arba patogenas, organizmas reaguoja apsauginiais imuninio atsako mechanizmais – padidėja gleivių gamyba, audiniai paburksta ir uždegimas padeda sustabdyti grėsmę nuo išplitimo.
Dažnai nosies užgulimą lydi ašarojančios akys, kutenanti gerklė, nedidelis karščiavimas ir kiti nemalonūs simptomai. Tai visi imuninės sistemos atsako į svetimą įsibrovėlį – bakteriją, virusą ar alergeną – aspektai.
Tačiau nosies užgulimą gali sukelti ir polipai ar padidėję adenoidai, kurie fiziškai blokuoja nosies takus. Šių būklių gydymas labai skirtingas, todėl svarbu nustatyti, kas tiksliai sukelia jūsų simptomus.
Žemiau surašėme aštuonias ligas ir būkles, kurios gali sukelti nosies užgulimą, kartu su jų būdingais simptomais ir gydymu. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų užgultą nosį galima palengvinti paprastomis namų priemonėmis arba vaistais be recepto.
Atėjus pavasariui kvėpuoti tampa sunkiau. Ir dar, nosis bei akys niežti, kol nesibaigs žiedadulkių sezonas. Jei turite sezoninių alergijų, puikiai žinote, kokie sunkūs gali būti tam tikri metų laikai. Smulkios žiedadulkės, išskiriamos augalų, medžių ir žolių naujo augimo pradžioje, apsunkina kvėpavimą toms, kurios kenčia nuo šienligės arba alerginio rinito.
Nors pavasaris dažniausiai siejamas su šienlige, sezoninės alergijos gali pasirodyti bet kuriuo metų laiku priklausomai nuo augalų žydėjimo ir išskiriamų alergenų. Kiti alergenai, tokie kaip gyvūnų pleiskanos, pelėsis ir dulkės, simptomus gali sukelti visus metus.
Alerginis rinitas ir alerginės reakcijos į gyvūnų kailius, dulkes ar žiedadulkes dažniausiai pasireiškia kaip užgula arba teka nosis, sunku kvėpuoti, taip pat niežtinčios, ašarojančios akys. Kartais alerginė reakcija gali būti matoma ant odos kaip bėrimas, pūslelės ar egzema.
Daugelis mūsų taip pat kenčia nuo maisto alergijų, kurių dažniausi kaltininkai – riešutai, jūros gėrybės, soja ir pieno produktai. Lengva reakcija gali sukelti virškinimo sutrikimus, niežtinčias akis, kvėpavimo takų paburkimą. Sunkiais atvejais gali ištikti anafilaksinis šokas, kuris pavojingas gyvybei ir reikalauja skubios pagalbos.
Geriausias būdas išvengti alergijų – nustatyti, kokiems alergenams jūsų imuninė sistema jautri, ir jų kiek įmanoma vengti.
Pradėkite žymėtis, kada jus kamuoja simptomai ir ką tą akimirką valgote ar veikiate. Tuomet pasikonsultuokite su gydytoja dėl alergijos tyrimų, kuriuos galima atlikti odos dūrio, kraujo ar pleistro testu.
Nustačius, kas sukelia simptomus, galite pasirūpinti savimi ir valdyti aplinką. Pavyzdžiui, jei reaguojate į gyvūnų kailį – venkite vietų, kuriose būna gyvūnai. Jei turite maisto alergiją – visuomet klauskite apie patiekalų sudėtį. Deja, ne visas alergijas lengva apeiti. Jei kenčiate nuo šienligės, nesustabdysite žydėjimo, tačiau yra medikamentų, kurie palengvins situaciją.
