Gimdos miomos
Gimdos miomos (dar vadinamos fibromiomomis, leiomiomomis arba miomomis) yra dažniausi gerybiniai navikai moterims. Daugiau nei 50% moterų diagnozuojamos miomos, tačiau simptomus patiria mažiau nei pusė jų.
Dauguma miomų yra nepavojingos. Miomai reikalingas gydymas, jei ji sukelia stiprų menstruacinį kraujavimą, spaudžia vidinius organus ar sukelia vaisingumo sutrikimų. Pasitarkite su gydytoja ar ginekologe dėl gausių šiuolaikiškų gydymo galimybių.
Gimdos miomos klasifikuojamos kaip negimdos vėžio augliai: jos nesusijusios su padidėjusia gimdos vėžio rizika ir beveik niekada netampa piktybiniais navikais.
Miomos dažnai atsiranda kelios vienu metu, tačiau gali būti ir viena. Jos paprastai būna mažos, bet kartais užauga tokios didelės, kad užima didžiąją gimdos dalį.
Simptomai
Miomos gali būti simptominės („aktyvios“) ir besimptomės („neaktyvios“). Besimptomė mioma dažnai aptinkama įprastų ginekologinių ar gimdos apžiūrų metu, bet dažnai mažos miomos lieka nepastebėtos. Simptominė mioma pasireiškia vienu ar keliais šiais simptomais:
- Skausmingos menstruacijos
- Gausus arba užsitęsęs menstruacijų kraujavimas
- Dubens spaudimas ar skausmas
- Dažnas šlapinimasis
- Sunkumas šlapinantis
Kiti galimi simptomai: vidurių užkietėjimas, nugaros skausmai, kojų skausmas, anemija, svorio priaugimas, skausmas lytinių santykių metu ir nevaisingumas.
Simptomai, kuriuos sukelia gimdos miomos, priklauso nuo jų vietos, dydžio ir skaičiaus. Kartais mioma gali išaugti tiek, kad trūksta kraujo tiekimo ir ji pradeda nekrotizuoti (mirti), sukeldama staigų stiprų skausmą. Daugelis ligų turi panašius simptomus, tad savidiagnostika gana sudėtinga. Jeigu rūpinatės savo sveikata – nedvejodama kreipkitės į specialistę.
Klasifikacija
Miomos pagal dydį skirstomos:
- Mažosios (>1 cm – 5 cm) – žirnio iki ličios dydžio;
- Vidutinės (5 cm – 10 cm) – persiko iki didelio citrinos dydžio;
- Didelės (10 cm+) – mangos ar didesnės.
Kartais miomos užauga tiek, kad plečia gimdą ir spaudžia dubens ar pilvo srities organus. Ekstremaliais atvejais daug miomų gali ištempti gimdą iki pat šonkaulių, sukeldamos nemalonų spaudimą.
Miomų augimas įvairus: vienos auga staigiai, kitos sumažėja arba beveik neprikeičia dydžio. Nėštumo metu esančios miomos dažnai sumažėja ar išnyksta, nes sumažėja estrogeno kiekis ir gimda mažėja.
Miomos taip pat skirstomos pagal jų vietą.
Intramuralinės miomos – tai mazgeliai, augantys gimdos raumenų sienelėje.
Yra keletas intramuralinių miomų tipų:
- Priekinė intramuralinė mioma – gimdos priekyje
- Užpakalinė intramuralinė mioma – gimdos gale
- Fundalinė intramuralinė mioma – gimdos viršuje
Pogleivinė (arba intracavitacinė) mioma – išsikiša į gimdos ertmę. Kadangi jos auga tiesiog po gimdos gleivine, dažnai sukelia stipresnį kraujavimą nei kiti tipai. Kadangi dauguma moterų jautriai reaguoja į spaudimą šlapimo pūslei, net ir mažos miomos gali sukelti simptomus.
Pogleivinės miomos taip pat dažniausiai sukelia vaisingumo ir nėštumo problemų. Moterims su pogleivinėmis miomomis dažniau pasitaiko gausus bei užsitęsęs kraujavimas menstruacijų metu.
Povaisiulinės miomos auga išorinėje gimdos pusėje. Jos dažnai padidina pačią gimdą. Kadangi povaisiulinė mioma neauga gimdos viduje, ji turi daugiau vietos plėstis. Tokios miomos gali išaugti didesnės už greipfrutą, kol pasireiškia simptomai.
Ant kotelio augančios miomos formuoja stiebą (vadinamą pedunkuliu), kuris tvirtinasi prie gimdos sienelės. Priklausomai nuo dydžio ir padėties, tokie augliai gali vizualiai didinti vieną gimdos pusę.
Sąsajos ir galimos priežastys
Kaip ir daugeliu moterų sveikatos klausimų, tiesioginės gimdos miomų priežastys nėra žinomos. Tyrimai įžvelgia tokias sąsajas:
Genetiniai veiksniai
Daugelis miomų turi genetinių pokyčių, kurių nėra įprastose gimdos raumenų ląstelėse. Jei šeimoje buvo diagnozuotos miomos, Jūsų rizika jas turėti didesnė.
Hormonai
Estrogenas ir progesteronas (hormonai, reguliuojantys gimdos gleivinę per menstruacinį ciklą ruošiantis nėštumui) skatina miomų augimą. Miomos turi daugiau estrogeno bei progesterono receptorių nei normalios gimdos ląstelės. Todėl nėštumo metu miomos gali augti sparčiai, o po gimdymo, sumažėjus hormonų, jos sumažėja ar išnyksta. Menopauzė veikia panašiai.
Ekstraląstelinė matrica (ECM)
ECM padeda ląstelėms „sulipti“ tarpusavyje – tarsi plytų sienoms cementas. Miomose ECM lygis padidėjęs – jos tampa tankios ir pluoštinės. ECM taip pat kaupia augimo faktorius ir keičia biologinius ląstelių procesus.
Rasė
Nors miomos gali pasireikšti bet kurios reprodukcinio amžiaus moters organizme, juodaodės moterys dažniau kenčia nuo šios būklės, miomos būna didesnės ir pasireiškia jaunesniame amžiuje bei sukelia aštresnius simptomus.
Kiti veiksniai
Tokie kaip ankstyvas menstruacijų pradėjimas, nutukimas, vitamino D trūkumas, dažnas raudonos mėsos ir alkoholio vartojimas, o taip pat mažas kiekis daržovių, vaisių ir pieno produktų – didina miomų riziką.
Mokslinių įrodymų, kaip užkirsti kelią miomoms, kol kas nėra, bet tyrimai tęsiami. Galbūt miomų išvengti ir nepavyks, tačiau tik mažai daliai nustačius šią būklę, reikia gydymo.
Miomos ir vaisingumas
Nors gimdos miomos dažnos vaisingo amžiaus moterims, tik mažai daliai jos sukelia vaisingumo sutrikimų.
Kaip būtent miomos trukdo pastoti, nėra iki galo aišku. Gali būti, kad jos užkerta kelią spermai pasiekti kiaušialąstę arba atitraukia kraujo tėkmę nuo gimdos gleivinės, apsunkindamos apvaisintos kiaušialąstės prisitvirtinimą. Pašalinus miomas, dauguma anksčiau nevaisingų moterų pastoja sėkmingai.
Retai miomos gali sukelti komplikacijas: placentos atšokimą, vaisiaus augimo sulėtėjimą, ar priešlaikinį gimdymą.
Diagnostika
Ginekologė arba šeimos gydytoja gali atlikti ginekologinę apžiūrą – pirminę diagnostiką. Ji atskleis bet kokius pakitimus ar guzus, kurie gali priminti miomas, tačiau norint nustatyti tikslią diagnozę ar nuspręsti dėl gydymo gali reikėti papildomų tyrimų.
Dažniausiai kitas žingsnis – ultragarsinis tyrimas (pilvo ar transvaginalinis). Jis padeda atskirti miomas nuo kitų galimų gimdos auglių, tiksliai nustatyti jų vietą ir dydį.
Kartais kraujotyrė padeda atskirti kitas priežastis, pavyzdžiui, kraujavimo sutrikimus ar skydliaukės ligas.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) rekomenduojama, jei gimda didelė arba moteris artėja prie menopauzės. MRT suteikia tikslios informacijos apie naviko vietą, dydį, formą ir tipą – padeda sudaryti tinkamą gydymo planą.
Histerosonografija (arba fiziologinio tirpalo sonohisterografija) naudoja sterilų tirpalą gimdos ertmei išplėsti – taip ultragarsinis vaizdas tampa aiškesnis.
Histerosalpingografija – kontrastinis rentgeno tyrimas, padedantis išryškinti gimdos bei kiaušintakių ertmę.
Histeroskopija – yra plona optinė kamera su šviesos šaltiniu, įvedama per gimdos kaklelį, pripučiama fiziologinio tirpalo, kad būtų galima ištirti gimdos sieneles ir kiaušintakių angas.
Gydymas
Ne visoms moterims, sergančioms gimdos miomomis, reikalingas gydymas. Jei navikai nesukelia simptomų ar problemų, jie neretai sumažėja ar išnyksta savaime.
Jei turite besimptomes miomas – rekomenduojama stebėti jas reguliariai (kartą per metus), kad įsitikintumėte, jog jos nedidėja.
Yra daug gimdos miomų gydymo galimybių, kurios pasirenkamos pagal miomų vietą, dydį, paciento sveikatos būklę ir amžių.
Vaistai veikia hormonus, reguliuojančius menstruacinį ciklą ir simptomus, tokius kaip stiprus kraujavimas ar dubens spaudimas. Jie paprastai neišnaikina miomų, bet gali jas sumažinti. Tarp jų:
- Gonadotropinų išsiskyrimą skatinančio hormono (GnRH) agonistai slopina estrogeno ir progesterono gamybą, sukelia laikiną „menopauzę“ (gali būti gausūs karščio pylimai), nutraukia menstruacijas, sumažina miomų apimtį, gydo anemiją. Dažniausiai skiriama keliems mėnesiams tol, kol planuojama operacija ar menopauzė, nes ilgai vartojant gali imti retėti kaulai. Nutraukus gydymą simptomai grįžta.
- Progestiną išskiriantis gimdos spiralė (IUD) – hormoninė kontraceptinė priemonė, mažinanti gausų kraujavimą dėl miomų, tačiau nei mažina, nei pašalina pačių miomų.
- Traneksamo rūgštis – nehormoninis vaistas, galintis sumažinti gausių menstruacijų simptomus.
- Geriamieji kontraceptikai padeda reguliuoti kraujavimą, bet ne mažina miomų dydžio.
- Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai (NVNU) – nehormoniniai vaistai, galintys palengvinti su miomomis susijusį skausmą, bet mažai veikiantys kraujavimą.
- Be recepto parduodami priešuždegiminiai ar skausmą malšinantys vaistai gali padėti valdyti simptomus.
- Jei dėl stipraus kraujavimo atsirado anemija, gydytoja gali paskirti geležies ar kitų vitaminų papildus.
Be vaistų, yra nemažai miomų gydymo procedūrų ir operacijų – neinvazinės procedūros, minimaliai invazinės intervencijos ar tradicinės operacijos.
Neinvazinės procedūros atliekamos ambulatoriškai, be pjūvio – stacionarinio gydymo paprastai nereikia.
MRT aparatas, turintis ultragarsinį įtaisą, tiksliai nustato miomų vietą. Jas nustačius, ultragarsinis zondas sufokusuoja garsines bangas į miomą, pakaitina ir sunaikina nedidelį auglio plotą.
Minimaliai invazinės procedūros:
Per gimdos kraujagyslių embolizaciją į tikslias gimdą maitinančias kraujagysles suleidžiamos medžiagos užkemša kraujotaką į miomą – ji susitraukia ir žūsta.
Procedūra efektyviai mažina miomas ir simptomus, tačiau kartais gali kilti komplikacijų, jei pažeidžiami kiti organai (rizika maža, todėl rekomenduojama, jei nesiruošiama planuoti vaikų).
Radiofrekvencinė abliacija – naudojama RF energija išdegina miomos audinius, sumažina jas maitinančius kraujagysles. Tolesniais mėnesiais (3–12 mėn.) mioma vis mažėja, simptomai silpnėja. Atliekama laparoskopiškai arba per gimdos kaklelį.
Panaši procedūra – kriomiolizė, miomos pašalinamos užšaldant.
Tradicinės chirurginės technikos:
Miomektomija. Jei planuojate nėštumą ateityje, gydytoja gali pasiūlyti miomektomiją – pašalinamos tik miomos, o sveikas gimdos audinys išlieka.
Gydytoja pagal miomų skaičių, dydį ir vietą gali pasirinkti vieną iš šių miomektomijos metodų:
- Pilvo (abdominalinė) miomektomija. Siūloma jei miomų daug, jos didelės/prieinamos tik iš pilvo pusės. Atliekamas pjūvis apatinėje pilvo dalyje, pašalinamos miomos, gimdos raumenys susiuvami. Gydymas ligoninėje užtrunka kelias paras, atsigavimas – 4–6 savaitės. Jei ateityje planuojamas nėštumas – gali būti reikalingas Cezario pjūvis.
- Histeroskopinė miomektomija. Jei miomos yra gimdos viduje, naudojamas histeroskopas; chirurgė su rezekcijos kilpele pašalina miomas. Trumpa procedūra, prireikia kelių valandų stebėjimo, po kurios pacientė išleidžiama namo.
- Laparoskopinė miomektomija. Daugkartiniai nedideli pjūviai apatinėje pilvo dalyje atliekami norint pašalinti miomas.
Po miomektomijos simptomai dažniausiai išnyksta, tačiau, jei miomų buvo daug arba visų pašalinti nepavyko, yra tikimybė, kad jos vėl atsiras ateityje.
Histerektomija – radikali bei neatstatoma operacija, kai pašalinama visa gimda kartu su visomis miomomis. Pooperacinė moteris praranda galimybę pastoti. Šis pasirinkimas tinka ieškančioms negrįžtamos kontracepcijos, tačiau visada rekomenduojama kaip paskutinė išeitis.
Kol kas apie tikrąsias gimdos miomų priežastis ir prevenciją žinome nepakankamai – tyrimai dar tęsiasi. Kol kas pasitikėkime savo gydytojomis bei mokslininkėmis ir pasinaudokime aktualiausia medicinos informacija.
Galite stebėti savo ciklą su WomanLog. Parsisiųskite WomanLog dabar:
