Kodėl aš visada tokia pavargusi?
Tai klausimas, kurį pastaruoju metu sau užduodame daugelis. Kartais pavargimas yra neišvengiamas ir tam tikrose situacijose visiškai suprantamas, tačiau nuolatinis nuovargis neturėtų tapti norma. „Visada pavargusios“ būsena mūsų visuomenėje dažnai normalizuojama ar net romantiškai sureikšminama, tačiau iš tiesų ji gali būti labai pavojinga. Pernelyg didelis nuovargis visada yra ženklas, kad jūsų organizme kažkas gali būti ne taip. Pažvelkime į dažniausias nuolatinio nuovargio priežastis ir galimus sprendimus.
Nuovargis yra visiškai normali kūno reakcija į dienos fizinius ar psichinius iššūkius. Idealiame pasaulyje nuovargis būtų tarsi malonus signalas, kad turininga diena jau baigėsi ir laukia 8 valandos palaimingo miego. Deja, daugeliui taip nėra.
Priklausomai nuo bendros sveikatos, darbo, gyvenimo būdo ir šeiminės padėties, idealios 8 valandos miego ir subalansuotas gyvenimo ritmas gali būti tiesiog neįmanomi. Tačiau tikriausiai galite atskirti, ar jaučiate normalų nuovargį pagal savo situaciją, ar tai jau kažkas rimčiau. Bet kuriuo atveju pernelyg didelis nuovargis nėra normalus ir ilgainiui gali labai pakenkti.
Energija – ribotas resursas, o vienoje dienoje galime suspėti tik tiek, kiek jos turime. Jei pastebite, kad jaučiatės per daug pavargusi, tikėtina, kad jūsų energijos lygis neatitinka poreikių ir užduočių, kurias norėtumėte nuveikti. Energijos trūkumas gali būti tiek išorinės, tiek vidinės kilmės: galbūt jūsų dienotvarkė šiuo metu yra jums per sunki, o gal slepiasi tam tikros sveikatos problemos. Iš tikrųjų pastaroji priežastis yra dažnesnė, nei gali pasirodyti iš pradžių.
Daugelio žmonių, ypač korporacinėje kultūroje, kūrybinėse srityse ar tarp verslininkių, „nuolatinis pavargimas“ netgi tampa savotišku statuso simboliu ir aktyvios, prasmingos kasdienybės ženklu. Jei nesijauti pavargusi – vadinasi, darai per mažai, ar ne? Netiesa. Jei pastoviai esi pavargusi, tavo pažinimo gebėjimai ir bendra sveikata tikrai nėra geriausi. Būtų labai pavojinga, pavyzdžiui, vairuoti ar dirbti su sunkiąja technika jaučiant nuovargį.
Žinoma, yra nemažai darbų, kur reikia dirbti naktimis ar turi kitokį nenormalų tvarkaraštį, tad vakaro pabaigos nuovargis tampa norma. Tokia realybė gali būti neišvengiama, tačiau tai nereiškia, jog ji yra sveika.
Dar viena pervargimą patiriančių žmonių grupė – naujos mamos ir tėvai. Naktiniai kėlimaisi su kūdikiais ir bendra nuovargio būsena visą jų vaikystę – neišvengiama. Vis dėlto – nuolatinis budrumas yra tėvystės dalis, tačiau per didelis, sekinantis nuovargis nėra normalus.
Jei pagrindinė jūsų problema – kasdienis nuovargis, pirmas žingsnis būtų įvertinti savo dienos planus ir veiklas, stengiantis atkurti energijos balansą.
Atkreipkite dėmesį į šiuos aspektus:
- Ar mano dienotvarkė reali?
- Ar valgau reguliariai ir subalansuotai?
- Ar miegu pakankamai ilgai ir kokybiškai?
- Kiek laiko per dieną praleidžiu prie ekranų?
- Ar pakankamai būnu gryname ore ir juda?
- Ar mano darbo krūvis yra realus ir sąžiningas?
- Kiek streso patiriu kasdien?
Žinoma, daug kas neturi galimybės „dirbti mažiau“ ir skirti laiko užsiėmimams ar net visaverčiam maistui. Įvertinkite savo situaciją ir išsikelkite realius sveikatos siekius.
Sveikatos būklės, kurios sukelia nuovargį
Nuovargis yra sudėtingas reiškinys, veikiantis visą organizmą. Kaip ir skausmo atveju, kartais sunku rasti vieną aiškią priežastį, dažnai susikaupia smulkios detalės, kurios su laiku ima veikti silpniausias jūsų organizmo vietas. Vienoms – tai galvos skausmai ar sausos akys, kitoms – tinimas, raumenų skausmas, drebulys ir kiti pojūčiai.
Jei neskirsite pakankamai dėmesio savo gerovei, paprastas nuovargis gali virsti išsekimu ar net perdegimu. Lygiai taip pat nuovargis yra žinomas simptomais daugybės ligų, kurios gali likti nediagnozuotos, jei tiesiog stumsite save į priekį.
Kraujo tyrimas gali atskleisti kai kurias per didelio nuovargio priežastis, pavyzdžiui:
Mažakraujystė – geležies trūkumas kraujyje yra viena dažniausių chroniško nuovargio priežasčių. Tai ypač dažna gausiai kraujuojant per mėnesines ar nėštumo laikotarpiu.
Nesubalansuoti vitaminų lygiai – tokie vitaminai kaip B12, C ir D yra itin svarbūs jūsų savijautai. Silpnumas, galvos svaigimas, širdies plakimo sutrikimai ar regos praradimas – viskas būdinga vitamino B12 trūkumui ir beveik sutampa su nuovargio simptomais. Jei kraujo tyrimas parodys B12 trūkumą, gydytoja paskirs tinkamas papildų dozes. Magnis taip pat yra svarbus mikroelementas, turintis įtakos jūsų energijai.
Miego sutrikimai
Miego sutrikimai, tokie kaip nemiga, neramių kojų sindromas, REM miego elgesio sutrikimas ir miego apnėja, neišvengiamai sukelia nuovargį dienos metu. Dar daugiau – galite net nežinoti, kad turite miego sutrikimą.
Pavyzdžiui, miego apnėja – tai būklė, kai miego metu kvėpavimas trumpam sustoja ir vėl atsinaujina, jums net to nepastebint. Jos simptomai gali būti garsus knarkimas ir užspringimo pojūtis miegant, pabudimas su sausa burna, dirglumas ir mieguistumas dienos metu.
Pasirūpinkite miego higiena:
- Stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu
- Laikykitės principo, jog lova skirta tik miegui
- Miegokite su švaria patalyne ir laisvais drabužiais
- Įsitikinkite, kad jūsų miegamajame pakankamai šviežio oro ir nėra dulkių
- Pašalinkite visus alergenus iš miegamojo ir namų, jei įmanoma
- Jei galite, stebėkite savo miegą su išmaniuoju laikrodžiu ar programėle
- Venkite ekranų bent valandą prieš miegą
Jei gyvenate kartu su kitu žmogumi, jis gali stebėti jūsų miegą ir pastebėti galimus sutrikimus.
Stresas ir psichikos sveikatos būklės
Stresas ir įvairūs psichikos sveikatos sutrikimai – viena pagrindinių nuovargio priežasčių, galinčių sukelti daug kitų negalavimų.
Apatija ir nuolatinis energijos stygius – tipiški depresijos simptomai, kurie dažnai sunkiai pastebimi tiek kitose, tiek pačiai sau, tačiau jų ignoruoti nereikėtų.
Nervų vystymosi sutrikimai, tokie kaip OKS ir ADHD, daro įtaką tam, kaip bendraujate su pasauliu, kaip suvokiate laiką ir gebate paskirstyti energiją dienos metu – dėl to dažnai jaučiamas perdėtas nuovargis.
Chroninis stresas labai pavojingas jūsų organizmui ir dažnai prisideda prie kitų sveikatos problemų – nuo dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) iki nemigos.
Kofeino vartojimas
Kofeino turintys produktai gali trikdyti miegą. Venkite kavos ir kitų gėrimų su kofeinu vakare ir popietėmis, o jeigu nuolat jaučiate miego sutrikimus ar nuovargį, verta pagalvoti apie visišką jų atsisakymą.
Panašiai alkoholis bei kiti psichoaktyvūs produktai neigiamai veikia miego kokybę ir skatina nuovargį.
Ligos ir kiti sveikatos sutrikimai
Bet kokia liga ar atsistatymas po ligų ar operacijų gali jus stipriai išvarginti. Vėžys, diabetas, inkstų ir skydliaukės sutrikimai – dažnos nuolatinio nuovargio priežastys, tačiau bet koks sveikatos sutrikimas ilgainiui sekina organizmą.
Susidaro užburtas ratas, kai sveikatos problemos sukelia nuovargį ir miego problemas, o tai dar labiau apsunkina pačią pagrindinę ligą.
Neišsigąskite užduoties masto – kova su per dideliu nuovargiu tikrai verta pastangų: net ir nedideliai kasdienybės pokyčiai ilgainiui pagerina jūsų savijautą.
Miegoti dieną ar ne?
Dienos miegas yra šiek tiek kontraversiška tema. Viena vertus, tai atrodo greitas būdas „įkrauti baterijas“ dienos metu, tačiau vis dar nesutariama – kada, kaip ir kiek laiko užsnūsti verta, ar apskritai taip daryti naudinga.
Mokslininkės sutaria, kad pietų miegas gali būti naudingas, jeigu pavyksta pereiti per visą miego ciklą (~90 minučių). Daliai puikiai tinka trumpas 10-20 minučių snūstelėjimas. Ilgesni ar trumpesni variantai gali nepasiteisinti, nes nutraukia miego stadijas pernelyg anksti.
Dienos poguliai gali sumažinti stresą, pagerinti trumpalaikę atmintį ir sumažinti nuovargį. Deja, jie netinka visoms – jeigu esate linkusi į nemigą ar po pogulio jaučiatės irzli bei dezorientuota, tai tikriausiai nepadės taip, kaip tikitės.
Naudokitės trumpalaikio poilsio nauda tuomet, kai sergate arba ilgą laiką reikia būti itin budriai – pavyzdžiui, vairuojant didelius atstumus. Trumpas atsipalaidavimas šiose situacijose gali labai padėti.
Galite sekti savo menstruacijas su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
