New! Sign in to manage your account, view your records, download reports (PDF/CSV), and view your backups. Sign in here!
Share this article:

Gyvenimas su bipoliniu sutrikimu

Psichinė sveikata vis dar tebėra tema, apie kurią daugelis iš mūsų nedrįsta atvirai kalbėti. Visgi, pagal kai kuriuos tyrimus, net kas ketvirtas žmogus pasaulyje tam tikru momentu gali gyventi su kokio nors pobūdžio psichikos liga. Šiame straipsnyje apžvelgiame bipolinį sutrikimą ir pasakojame, koks yra gyvenimas su juo.

Grafikas atskleidžia įžvalgas apie 'Bipolinį sutrikimą'

Bipolinis sutrikimas, anksčiau vadintas manijos-depresijos sutrikimu, yra rimta būklė, sukelianti skaudžius emocinių būsenų pokyčius. Kartais žmonės šį terminą pavartoja apibūdindami tuos, kurie patiria nuotaikos svyravimus. Visoms mums pasitaiko geresnių ir blogesnių dienų: paprastai savo jausmus galime sieti su gyvenimo įvykiais ar hormonų ciklais. Tačiau bipolinis sutrikimas yra daug daugiau nei tai.

Kas yra bipolinis sutrikimas?

Asmuo, turintis bipolinį sutrikimą (BS), patiria ryškių emocinių kraštutinumų – nuo manijos epizodų, kai jaučiamasi euforiškai, impulsyviai ir labai energingai, iki gilaus depresijos laikotarpių, kuriems būdinga savęs neapykanta, visiškas energijos stygius, tačiau tarp epizodų gali būti ir simptomų nebuvimo laikotarpiai. Dažniausiai pirmieji simptomai išryškėja 15-20 metų amžiaus, tačiau tai nebūtinai taisyklė. Skaičiuojama, kad visame pasaulyje su bipoliniu sutrikimu gyvena apie 46 milijonai žmonių – ši liga gali išbalansuoti ne tik pačios sergančiosios, bet ir artimųjų gyvenimą.

Daugelis žmonių, susiduriančių su BS, turi sunkumų funkcionuoti ar įgyvendinti darbo bei santykių įsipareigojimus. Sunki depresija gali privesti prie savižudiško elgesio, o manijos epizodų metu didėja rizikingo elgesio, pvz., pernelyg didelių išlaidų, palaidų lytinių santykių, piktnaudžiavimo medžiagomis tikimybė. 17 % sergančiųjų BS bando atimti sau gyvybę, iki 60 % išsivysto priklausomybė nuo įvairių substancijų. Tai sudėtinga būklė, reikalaujanti gydymo ir esminių gyvenimo būdo pokyčių, tačiau įmanoma ją suvaldyti ir gyventi visavertį, tikslų turintį gyvenimą, kuriame yra darbo ir artimų santykių.

Bipolinio sutrikimo diagnozė

Diagnozuojant bet kokią ligą ar sutrikimą, gydytojai ir terapeutės susiduria su uždaviniu atskirti simptomus nuo kitų galimų panašių negalavimų. Kadangi bipolinis sutrikimas pasižymi epizodiškumu, gali prireikti laiko iki kol pasimatys visas simptomų vaizdas ir diagnozė bus aiški.

Nors šiais laikais informacija laisviau dalijamasi, kultūriniai ir kontekstiniai skirtumai tarp šalių išlieka, tad diagnostikos kriterijai ir terminai gali skirtis. JAV specialistės vadovaujasi Amerikos psichiatrų asociacijos 5-tos ir naujausios Diagnostikos ir statistikos psichikos sutrikimų vadovo (DSM-5) versijos kriterijais.

Pagal DSM-5, kad būtų diagnozuotas bipolinis 1 sutrikimas, kuris laikomas sunkiausia forma, žmogus turi patirti bent vieną manijos epizodą, kai simptomai pasireiškia didžiąją dalį dienos beveik kasdien ne trumpiau kaip savaitę, ir vieną pagrindinį depresijos epizodą, kuris trunka ne mažiau kaip dvi savaites.

Manija apibrėžiama kaip nenormaliai pakilios, išplėstinės ar irzlios nuotaikos laikotarpis ir bent trys žemiau išvardyti simptomai, žymintys pastebimą elgesio pokytį, sukeliantį didelį diskomfortą arba reikšmingai trikdantį įvairias gyvenimo sritis, ir kurio negalima paaiškinti kita liga ar medžiagų vartojimu.

  1. Padidėjęs pasitikėjimas savimi arba didybės manija
  2. Sumažėjęs miego poreikis (pvz., pakanka 3 val. miego ir jaučiatės pailsėjusi)
  3. Daugiau arba žymiai intensyviau kalbate nei įprastai, jaučiate spaudimą kalbėti
  4. Minčių srautas arba jausmas, kad mintys „lekia“
  5. Nesusikaupimas (dėmesį lengvai atitraukia nereikšmingi išoriniai dirgikliai)
  6. Padidėjęs tikslinis aktyvumas žsocialiai, darbe ar sekse) arba psichomotorinis sujaudinimas
  7. Pernelyg intensyvus dalyvavimas veiklose, keliančiose didelę skausmingų pasekmių riziką (pvz.: impulsyvus pirkimas, seksualinis neapdairumas, blogos verslo investicijos)

Hipomanija pasižymi tais pačiais simptomais, tačiau jie trunka tik 4 dienas ir nesukelia reikšmingo kasdienės veiklos sutrikdymo.

Pagrindinis depresijos epizodas – tai laikotarpis, trunkantis dvi savaites ar ilgiau, kuriam būdinga prislėgta nuotaika, susidomėjimo praradimas ar džiaugsmo nebuvimas, ir mažiausiai penki iš žemiau minimų simptomų, pasireiškiantys daugumą laiko beveik kiekvieną dieną ir negalintys būti paaiškinti kita liga ar medžiagų vartojimu:

  1. Prislėgta nuotaika didžiąją dienos dalį
  2. Susidomėjimo ar malonumo jausmo visose arba beveik visose veiklose praradimas
  3. Reikšmingi svorio pokyčiai (netenkama ar priaugama svorio), taip pat ryškiai sumažėjęs ar padidėjęs apetitas
  4. Nemiga arba pernelyg didelis mieguistumas
  5. Psichomotorinis sujaudinimas arba vangumas (pastebimas aplinkinių)
  6. Nuovargis arba energijos stoka
  7. Begalinis menkavertiškumo ar kaltės jausmas (gali būti kliedesinis)
  8. Susilpnėjusi geba mąstyti, susikaupti ar spręsti, neapsisprendimas
  9. Pasikartojančios mintys apie mirtį, dažnos savižudiškos mintys be konkretaus plano arba bandymas žudytis

Vizualus paaiškinimas, pabrėžiantis skirtumą tarp bipolinio 1 ir bipolinio 2 sutrikimo


Kuo skiriasi bipolinis 1 ir bipolinis 2 sutrikimai?

Daugelis specialisčių bipolinį sutrikimą dabar mato kaip spektrą su pogrupiais. Simptomų stiprumą, trukmę ir sudėtingumą lemia asmenybės, šeimos istorija, situacija, amžius ir kiti veiksniai. Skirtingos diagnostinės kategorijos lemia gydymo strategijas.

  • Bipolinis 1 sutrikimas apima žymius manijos ir depresijos epizodus. Jei yra kliedesiai ar psichozės simptomai, diagnozė visada yra bipolinis 1.
  • Bipolinis 2 sutrikimas apima hipomanijos ir depresijos epizodus, kurie paprastai rimtai netrikdo kasdienio funkcionavimo. Tačiau bipolinis 2 dažnai būna lėtinio pobūdžio, o depresijos epizodai trunka ilgiau.
  • Ciklotimija – lengvesnė BS forma su trumpais, besikeičiančiais depresijos ir hipomanijos epizodais, tarp kurių pasitaiko stabilios nuotaikos laikotarpių.
  • Nespecifinis bipolinis sutrikimas – tai terminas, taikomas susijusiems, tačiau visų kategorijų kriterijų neatitinkantiems sutrikimams.

Psichozė – bipolinio sutrikimo simptomas

Be jau aprašytų simptomų, stipraus manijos ar depresijos epizodo metu asmuo gali patirti ir psichozės požymių. Tai gali būti haliucinacijos ar kliedesiai, neturintys pagrindo tikrovėje. Haliucinacija nėra tiesiog neteisingas suvokimas ar klaida – tai pojūčiai, kai smegenys sukuria netikrą informaciją. Psichikos sutrikimų metu dažniausios yra regos ir klausos haliucinacijos. Kliedesys – tai užsispyręs „fiktyvus tikėjimas“, dažnai susijęs su persekiojimu ar visagališkumu.

Kaip atrodo psichozė sergant bipoliniu sutrikimu?

Psichoziniai kliedesiai gali pasitaikyti tiek manijos, tiek depresijos metu. Depresijos epizodo metu kliedesys būna nihilistinis – atrodo, niekas neturi prasmės, viskas bevertė, todėl neverta ir gyventi. Tokie įsitikinimai gali paskatinti pavojingą elgesį, įskaitant savižudybę. Manijos epizode kliedesiai dažnai įgauna didybės pobūdį – esate pagrindinė, esminė veikėja visame vykstančiame procese. Sergančiai kliedesys nėra tiesiog idėja ar nuomonė – tai neabejotinas faktas. Dažniausiai šie kliedesiai mažėja epizodui slūgstant, bet kartais, ilgame laikotarpyje, reikalinga medikų intervencija.

Kokie yra bipolinio sutrikimo žadintuvai?

Psichikos ligos ir nuotaikos sutrikimai gali turėti įvairių priežasčių. Nors simptomų ir elgesio apibrėžimai bendri, kiekvienos istorija – individuali. Apie 80 % žmonių BS iš dalies paveldi iš tėvų. Traumingi išgyvenimai, tokie kaip vaikystės prievarta, sunki liga ar seksualinė prievarta, gali paskatinti ar pabloginti bipolinį sutrikimą. Kiti veiksniai: nepakankamas neuropeptidų ir neurotransmiterių kiekis, hormonų svyravimai, maisto netoleravimas, limbinės sistemos pažeidimai ir kt. Nors pradžia dažnai būna paauglystėje, daugeliui diagnozė nustatoma tik suaugus – dažnas keitimasis, kaltė ir izoliacija yra priežastys, kodėl vengia apie savo patirtį kalbėti. Prie to prisideda ir socialinė stigma apie psichinę sveikatą.

Ar vyrai ir moterys jaučia bipolinį sutrikimą vienodai?

Nors tiek vyrai, tiek moterys BS serga panašiu dažniu, moterys kur kas dažniau patenka į bipolinio 2 kategoriją. Jos dažniau patiria depresijos, mišrių epizodų ir greitos kaitos (staigių nuotaikos pokyčių) – dažninio svyravimo epizodų nei vyrai. Vyrams pirmiau reiškiasi manija, o moterims – depresija. Be to, moterys dažnai klaidingai priskiriamos vienpolės depresijos diagnozei, kas uždelsia tinkamo gydymo skyrimą.

Daug moterų, sergančių BS, pastebi, kad menstruacijų, nėštumo ir perimenopauzės hormoniniai svyravimai simptomus paaštrina. Taip pat dažnesni bendraligiai, pvz., migrenos, nutukimas, skydliaukės disfunkcija. Moterys žymiai dažniau nei vyrai patiria vėlyvą BS pradžią, dažnai sutampančią su perimenopauze. Daugiau moterų su BS yra patyrusios seksualinę prievartą ir lieka didesnės rizikos zonoje, iki kol pavyksta valdyti ligą. Simptomų ir patirčių skirtumai turi būti įvertinti kuriant gydymo planą.

Kasdienio gyvenimo su bipoliniu sutrikimu akimirka: pabrėžiamas atsparumas, pusiausvyra ir siekis jaustis gerai, nepaisant iššūkių


Ar galima gyventi įprastai su bipoliniu sutrikimu?

Bipolinis sutrikimas gali būti labai sekinantis. Žmogus, dažnai patiriantis epizodus, gali nesugebėti nuolat dirbti, palaikyti stabilių santykių ar tinkamai pasirūpinti savimi. Jai gali pakenkti priklausomybės ar impulsyvus elgesys. Gali kilti bandymų žudytis. Gyvenimas nuolatinių, galingų emocijų apsuptyje, kai jų negali sureguliuoti, atneša kaltės jausmą ir socialinę izoliaciją, todėl tampa sunku ieškoti pagalbos.

Žmonės, neturintys patirties su psichikos sveikata, dažnai būna labai kritiški ir atstumiantys. Net gerų ketinimų turintieji, bet neturėdami žinių, gali nesunkiai padaryti meškos paslaugą, nes nesupranta problemos esmės.

Advertisement


Vis dėlto daug žmonių, sergančių bipoliniu sutrikimu, išmoksta valdyti savo būklę ir gyvena sveiką, laimingą, produktyvų gyvenimą. Pagrindas – švietimas, palaikymas ir veiksmingos valdymo strategijos.

Kai kurios menininkės ar garsenybės savo kūrybines sėkmes sieja su manijos epizodais, bet šio sėkmės kainos gali būti didelės. Žinomų žmonių, pvz., Stephen Fry ar Mariah Carey, atvirumas padeda mažinti ligos stigmatizaciją.

Koks yra geriausias bipolinio sutrikimo gydymas?

Pirmas žingsnis – diagnozė. Jei jums ar jūsų pažįstamai pasireiškia aprašyti simptomai, skirkite laiko rasti terapeutę, su kuria jaustumėtės saugiai. Ne kiekviena specialistė tinka kiekvienai pacientei, bet pagalba tikrai egzistuoja, jei ieškosite. Savidiagnozė ypač psichikos sveikatos atvejais gali būti klaidinga ir uždelsti atsigavimą. Esame puikios istorijų kūrėjos net sau, ypač sunkumų metu. Patyrusi specialistė padės pamatyti tikrą situaciją ir pradėti keistis daug greičiau, nei pabandytumėte pačios.

Nustačius diagnozę, terapeutė gali bendradarbiauti su gydytoja psichiatre ir ieškoti tinkamiausių vaistų. Tai gali būti antidepresantai, nuotaikų stabilizatoriai, antipsichotikai ar jų derinys, priklausomai nuo situacijos. Nuvalkiota istorija, kad psichikos ligas lemia tik cheminis disbalansas smegenyse, vis labiau paneigiama naujų tyrimų. Naujausi duomenys rodo, kad antidepresantai veikia tik apie 30 % sergančiųjų ir kai kurioms gali sukelti rimtų šalutinių reiškinių. Kai veikia – puiku, kai ne – padėti gali elektrokonvulsinė terapija, transkranijalinė magnetinė stimuliacija ar psichodelinė terapija.

Kitas svarbus gydymo ramstis yra terapija. Daugelis gauna geriausius rezultatus, kai derinama terapija ir vaistai. Yra tam tikros terapijos rūšys, kurios veiksmingai taikomos gydant bipolinį sutrikimą: kognityvinė elgesio terapija, dialektinė elgesio terapija, šeimai orientuota terapija, tarpasmeninė ir socialinio ritmo terapija, grupinė terapija ar grupinė psichoedukacija. Žinojimas, kad nesi viena, ir kad kitos patyrė kažką panašaus, padeda jaustis tvirčiau. Grupės narės gali paskatinti, padėti objektyviau įvertinti situaciją ir sekti jūsų pažangą gydymosi kelyje.

Proaktyvūs žingsniai bipolinio sutrikimo valdymui

  • Identifikuokite iššaukiančius veiksnius, kurie lemia manijos ar depresijos epizodus. Kiekvienai jie skirtingi, bet dažniausiai tai stresas, konfliktai, per mažas miegas.
  • Veskite nuotaikos dienoraštį – stebėti pokyčius padės reguliarūs įrašai kas keletą valandų, pažymint emocinę būseną ir jei įmanoma aplinkybes ar priežastį. Nors tai nėra sudėtinga, reikia įpročio, bet ilgainiui pradėsite pastebėti, kaip keičiasi nuotaika ir galėsite ją lengviau valdyti.
  • Nustatykite kasdienę rutiną su pastoviu kėlimusi, miego ir valgymo laiku, kad visa kita vyktų aplink šiuos ramsčius. Taip lengviau jaustis stabiliai, net jeigu kyla grėsmių sutrikdyti savijautą.
  • Turėkite sąrašą mėgstamų lengvų veiklų, kurios gali padėti sumažinti depresijos epizodų poveikį. Jeigu pradedate vengti bendravimo ar miegate vis ilgiau, išveskite šunį į parką, nueikite į biblioteką, užsiimkite sodininkyste, susitikite saugioje erdvėje su drauge – bet koks aktyvumas įneš daugiau judesio ir šviesos dienoje.
  • Nuo 18 val. iki 8 val. naudokite akinius su mėlynos šviesos filtru arba pasilikite pritemdytoje aplinkoje, kad palaikytumėte tinkamą organizmo paros ritmą ypač prasidėjus manijos fazei.
  • Atpažinkite prodromą – ankstyvus požymius, rodančius artėjantį manijos epizodą. Dažniausi yra pakili nuotaika, sumažėjęs miego poreikis, padidėjęs aktyvumas. Simptomai gali didėti savaites ar net mėnesius prieš epizodą. Patikima draugė ar terapeutė padės juos atpažinti ir laiku imtis veiksmų, kad paveiktų epizodą kuo mažiau.
  • Aptarkite su terapeute strategijas, kaip išvengti ar sumažinti trigerių poveikį.

Gyvenimo būdo svarba

Žinoma, sveika mityba, reguliarus vidutinio intensyvumo sportavimas, streso mažinimas ir miego higiena yra svarbūs kiekvienai, ypač sergančiosioms.

Mediterraninė dieta ypač rekomenduojama turinčioms BS. Maistas, kuriame yra fitocheminių medžiagų ir bioflavonoidų, palaiko smegenų sveikatą. Papildai, pvz., omega-3 riebalų rūgštys, kurkuminas, magnis, didina dopamino kiekį, o L-triptofanas ir 5-HTP – serotonino.

Alkoholis ar narkotikai trumpam gali apmalšinti stiprias emocijas, bet ilguoju laikotarpiu tik blogins savijautą. Ribokite ar visiškai atsisakykite jų anksčiau, kad kuo greičiau pajustumėte pagerėjimą.

Mažiausiai 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimo per savaitę (pvz., greitas vaikščiojimas) yra įgyvendinamas tikslas. Tai – kiek daugiau nei 20 minučių kasdien, bet net ir tiek gali padėti lengviau pereiti sunkius epizodus. Pagerėjus savijautai, judėkite daugiau.

Pabaigai

Jei jums ar jūsų pažįstamai nustatytas bipolinis sutrikimas ar įtariate jį turinti, nenusiminkite. Jūs – ne viena, yra būdų pagerinti situaciją. Svarbiausia – rasti bent vieną saugų žmogų, su kuriuo galėtumėte pasidalinti išgyvenimu, o tuomet imkite žingsnis po žingsnio.

Atsisiųskite WomanLog dabar:

Atsisiųskite iš App Store

Atsisiųskite iš Google Play

Share this article:
https://www.mind.org.uk/information-support/types-of-mental-health-problems/bipolar-disorder/treatment-for-bipolar/
https://www.healthline.com/health/bipolar-disorder/bipolar-psychosis
https://www.nimh.nih.gov/health/statistics/bipolar-disorder
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6116765/
https://www.dbsalliance.org/education/bipolar-disorder/bipolar-disorder-statistics/
https://hubermanlab.com/the-science-and-treatment-of-bipolar-disorder/
https://www.psycom.net/bipolar-definition-dsm-5
https://www.youtube.com/watch?v=awPP5YrVGyY
https://www.talkspace.com/mental-health/conditions/bipolar-disorder/therapy-treatment-types/
https://www.healthline.com/nutrition/dopamine-supplements#TOC_TITLE_HDR_11
https://www.psycom.net/bipolar-disorder
Advertisement


Jei kada nors turėjote pūlinį ant odos, dantenų ar kitur savo kūne, žinote, koks jis gali būti pavojingas ir skausmingas. Kadangi pūlinys gali atrodyti kaip spuogas ar furunkulas, gali kilti pagunda jį spausti ar pradurti. Tačiau prieš darydama tai, perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte, kaip saugiai elgtis su pūliniu, ir kodėl niekada neturėtumėte spausti jo pačios.
Šalčio pojūtis – tai kūno signalas, kad reikia pajudėti arba apsivilkti šiltesnį megztinį. Jeigu pastebite, kad jums šalta be aiškios priežasties – visame kūne, rankose ar pėdose, ar kitoje dalyje – tai gali rodyti sveikatos problemą. Moterys dėl natūralių fiziologinių procesų dažniau yra jautresnės šalčiui.
Be nuolatinio klausimo „skusti ar neskusti?“, pažastis tikrai nėra ta vieta, kurią pirmiausia pagalvojame kaip apie skausmo šaltinį. Visgi pažastis – arba aksila – yra svarbus taškas, kur ranka jungiasi su kūnu, ir čia gali atsirasti skausmas.