Levanda – miegui ir atsipalaidavimui, citrina – nuo galvos skausmo, rožė – nerimo mažinimui ir t. t. Eteriniai aliejai gali maloniai kvepėti, tačiau vis dar vyksta diskusijos, ar jie iš tiesų veiksmingi.
Nors jų veiksmingumas aromaterapijoje nėra aiškus, eteriniai aliejai plačiai naudojami kaip antibakterinės sudedamosios dalys įvairiuose produktuose.
Eterinių aliejų naudojimas žinomas bent nuo XII amžiaus. Istoriniai šaltiniai liudija, kad jie buvo naudojami tepaluose, kvepaluose ir netgi balzamavimo skysčiuose. Šiandien kvepniosios alyvos nebenaudojamos mirusiųjų mumifikavimui, tačiau pastaraisiais metais jos sugrįžo kaip natūrali priemonė nuo įvairių negalavimų ir ligų. Eterinių aliejų galime rasti kosmetikoje, kvapuose, namų valikliuose.
Eterinis aliejus – tai skystis, kuriame yra tam tikram augalui būdingų aromatinių cheminių junginių koncentratas; šie aliejai paprastai išgaunami garų distiliacijos būdu, išskyrus citrusinių vaisių esencijas, kurios išspaudžiamos šaltuoju būdu. Terminas „eterinis“ reiškia ne gyvybiškai būtinas, o tai, kad aliejuje yra augalo „esencija“, kurią sudaro lakiieji junginiai – šie išgaruoja, kontaktuodami su oru, todėl mes juos užuodžiame. Skirtingai nei augaliniai aliejai (pvz., alyvuogių, avokadų ar sezamų), eteriniai aliejai neturi riebalų; tiksliau, tai augalų esencijos, kurios dažnai maišomos su baziniais aliejais, kad galutatiniu produktu būtų galima saugiai naudotis.
Nesąžiningi gamintojai eterinius aliejus gali skiesti ar klastoti, siekdami didesnio pelno. Žema kaina ir perspėjimai, tokie kaip „tik išoriniam naudojimui“, „vartoti tik skiesto pavidalu“, turėtų kelti įtarimų dėl kokybės. Tačiau net ir gryni eteriniai aliejai yra stiprūs, ir ne visi tinka vartoti viduje. Aliejus pirkite iš patikimų gamintojų ir naudokite tik pagal nurodymus.
Augaluose eteriniai aliejai reikalingi įvairiems tikslams – apdulkinimo patraukimui, žolėdžių atbaidymui, kitų augalų augimą veikiančiai konkurencijai, grybelinėms, bakterinėms ar virusinėms ligoms kontroliuoti. Dėl lakiųjų savybių ir poveikio žolėdžiams eteriniai aliejai laikomi natūralia alternatyva pesticidams. Jie naudojami ir kaip natūralūs maisto konservantai, pavyzdžiui, kovai su bakterijomis, ardančiomis mėsą.
Dauguma eterinių aliejų naudojami gaminant kvepalus ir kvapus, kurie dedami į kosmetikos priemones – kremus, dušo želė. Kartais aliejų dedama dėl antioksidacinių savybių, ne tik dėl kvapo.
Tik palyginti nedaug eterinių aliejų turi įrodyto terapinio poveikio. Daugelis natūralios medicinos praktikų ir aromaterapeučių naudoja eterinius aliejus. Aromaterapija – tai aliejų garinimas ore arba naudojimas ant odos (dilintu pavidalu su baziniu aliejumi).
Aromaterapinės specialistės tiki, kad įkvėpus tam tikrų eterinių aliejų naudingų junginių, šie pasiekia plaučius ir kraujotaką – vietas, kurios kitaip būtų beveik nepasiekiamos – todėl galima tikėtis ir fizinės naudos organizmui.
Keletas pavyzdžių, kokių savybių priskiriama žinomiems eteriniams aliejams:
Daugeliui moterų tokie eteriniai aliejai kaip levanda, mėta ar eukaliptas atrodo tikras stebuklas. Kai kurios sako, kad jie malšina migreną greičiau nei vaistai, kitoms eteriniai aliejai stiprina libido, kai niekas kitas nepadeda.
Manoma, kad eterinių aliejų aromatai stimuliuoja limbinę sistemą – smegenų struktūras, atsakingas už emocijas ir ilgalaikę atmintį. Limbinė sistema dalyvauja reguliuojant kelias autonomines fiziologines funkcijas: kvėpavimą, širdies dažnį, kraujospūdį. Remiantis tuo, kai kurie mano, kad eteriniai aliejai gali paveikti kūną fiziškai. Limbinė sistema taip pat stipriai susijusi su atminties formavimu – galbūt dėl to pažįstami kvapai žadina prisiminimus ar emocijas.
Tačiau nėra pakankamai mokslinių įrodymų, todėl reikia daugiau tyrimų, kad galima būtų tai patvirtinti.
Nors skeptiškai vertinamas eterinių aliejų terapinis naudojimas, mokslininkės jų nurašyti neskuba. Eteriniai aliejai jau yra tyrimų objektas, o ypač – juose esančios biologiškai aktyvios molekulės.
Kiekvienas eterinis aliejus sudarytas iš 50–100 skirtingų biocheminių junginių. Specialiais metodais galima nustatyti ir suskaičiuoti kiekvieną jų, išgauti tikslią sudėtį.
Didžiausias antibakterinis efektyvumas ir platus veikimo spektras priskiriamas fenoliams: timolui (čiobrelių ir raudonėlio aliejuose), karvakrolui (raudonėlio aliejuje), eugenoliui (gvazdikėlių aliejuje).
Tolesni tyrimai gali padėti sukurti naujus antibiotikus, veiksmingus prieš atsparias bakterijų atmainas. Netinkamas dabartinių antibiotikų vartojimas – kurso nenutraukimas, perteklinis vartojimas – leidžia išlikti atsparioms bakterijoms. Reikia naujų kovos su bakterijomis būdų, kad būtų išvengta nepageidaujamų šalutinių poveikių. Tokių antibiotikų trūkumas – globali problema.
Eteriniai aliejai jau dabar naudojami kaip natūralūs pesticidai bei maisto konservantai, ir ateityje gali tapti naudinga priemone kovojant su įvairiomis bakterinėmis infekcijomis.
Savo menstruacinį ciklą galite stebėti su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar: