Burnos sveikata – keturios dažniausios problemos ir kaip jų išvengti
Visos žinome, kad tinkama burnos higiena yra būtina stipriems, sveikiems dantims. Tačiau dažniausiai susirūpiname savo burnos sveikata tik tada, kai pradeda kilti problemų. Iš tiesų turėtume stengtis užkirsti kelią bėdoms dar joms neprasidėjus, ypač žinant, kad dantų ir dantenų ligų skausmas gali būti labai stiprus ir, jei nelabai, sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Šiame straipsnyje rasite informacijos, kaip rūpintis dantimis ir kodėl burnos higiena yra tokia svarbi.
Burnos sveikata gali atrodyti tik nedidelė bendros savijautos dalis, tačiau burnos problemos gali tiesiogiai paveikti virškinimo sistemą, padidinti širdies, plaučių ligų, insulto ir diabeto riziką. Prasta burnos sveikata taip pat įtakoja nėštumo eigą, jau nekalbant apie nuotaiką, pasitikėjimą savimi ir finansus. Dažnas bėdas, tokias kaip ėduonis ar dantenų ligos, galima gydyti pas odontologę, tačiau burnos vėžys gali būti gyvybei pavojingas ir reikalauja kur kas sudėtingesnio gydymo.
Danties sandara
Prieš kalbėdamos apie dantų problemas, prisiminkime danties sandarą – tai padės suprasti, kodėl tam tikros būklės sukelia skausmą, kraujavimą ar kitus simptomus.
Dantis turi dvi pagrindines dalis: vainikėlį – matomą danties dalį, ir šaknį, kuri įtvirtinta kaulyje po dantenomis.
Kiekvienas dantis sudarytas iš trijų sluoksnių:
- Baltas, išorinis sluoksnis, kuris kontaktuoja su maistu, seilėmis ir viskuo, kas patenka į burną, vadinamas emaliu. Tai tvirtas, plonas, permatomas sluoksnis, saugantis danties vidų nuo pažeidimų ir infekcijos, bei izoliuojantis nuo temperatūros pokyčių. Nors emalis yra kiečiausias žmogaus organizmo audinys, jis gali nuskilti, įtrūkti ar nusidėvėti.
- Kitas sluoksnis, sudarantis pagrindinę danties dalį, vadinamas dentine. Dentina kur kas minkštesnė nei emalis, todėl jai atsidengus, ji lengvai pažeidžiama ir gali sukelti rimtesnių problemų, pvz., padidintą jautrumą ar infekciją.
- Giliausiai esantis sluoksnis – pulpos kamera. Pulpa – tai minkštas audinys, kuriame yra nervų ir kraujagyslių, aprūpinančių dantį deguonimi ir jautrumu. Infekcija šioje srityje gali būti ypač skausminga.
Dabar panagrinėkime, kas gali nutikti, jei skiriame burnos sveikatai per mažai dėmesio.
Keturios burnos higienai būdingos ligos: simptomai ir prevencija
Ėduonis
Ėduonį, arba dantų ėduonį, sukelia burnoje gyvenančios bakterijos. Jos gamina rūgštis, ardančias dantų emalį. Ėduonis dažniausiai išsivysto ant vainikėlių – ten, kur dantys kontaktuoja su maistu ir kitais dantimis, tačiau gali atsirasti ir po dantenomis ar tarp dantų.
Dauguma žmonių bent kartą gyvenime patiria ėduonį. Dažniausiai tai nesukelia didelės grėsmės, ypač jei problema gydoma ankstyvoje stadijoje. Tačiau neužplombuotas ėduonis sukelia nuolatinį skausmą, gali lemti danties netekimą. Rimtais atvejais bakterijos per ertmę emalyje patenka į pulpą ir kraują, sukeldamos pavojingą infekciją.
Ėduonies simptomai
- juodi, rudi ar geltoni taškeliai ant emalio
- jautrumas temperatūrai
- danties skausmas
- aštrus skausmas, valgant ar geriant
- patinimas infekcijos vietoje
- blogas burnos kvapas arba keistas skonis burnoje
Deja, ankstyvoje stadijoje ne visi ėduonys sukelia skausmą, tad juos sunku pastebėti. Laimei, paprasta burnos higiena padės išlaikyti dantis sveikus daugelį metų.
Kaip pagerinti burnos higieną ir išvengti ėduonies?
- Valykite dantis bent 2 kartus per dieną. Kiekvieną kartą pavalgant burnoje lieka smulkių maisto dalelių. Jei dantų nenuvalysite, jos susimaišo su seilėmis į bespalvę, lipnią apnašą, kuri danties paviršių padengia cukrais, skatinančiais bakterijų dauginimąsi. Jos skaidydamos cukrų išskiria emalį ardančias rūgštis. Kad apsisaugotumėte, švelniai valykite dantis ryte ir vakare minkštų šerelių šepetėliu, kuris nepažeis emalio ar dantenų. Nepaisant diskusijų dėl fluoro, dauguma odontologių rekomenduoja fluoro turinčią dantų pastą, nes ji veiksmingai padeda išvengti ėduonies, stiprina emalį ir riboja bakterijų augimą.
- Kasdienei tarpdančių priežiūrai naudokite siūlą. Siūlas pašalina maisto likučius iš vietų, kurių nepasieksite dantų šepetėliu. Yra įvairių dantų siūlų – sintetinių ir natūralių, vaškuotų ir ne, kvapnių ir be kvapo. Rinkitės pagal savo dantų tarpų dydį ir paviršius. Kai kurios moterys mieliau renkasi tarpdančių šepetėlius ar orinius, vandens siūlų aparatus, kurie efektyviai išvalo siauriausias vietas.
- Venkite daug cukraus ir rūgščių turinčių produktų. Bakterijos „maitinasi“ angliavandeniais, esančiais ne tik saldumynuose ar kepiniuose, bet ir duonoje, makaronuose, razinose, pieno produktuose ir kt. Skaidydamos šiuos produktus, bakterijos išskiria rūgštis, darančias žalą emaliui. Rūgštūs produktai, pvz., citrusiniai vaisiai, kava, vynas ar limonadas, pagreitina procesą.
- Saugokite dantis nuo bruksizmo. Bruksizmas – nevalingas dantų griežimas ar sukandimas. Jis gali pasireikšti dieną, tačiau naktinis bruksizmas pavojingesnis, nes miegant nekontroliuojame sukandimo stiprumo. Ilgai trunkantis griežimas dantimis pažeidžia emalį ir atidengia jautrią dentiną. Sužinokite daugiau apie bruksizmą ir kaip jo išvengti.
Aftos
Aftos – tai mažos, skausmingos žaizdelės minkštuose burnos audiniuose, dažniausiai ant lūpų ar skruostų vidinės pusės, tačiau gali išopėti ir ant dantenų, liežuvio ar gomurio. Aftos stipriai skauda, trukdo valgyti ar gerti. Dažniausiai atsiranda vietinė dilgčiojimo ar deginimo pojūtis, kuris per dieną ar dvi išsivysto į opą. Tiksli priežastis nėra žinoma, tačiau gali būti susijusi su vitaminų trūkumu.
Aftų tipai:
- Mažos aftos – mažesnės nei 1 cm diametro, paprastai nepavojingos, bet skausmingos. Apvalios, viduryje baltos su raudonu, uždegimu aplink kraštus. Dauguma (apie 85%) opų yra būtent tokios ir per savaitę praeina be gydymo. Balta dalis – negyvos bakterijos ir audinių likučiai. Nedraskykite jų, nes tik pabloginsite situaciją.
- Didelės aftos – 1–3 cm pločio, daug didesnės, formos įvairesnės, labai skausmingos, gyja kelias savaites. Jos sudaro apie 10% visų aftų.
- Herpetiforminės aftos – tai mažos, adatėlės galvutės dydžio žaizdelės, susitelkusios grupėmis (mažiau nei 5% visų opų). Kartais susilieja ir sudaro vieną didesnę Aftą.
Kaip gydyti aftas
Dauguma aftų praeina savaime per keletą dienų ar savaičių, tačiau dėl skausmo gydymą verta pagreitinti. Skalavimas šilta sūriu vandeniu – efektyvi priemonė namams. Vaistinėje rasite gelių ar tepalų, mažinančių skausmą ir uždegimą. Sunkiais atvejais gydytoja gali paskirti antibiotikų ar opą prideginti, kad sustabdytų infekciją.
Kaip išvengti aftų?
Nėra patikimo būdo apsisaugoti nuo aftų. Jas gali turėti bet kas, nors pastebėta, kad jautrumas gali būti paveldimas. Rizikai sumažinti patartina valgyti subalansuotą maistą, vengti labai rūgščių produktų ir mesti rūkyti. Jei žaizdelės atsiranda dėl dantų plokštelės, įbrėžimų ar reguliaraus dantų griežimo, pasikonsultuokite su odontologe dėl sprendimų.
Kas labiausiai linkusios į burnos žaizdas?
- moterys dvidešimties
- mėnesinių ciklo priešmenstruacinėje fazėje
- rūkančios ir vartojančios daug alkoholio
- patiriančios daug streso
- sergančios ligomis, silpninančiomis imuninę sistemą, pvz., vilklige, Behceto, celiakija, opiniu kolitu, Krono liga ar AIDS
Dantenų ligos
Dantenų uždegimas (gingivitas) išsivysto, kai burnoje pradeda daugintis bakterijos. Dantenos gali būti šiek tiek paburkusios, kraujuoti valantis dantis ar naudojant siūlą. Negydoma liga progresuoja į rimtesnę – periodontitą, kai infekcija pasiekia audinius ir kaulą, laikančius dantis.
Kas sukelia nesveikas dantenas?
Perteklinis apnašas lemia dantenų traukimąsi, susidaro gilios „kišenės“, kurias sunku išvalyti. Tose vietose ypač lengvai kaupiasi bakterijos. Nepaisant būklės progresavimo, gingivitą pradinėje stadijoje galima visiškai išgydyti.
Dantenų ligos simptomai
- Kraujuojančios dantenos – ankstyviausias ir dažniausias simptomas. Uždegusios dantenos kraujuoja valantis dantis ar naudojant siūlą, o sunkiais atvejais – net kramtant.
- Raudonos ir patinusios dantenos. Sveikos dantenos yra tvirtos ir rausvos, spalvos atspalvis priklauso nuo žmogaus.
- Dantenų kišenės gilėja.
- Blogas burnos kvapas arba nemalonus skonis.
- Atsitraukiančios dantenos.
- Judesni dantys. Netvarkoma dantenų liga – dažniausia dantų netekimo priežastis.
Kaip išvengti dantenų uždegimo?
Geriausias būdas – švelniai ir išsamiai valyti dantis bent du kartus per dieną, taip pat naudoti siūlą. Kartais dantų siūlą vengia, nes jis dar labiau suerzina dantenas, tačiau jautrios dantenos rodo jau esantį uždegimą. Norint grąžinti joms sveiką būklę, reikia šalinti apnašas ir bakterijas – vadinasi, valyti tarpdančius. Jei naudojant siūlą labai skauda ar stipriai kraujuoja, išbandykite vandens arba oro siūlą – tai specialūs prietaisai, purškiantys stiprią srovę, kuri efektyviai šalina apnašas.
Po dantų valymo skalaukite burną skalavimo skysčiu. Esant gingivitui, odontologė gali rekomenduoti stipresnį antibakterinį skystį infekcijai mažinti.
Reguliariai lankykitės pas odontologę profesionaliam valymui ir patikrai. Burnos higienistė daug kruopščiau pašalins apnašas ir dėmes nei galėtumėte padaryti namuose. Užtenka apsilankyti 1–2 kartus per metus, kad sumažintumėte infekcijų ir uždegimų riziką.
Ir jei dar nerūkote – nepradėkite, o jeigu rūkote – meskite.
Burnos vėžys
Burnos vėžys – rimčiausia iš čia aptariamų burnos problemų. Kartais ši liga gali baigtis mirtimi. Gaila, bet tai labai dažnas vėžio tipas, ir susirgimų dažnėja net tarp jaunesnių žmonių. Penkerių metų išgyvenamumas sergant burnos vėžiu siekia 68,5%.
Kokie pirmieji vėžio požymiai burnoje?
Kaip ir bet kuri kita onkologinė liga, burnos vėžys ankstyvose stadijose sunkiai pastebimas – simptomai gali būti labai panašūs į kitų burnos ligų požymius.
Ką svarbu pastebėti:
- neišnykstančios opelės burnoje, trunkančios ilgiau nei kelias savaites
- guzeliai po liežuviu, burnos viduje ar kakle
- baltos ar raudonos dėmelės burnoje ir ant liežuvio
- liežuvio ar kitų burnos dalių nejautra
- šveplavimas ar kalbos sutrikimai
Kas sukelia burnos vėžį ir kaip jį galima išvengti?
Deja, niekas nėra visiškai apsaugota nuo vėžio, tačiau riziką galima sumažinti. Dažniausios burnos vėžio priežastys:
- Rūkymas ar kramtomas tabakas. 85–90% sergančiųjų burnos vėžiu naudojo tabako produktus.
- Alkoholio vartojimas. Apie 35% atvejų siejami su piktnaudžiavimu alkoholiu.
- Prasta mityba ir reikalingų medžiagų trūkumas. Imuninė sistema reikalauja daug maistinių medžiagų iš vaisių, daržovių, grūdų, sėklų, žuvies ir liesos mėsos, kad apsaugotų organizmą nuo vėžio ir užtikrintų burnos sveikatą.
- 16 tipo žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Apie 25% burnos vėžio atvejų susiję su ŽPV – dažniausiai lytiškai plintančia infekcija. Ji plinta vaginaliniu, analiniu, oraliniu seksu ar labai artimu odos kontaktu. Sužinokite daugiau apie ŽPV plitimą, simptomus ir prevenciją.
Nors niekas nėra visiškai apsaugota nuo vėžio, bet galite sumažinti riziką valgydamos visavertį, maistinių medžiagų gausų maistą ir atsisakydamos tabako bei alkoholio.
Trumpi patarimai sveikiems dantims ir dantenoms
- Valykite dantis du kartus per dieną, laikydamosi 30/30 taisyklės: palaukite bent 30 minučių po valgio ar gėrimo prieš valydamos dantis ir bent 30 minučių po valymo susilaikykite nuo valgymo ar gėrimo (išskyrus vandenį).
- Kasdienei tarpdančių priežiūrai naudokite siūlą – ne tik tada, kai ką nors įstringa.
- Naudokite liežuvio valiklį, kad pašalintumėte bakterijas.
- Gerkite daugiau vandens, kad pašalintumėte dalį bakterijų.
- Kramtykite traškias daržoves, jos padės stiprinti žandikaulį ir išlaikyti sveikus dantis.
- Niekada neikite miegoti nenusivalius dantų – nenorite, kad bakterijos šventė visą naktį.
- Šepetėlį keiskite kas 3 mėnesius.
- Valykite dantis 45 laipsnių kampu – taip geriau pašalinsite apnašas nuo apatinių dantų ir dantenų.
- Rinkitės minkštą šepetėlį, kad apsaugotumėte emalį ir dantenas.
- Nesidalinkite šepetėliu net su partneriu.
Pabaigai
Burnos ir dantų problemos gali sukelti daug diskomforto, tačiau laikantis pagrindinių higienos taisyklių rizika sumažėja ir galėsite džiaugtis stipriais, sveikais dantimis visą gyvenimą.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
