Gimda ir dažniausios gimdos problemos
Iš kur atsiranda vaikai? Šį klausimą anksčiau ar vėliau išgirsta visi tėvai. Yra daug skirtingų būdų paaiškinti vaikui naujos gyvybės atsiradimo procesą, bet mūsų atsakymas trumpas ir tikslus—vaikai atsiranda gimdoje.
Nė vienas kitas žmogaus kūno organas nėra toks lankstus ir prisitaikantis, kaip gimda! Nėštumo metu ji gali išsiplėsti nuo didelės slyvos iki arbūzo dydžio ir po gimdymo vėl sugrįžti į įprastą būseną.
Gimda, dar vadinama vaikadėže, yra moters lytinės sistemos dalis—unikali moterims. Tai tuščiaviduris organas mažajame dubenyje, formos kaip apversta kriaušė.
Sandara ir padėtis
Gimda yra storasienis, itin tamprus ir raumeninis organas. Čia, apvaisinus moters kiaušialąstę vyro spermatozoidu ir jai įsitvirtinus gimdos gleivinėje, pradeda augti vaisius (būsimas kūdikis).
Gimda yra tarp šlapimo pūslės priekyje ir riestinės žarnos gale.
Gimdos kūną (corpus uteri) sudaro:
- Dugnas—yra virš vietos, kur įteka kiaušintakiai
- Gimdos ertmė—tuštuma, kurioje vystosi vaisius
- Susiaurėjimas (sąsmauka)—gimdos apatinėje dalyje
Gimdos sienelę sudaro trys sluoksniai:
- Perimetras—išorinis gimdos sluoksnis, gaubia gimdos kūną ir dalį gimdos kaklelio (2 mm storio)
- Miometras—vidurinis sluoksnis, sudarytas iš išilgai, skersai ir spirališkai susisukusių lygiųjų raumenų skaidulų, jungiamojo audinio (15 mm)
- Endometras—vidinis gimdos gleivinės sluoksnis (6–16 mm priklausomai nuo menstruacinio ciklo fazės)
Gimdos kaklelis taip pat turi kelias dalis:
- Endocerviksas arba gimdos kaklelio kanalas—praėjimas jungiantis gimdą su makštimi
- Vidinis žiotelis—angutė kaklelio viduryje, vedanti į gimdą
- Ektocerviksas—praėjimas tarp gimdos ir makšties
- Išorinis žiotelis arba gimdos kaklelio kanalas—ercvikseso centrinė ertmė
Jei apvaisinta kiaušialąstė neįsitvirtina gimdos sienelėje, kiekvieną mėnesį endometras suyra ir pašalinamas iš organizmo kaip menstruacijų išskyros, o vietoje jo pradeda augti naujas sluoksnis.
Gimda turi tris pagrindines funkcijas, kurios užtikrina kūdikio vystymąsi:
- saugo vaisių nuo fizinių pažeidimų
- suteikia vaisiui maistinių medžiagų, kad jis galėtų tinkamai vystytis
- šalina atliekas, išlaikydama erdvę aplink vaisių švarią
Gimda nėštumo metu
Gimda nėštumo metu labai išauga. Pirmajame trimestre ji siekia greipfruto dydį ir telpa dubenyje.
Antrame trimestre gimda padidėja iki papajos dydžio ir nebetelpa dubenyje—viršutinis kraštas pakyla iki pusės atstumo tarp bambos ir krūtų.
Gimdai augant ji pastumia kitus vidinius organus ir apkrauna aplinkinius raumenis bei raiščius. Tai gali sukelti nestiprius maudimus ir skausmus, tačiau tai visiškai normalu.
Didėjanti gimda gali spausti kraujagysles, todėl kai kurių moterų kojos patinsta, spaudžia šlapimo pūslę, dėl to reikia dažniau šlapintis, spaudžia kvėpavimo ir širdies sistemą—tai apsunkina kvėpavimą ir judėjimą.
Nėščiai nešiojant dvynukus ar daugiau kūdikių, gimda tempiasi ir auga dar sparčiau.
Trečiajame trimestre gimda išauga iki maždaug arbūzo dydžio. Nėštumo pabaigoje, kai kūdikis visiškai subrendęs, gimda siekia nuo gaktos iki šonkaulių lanko. Kūnui ruošiantis gimdymui, kūdikis nusileidžia žemiau į dubenį, o gimdos kaklelis ima plėstis, kad gimdos raumenys išstumtų kūdikį į pasaulį.
Po gimdymo gimda palaipsniui grįžta į ankstesnį dydį, formą ir padėtį. Tai vadinama involiucija ir dažniausiai trunka apie 6 savaites.
Dažniausios gimdos problemos
Daugelis medicininių būklių gali paveikti gimdą, pavyzdžiui, polipai, endometriozė, miomos ar vėžys. Kai kurios iš jų sukelia skausmą ir diskomfortą, kuris dažniausiai jaučiamas pilvo apačioje ir dubens srityje. Stipresnis skausmas gali plisti į pilvo vidurį ar apatinę nugaros dalį. Kiti simptomai, susiję su įvairiomis gimdos problemomis, yra nereguliarios menstruacijos ir sunkesnis pastojimas. Jei pastebėjote šiuos simptomus, svarbu kreiptis pas gydytoją diagnostikai, nes kai kurios problemos gali būti rimtos, o kitos dažnai išsisprendžia pačios.
Atbulinė gimda—taip pat vadinama pakrypusia, pasvirusia ar retroflekcine gimda—yra tokia gimda, kuri nuo gimdos kaklelio linkusi lenktis atgal, o ne į priekį. Maždaug 1 iš 4 moterų turi pasvirusią gimdą.
Anksčiau gydytojai manė, kad atbulinė gimda prisideda prie nevaisingumo, bet dabar žinoma, kad gimdos padėtis netrukdo spermatozoidams pasiekti kiaušialąstę.
Kartais po endometriozės, infekcijos ar buvusios operacijos gali formuotis randinis audinys, kuris dar labiau pakreipia gimdą. Nors tai gali apsunkinti spermos patekimą prie kiaušialąstės, vis tiek galima pastoti. Tokiais atvejais rekomenduojama pasitarti su vaisingumo specialiste.
Miomos
Mioma—gerybinis navikas arba vietinis miometrio sustorėjimas. Dažniausiai miomos sukelia gausias menstruacijas.
Yra trys pagrindinės miomų rūšys:
- Pošerpinės (subserozinės) miomos formuojasi ant gimdos paviršiaus. Jei jos didelės ir sukelia diskomfortą, gali būti šalinamos chirurginiu būdu.
- Intramuralinės miomos auga raumeninėje gimdos sienelėje ir aptinkamos echoskopijos metu. Dažnai padidina menstruacinį kraujavimą. Kaip ir daugelis kitų miomų, intramuralinės miomos dažniausiai sumažėja po menopauzės.
- Pogimdyminės (pogleivinės) miomos auga tiesiai po endometru, dažniausiai būna 1–1,5 cm dydžio. Nepaisant dydžio, jos gali sukelti stiprų kraujavimą bei kraujavimą tarp mėnesinių, nes po endometru esantis audinys yra labai kraujingas. Tokios miomos gydomos vaistais, tačiau esant reikalui gali būti šalinamos chirurgiškai.
Polipai
Polipai dažniausiai yra maži gerybiniai augliai, bet gali sukelti kraujavimą tarp mėnesinių, neįprastą kraujavimą ar kraujavimą po menopauzės. Gali būti vienas ar keli gimdos polipai. Polipai dažnai atsiranda perimenopauzės metu, nes endometras nebeatsinaujina reguliariai kas mėnesį. Jie dažniausiai lieka gimdoje, bet kartais gali išslinkti per gimdos kaklelį į makštį. Maži, simptomų nesukeliantys polipai paprastai išnyksta savaime.
Jei polipai didėja ar sukelia problemų, trumpam gali padėti vaistai, bet efektyviausia—chirurginis pašalinimas.
Endometriumo hiperplazija—tai nenormalus gimdos gleivinės sustorėjimas. Hiperplazija gali atsirasti dėl laikino hormonų disbalanso, bet taip pat gali reikšti priešvėžinę būseną.
Endometriumo hiperplazijos simptomai—kraujavimas tarp mėnesinių arba gausios mėnesinės. Pernelyg didelis svoris ir nutukimas didina hiperplazijos ir endometriumo vėžio riziką, nes riebalinis audinys gamina daugiau estrogenų nei progesterono. Šis hormonų disbalansas skatina gimdos gleivinės peraugimą. Moterims, linkusioms į antsvorį ar nutukimą, rekomenduojama reguliariai daryti makšties echoskopijas būklei stebėti.
Endometriozė—tai lėtinė uždegiminė liga, kai gimdos gleivinė ima augti už gimdos ribų, adenomiozė—kai endometriozė vystosi gimdos raumenyse. Tai sukelia skausmingas, gausias ir kas mėnesį stiprėjančias menstruacijas. Endometriozė paveikia apie vieną iš dešimties vaisingo amžiaus moterų ir gali prasidėti jau paauglystėje.
Ką daryti? Gydytojai dažnai skiria geriamuosius kontraceptikus, kurie stabdo menstruacinį ciklą, leidžia gimdai pailsėti ir dažnai palengvina simptomus. Atminkite—nedidelis menstruacijų skausmas yra normalus. Jei kyla klausimų dėl savijautos, būtinai aptarkite juos su gydytoja ar ginekologe.
Gimdos kaklelio vėžys dabar yra išvengiama liga. 1990-aisiais buvo sukurtos vakcinos prieš žmogaus papilomos virusą (ŽPV), kuris dažniausiai aptinkamas vėžinėse kaklelio ląstelėse, ir dabar jos plačiai prieinamos. Papanikolau (PAP) testas, kai imamas nedidelis kaklelio ląstelių kiekis, padeda aptikti pokyčius, susijusius su ŽPV infekcija. Tokie pakitimai vadinami displazija ir nesukelia jokio diskomforto ar simptomų. Reguliari patikra (kas trejus metus) yra efektyviausias displazijos nustatymo būdas.
Taip pat svarbu žinoti, kad displazija nevirtoja į vėžį per vieną dieną. Tam prireikia metų. Reguliariai lankykitės pas savo ginekologę, kad laiku pastebėtumėte ir išvengtumėte nepageidaujamų pokyčių.
Menstruacijų ciklą galite stebėti su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