Daugybė virusų gali sukelti lengvus ar vidutinio sunkumo simptomus viršutiniuose kvėpavimo takuose (nosyje, gerklėje ir ančiuose). Tai, ką vadiname tiesiog peršalimu – dažniausia liga tiek vaikams, tiek moterims. Dažniau sergame šaltuoju metų laiku ne dėl temperatūros, bet todėl, kad daugiau laiko leidžiame viduje šalia kitų sergančių, kurie kosti, čiaudi ir platina virusą lašeliniu būdu. Vaikai vidutiniškai serga 6–10 kartų per metus, o moterys 2–4 kartus, nes jų imuninė sistema stipresnė.
Simptomai prasideda praėjus 2–3 dienoms po užsikrėtimo ir dažniausiai praeina savaime per kelias dienas ar savaites. Nors tai nemalonu, pagreitinti sveikimą galima tik geriant daug skysčių, valgant pilnavertiškai ir ilsintis. Vaistai be recepto, kaip nosies purškalai, paracetamolis, pastilės nuo kosulio, palengvina simptomus. Aspirinas vaikams su karščiavimu neberekomenduojamas dėl galimos Rejaus sindromo rizikos.
Geriausia peršalimo prevencija – vengti artimo kontakto su sergančiaisiais ir dažnai plauti rankas. Sausas oras pažeidžia nosies gleivinę, todėl gali būti naudinga naudoti drėkintuvą.
Kiekvieną dieną susiduriame su įvairiomis cheminėmis medžiagomis ir dirgikliais – nuo buities valiklių su amoniaku, balikliu, sintetiniais kvapais, ftalatais iki pramoninių cheminių medžiagų – formaldehido, sieros dioksido, sieros rūgšties. Jos gali blokuoti ir dirginti jūsų nosį.
Pirmiausia reikia pašalinti dirginančias chemines medžiagas iš aplinkos. Nustatykite, kas sukelia simptomus, ir imkitės apsaugos priemonių. Jei su chemikalais dirbate darbo metu, naudokite apsaugos priemones, kad jie nepatektų ant odos ar į kvėpavimo takus.
Cheminio dirginimo gydymas paprastai yra pažeistos vietos praplovimas vandeniu, kol bus pašalinti visi likučiai, tuomet švelniai nusausinkite. Kai kurie chemikalai neišplaunami vandeniu ir reikalauja specialaus gydymo pagal medžiagos tipą ir simptomų sunkumą. Cheminiai nudegimai gali būti labai skausmingi, tad prireikus nedelskite kreiptis į pagalbos tarnybas ar gydytoją.
Naudodamos kondicionierių vasarą ar šildytuvą žiemą, žinote, kaip gali išsausėti oras. Sausėjant nosies takams, nebegaminama pakankamai gleivių nosies gleivinės sudrėkinimui. Tai dirgina ir uždega nosies bei ančių gleivines, silpnina imuninį atsaką, didina nosies kraujavimo riziką ir palieka nosį bei ančius pažeidžiamus virusams bei bakterijoms.
Geriausia priemonė – drėkinti orą ir sudrėkinti nosies gleivinę. Jei jūsų namuose veikia šildytuvai ar kondicionieriai, naudokite drėkintuvą miegamajame. Taip pat galite plauti nosį steriliu fiziologiniu tirpalu naudojant neti puoduką ar panašų prietaisą, kvėpuoti garais po dušu ir rinktis drėkinamuosius gelius ar purškalus nosiai. Ir, žinoma, nuolat gerkite vandens iš vidaus.
Nosies polipai – tai minkšti, nepiktybiniai dariniai nosies takuose ar ančiuose. Jie gali sukelti nosies užgulimą dėl fizinio oro srauto kliūties. Didėjant ar daugėjant polipų, kvėpavimas tampa vis sunkesnis.
Gydymas priklauso nuo polipų dydžio ir vietos. Kartais pakanka trumpalaikio kortikosteroidų kurso uždegimui sumažinti. Šie vaistai mažina uždegimą ir polipų dydį. Jei polipai auga dėl alergijos, gali padėti ir antihistamininiai vaistai.
Sunkesniais atvejais, kai polipai tampa kasdieniu rūpesčiu ir sunku kvėpuoti bei užuosti kvapus, prireikia operacijos. Dažniau polipai išsivysto nuo alergijų, astmos, autoimuninių ligų ar lėtinio ančių uždegimo kenčiančioms moterims.
Atliekant endoskopinę sinusų operaciją, gydytoja pašalina polipus, kad atvertų ančių takus ir leistų vėl laisvai kvėpuoti. Kartais polipai gali ataugti ir reikės pakartotinės operacijos.
Norėdama sumažinti riziką, valdykite alergijas ar astmą, venkite dirgiklių, laikykitės higienos, naudokite drėkintuvą ir nosies praplovimus geresnei gleivių apytakai.
Sinusitas yra nosies aplinkinių kaulų tuštumų (ančių) gleivinės uždegimas. Uždegus ar užsikrėtus uždegimu ančių gleivinei, jos paburksta ir atsiranda nosies užgulimas.
Sinusitas gali būti ūmus (trunka apie 2 savaites) arba lėtinis (ilgiau nei 12 savaičių).
Sinusitą svarbu gydyti greitai, nes jis gali tapti lėtiniu ar sukelti kitų komplikacijų.
Kai nosies pertvara, skirianti dvi šnerves, būna pasislinkusi į šoną arba iškrypusi, gali prasidėti kvėpavimo sutrikimai. Kai kurios moterys gimsta su iškrypusia pertvara, tačiau ji gali iškrypti dėl traumos ar senstant.
Taip! Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo. Kartais pakanka nosies dekongestanto, kad palengvėtų kvėpavimas. Jei nepadeda – pertvarą galima ištaisyti septoplastikos operacija.
Septoplastika sustiprina nosies pertvarą, pagerina oro pratekėjimą ir palengvina užgulimo simptomus.
Padidėję adenoidai, arba adenoidų hipertrofija, yra nosiaryklės limfoidinio audinio (adenoidų) didėjimas ar paburkimas. Šios liaukos – svarbi vaiko imuninės sistemos dalis, esančios nosiaryklės užpakalyje, už nosies.
Adenoidai pilnai išsivysto 3–5 metų amžiuje ir pradeda mažėti apie 7–8 metus. Suaugus jiems nebelieka.
Vaikystėje imuninė sistema dar formuojasi, todėl adenoidai atlieka papildomą apsauginį vaidmenį, sulaikydami virusus ir bakterijas prieš jiems patenkant į organizmą. Kai vaikas kovoja su alergija, ausų ar kvėpavimo takų infekcija, arba dažnai kraujuoja iš nosies, adenoidai gali padidėti beveik dvigubai. Kai grėsmė pašalinama, jie vėl sumažėja. Tačiau kai kada adenoidai tampa persistipriai dideli ir pradeda kenkti.
Pirmo pasirinkimo gydymas – naikinti priežastį: jeigu uždegimas dėl alergijos – skiriami antihistamininiai ar kortikosteroidai, o infekcijos atveju – antibiotikai.
Jeigu patinimas nemažėja ar simptomai išlieka, gali būti siūloma operacija. Adenoidektomija – paprasta, dažniausiai atliekama dienos chirurgijos procedūra, kurios metu per bendrąją nejautrą pašalinami adenoidai ir kvėpavimas normalizuojasi. Pacientės dažniausiai pasveiksta per kelias dienas ir po procedūros neserga dažniau.
Niekam nepatinka užgulta nosis. Ištverti kelias dienas visai kas kita nei kęsti lėtinį nosies užgulimą. Jeigu pastebite, kad nosis reguliariai būna užgulta, sunku užuosti kvapus ar skonius, kyla spaudimas veide, jaučiate kitus simptomus, susijusius su užgulimu – pasitarkite su savo gydytoja. Kartais užtenka paprasto nereceptinio vaisto, kad vėl laisvai kvėpuotumėte, o rimtesnių atvejų gydymą geriausia pradėti kuo anksčiau.
Atsisiųskite WomanLog dabar: