Endometriozė
Endometriozė yra ginekologinė būklė, kurią sukelia endometriumo ląstelių buvimas už gimdos ribų. Tai viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių moterims. Nors nėra žinomo išgydymo, yra daug gydymo galimybių simptomams sušvelninti.
Endometriozė – dažnai skausminga liga, paveikianti milijonus moterų visame pasaulyje. Vis dėlto visuomenėje trūksta informacijos, todėl teisingai diagnozuoti šią būklę gali prireikti metų ir daugybės konsultacijų. Tai iš dalies lemia ir moterų skausmo normalizavimas ir menkinimas.
Kiekvieną mėnesį moters gimdos gleivinė – endometriumas – sustorėja, kad pasiruoštų galimam nėštumui. Nesant apvaisintam kiaušinėliui, ši gleivinė pasišalina su menstruaciniu krauju. Sergančiai endometrioze moteriai endometrio ir gimdos gleivinės tipo audiniai auga už gimdos ribų. Šis audinys elgiasi taip pat kaip ir gimdoje – storėja, suyra ir nusišalina su kiekvienu menstruaciniu ciklu, tačiau, kadangi jis negali pasišalinti iš organizmo, lieka užstrigęs. Dėl to gali susiformuoti pažeidimai, mazgeliai ar cistos, taip pat uždegimas, galintis sukelti randus ir sąaugas, jungiančias gretimus organus.
Endometriozė dažniausiai paveikia moteris, tačiau itin retais atvejais nustatoma ir vyrams. Yra aprašyta bent dvidešimt endometriozės atvejų vyrams, kuomet aptikti panašūs patologiniai audiniai – dažniausiai prie šlapimo pūslės, apatinės pilvo sienos ir kirkšnių srityje.
Simptomai
Endometriozė gali sukelti įvairius simptomus, tačiau jų stiprumas nebūtinai atspindi pačios ligos rimtumą.
Dažniausias simptomas yra skausmas, įskaitant:
- Labai stiprūs menstruacijų spazmai, pilvo skausmas ir nugaros apačios skausmas, dažniausiai pasunkėjantis menstruacijų metu – šis skausmas gali stiprėti laikui bėgant.
- Lėtinis skausmas apatinėje nugaros dalyje ir dubenyje
- Skausmas lytinių santykių metu arba po jų – dažniausiai apibūdinamas kaip „gilus“ skausmas, skirtingas nuo juntamo ties makšties įėjimu prasiskverbimo metu
- Žarnyno skausmas
- Skausmingas tuštinimasis arba skausmas šlapinantis menstruacijų metu – retais atvejais kraujo galima rasti ir išmatose ar šlapime
Kiti simptomai:
- Virškinimo problemos – viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar pykinimas, ypač menstruacijų metu
- Stiprus kraujavimas – kartais gausios mėnesinės ar tarpmenstruacinis kraujavimas
- Nevaisingumas – endometriozė dažnai diagnozuojama ieškant nevaisingumo priežasčių
Priežastys
Nors endometriozė paplitusi ir išlieka nuolatinė problema, tikslus jos atsiradimo mechanizmas nėra iki galo žinomas. Kai kurios moterys praneša, kad jų nusiskundimai nėra priimami rimtai. Dėl to gydytojo diagnozė vėluoja, o kančia ilgėja. Nors išankstinių nuostatų tarp sveikatos priežiūros specialistų dar pasitaiko, padėtis pamažu gerėja.
Galimos priežastys:
- Pilvaplėvės ląstelių transformacija. Hormonai arba imuniniai veiksniai gali skatinti pilvaplėvės – pilvo ertmės vidinės dangos – ląstelių pavirtimą į endometriozės tipo ląsteles.
- Embrioninių ląstelių transformacija. Tokie hormonai kaip estrogenai gali paauglystės metu paversti embrionines – ankstyvos vystymosi stadijos – ląsteles į endometriozės tipo implantus.
- Chirurgija. Atliekant chirurginę operaciją, pavyzdžiui, histerektomiją ar cezario pjūvį, endometriumo ląstelės gali būti netyčia perneštos ir prisitvirtinti prie operacinio pjūvio vietos.
- Endometriumo ląstelių migracija. Kraujagyslės ar limfinė sistema gali pernešti endometriozės ląsteles į kitas kūno vietas, pavyzdžiui, esant atvirkštiniam menstruaciniam kraujavimui (kai kraujas menstruacijų metu patenka į dubenį) – tai pasitaiko daugumai moterų bent iš dalies.
- Genetiniai veiksniai. Kadangi endometriozė dažnai pasitaiko šeimose, manoma, kad tai gali būti paveldima liga.
- Hormonai. Nustatyta, kad estrogenas skatina endometriozės vystymąsi. Moksliniai tyrimai nagrinėja, ar endometriozę gali sukelti hormonų sistemos sutrikimai organizme.
Endometriozė dažniausiai išsivysto po kelių metų nuo menstruacijų pradžios. Manoma, kad didesnė rizika būna moterims, kurioms menstruacijos prasideda anksti. Ciklo trukmė ir intensyvumas taip pat gali būti susijęs su ligos vystymusi, tačiau reikia daugiau tyrimų.
Kai kurios būklės gali bloginti endometriozės eigą, kitos – laikinai palengvinti simptomus. Pavyzdžiui, susilpnėjusi imuninė sistema gali nesugebėti atpažinti ir sunaikinti gimdos gleivinės tipo audinių už gimdos ribų, palikdama jiems augti ir sukelti problemų. Taip pat laikoma, kad didesnis estrogeno kiekis arba ilgesnė gyvenimo trukmė su aukštu natūralaus estrogeno lygiu padidina riziką susirgti endometrioze.
Kita vertus, simptomai laikinai susilpnėja nėštumo metu, o pagimdžiusios moterys turi mažesnę riziką susirgti šia liga. Vėliau prasidedanti menopauzė (60–65 metų) didina endometriozės riziką, nes organizmas ir toliau gamina estrogeną, tačiau yra žinoma, kad simptomai po menopauzės dažniausiai išnyksta visiškai.
Galimos komplikacijos
Dažniausias endometriozės šalutinis poveikis – nevaisingumas. Tai gali pasireikšti įvairiai: kiaušintakių pažeidimu, hormoniniais pokyčiais, dubens uždegimu, sąaugomis, imuninės sistemos veiklos sutrikimu ar kiaušialąsčių pažeidimu.
Vis dėlto, daugelis sergančiųjų endometrioze moterų vis dar gali pastoti ir sėkmingai išnešioti kūdikį. Kadangi liga gali su laiku progresuoti, jaunesnėms moterims tikimybė sėkmingai pastoti didesnė.
Pati endometriozė yra gerybinė, tačiau pastebima sąsajų su kiaušidžių vėžiu. Nors retai, tačiau gali išsivystyti endometriozės sukelti adenokarcinomų tipai vėlesniame gyvenime.
Diagnostika
Netinkamai diagnozuojama, endometriozė gali likti negydoma daugelį metų. Yra keletas tyrimų, padedančių nustatyti esamą endometriozę.
Ginekologinė apžiūra
Ginekologinės apžiūros metu gydytoja tikrina ar nėra pakitimų dubenyje, pavyzdžiui, cistų ar randų. Nedideli endometriozės židiniai gali būti nepastebėti, jei jie nesukėlė cistos.
Ultragarsas naudoja aukšto dažnio garso bangas kūno vidaus vaizdams sukurti. Vaizdui užfiksuoti zondas spaudžiamas prie pilvo arba įvedamas į makštį. Norint geriau įvertinti lytinius organus gali būti atliekamas abu tipai ultragarsas. Standartinis ultragarsinis tyrimas tiksliai ligos nenustatys, tačiau gali atskleisti su endometrioze susijusias cistas, vadinamas endometriomomis.
Magnetinio rezonanso tomografija
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) naudoja stiprų magnetinį lauką ir radijo bangas, kad sukurtų detalius vidaus organų bei audinių vaizdus. MRT padeda tiksliai suplanuoti operaciją, nes rodo tikslią endometriozės židinių vietą ir dydį.
Laparoskopija – chirurginė procedūra ir vienintelis būdas visiškai patvirtinti endometriozę. Laparoskopijos metu chirurgė šalia bambos padaro nedidelį pjūvį ir įveda ploną apžiūros instrumentą – laparoskopą – padedantį įvertinti už gimdos ribų esančius endometriozės židinius.
Laparoskopijos metu galima įvertinti židinių vietą, paplitimą ir dydį. Chirurgė gali paimti audinio mėginį tolimesniems tyrimams. Dažnai, tinkamai suplanuotos operacijos metu, endometriozės židiniai gali būti visiškai pašalinti.
Gydymas
Labai svarbus žingsnis palengvinant endometriozės simptomus yra sveikos gyvensenos palaikymas. Daugelis moterų, kenčiančių nuo lėtinio dubens skausmo, palengvėjimą jaučia po reguliaraus fizinio aktyvumo.
Keletas maisto produktų gali stiprinti simptomus:
- Maistas, turintis daug transriebalų rūgščių, daugiausia randamų keptuose ar stipriai perdirbtuose produktuose;
- Raudona mėsa. Kai kurie tyrimai nurodo, kad didesnis raudonos mėsos vartojimas siejamas su didesne endometriozės rizika;
- Gliutenas.
Bene da žniausiai rekomenduojama – nereceptiniai vaistai nuo skausmo kaip ibuprofenas ar naproksenas, padedantys sumažinti simptomus.
Kita galimybė – hormoninė terapija.
Menstruacijų ciklo metu svyruojantys hormonai skatina endometriozės audinio storėjimą, irimą, pasišalinimą. Hormoniniai vaistai gali sulėtinti audinių augimą bei užkirsti kelią naujų formavimuisi. Tai – laikinas sprendimas: nutraukus gydymą, skausmas dažnai vėl grįžta.
Kombinuojant vaistus nuo skausmo ir hormoninį gydymą galima sumažinti ar visiškai pašalinti endometriozės sukeltą skausmą. Tačiau toks gydymas netinka, jei planuojate nėštumą.
Hormoninė kontracepcija (pvz., kontraceptinės tabletės, vaginaliniai žiedai ar pleistrai) padeda reguliuoti hormonus, lemiančius endometriozės audinio kaupimąsi. Dauguma moterų, vartojančių hormoninę kontracepciją, pastebi mažesnį ir trumpesnį kraujavimą. Ypač tęstinės schemos gali gerokai sumažinti, o kartais ir visai pašalinti skausmą.
Gonadotropiną atpalaiduojančio hormono (Gn-RH) agonistai ir antagonistai – vaistai, blokuojantys kiaušides stimuliuojančių hormonų gamybą, mažina estrogeno kiekį ir stabdo menstruacijas. Dėl to endometriozės audinys mažėja. Šie preparatai sukelia dirbtinę menopauzę, todėl vartojant juos kartu su maža estrogeno ar progestino doze – galima sumažinti menopauzės simptomus (karščio bangos, makšties sausumas, kaulų tankio sumažėjimas). Nutraukus terapiją mėnesinės ir galimybė pastoti vėl sugrįžta.
Vartoti galima įvairias progestino terapijas – kontraceptines injekcijas, implantus, spiralę su levonorgestreliu arba progestino tabletes – kurios stabdo menstruacijas ir taip neleidžia augti endometriozės židiniams.
Aromatazės inhibitoriai – vaistai, mažinantys estrogenų kiekį organizme. Gydytoja gali rekomenduoti vartoti aromatazės inhibitorius kartu su progestinu arba kombinuota hormonine kontracepcija gydant endometriozę.
Chirurgija paprastai rekomenduojama, jei vaistai nuo skausmo nepadeda ar moteris negali vartoti paskirtų vaistų. Sunkesniais atvejais, ypač kai liga pažeidžia žarnas, šlapimo pūslę, šlapimtakius ar dubens nervus, dažnai rekomenduojama operacija.
Chirurginis gydymas rekomenduotinas, jeigu:
- Diagnozė nepakankamai aiški pradėti kitokį gydymą;
- Iškyla problemų pastojant;
- Sergate arba įtariama kiaušidžių endometrioma.
Gydytoja gali atlikti laparoskopiją ar sunkesniais atvejais atvirą pilvo operaciją. Dauguma moterų gydomos laparoskopijos būdu.
Apibendrinimas
Kaip ir sergant bet kuria liga, svarbiausia – ankstyva diagnostika. Reguliarios apžiūros ir gera ginekologė gali padėti tai užtikrinti. Endometriozę sunku suvaldyti, ir tinkamiausio gydymo paieškos gali užtrukti, tačiau žinoti visas turimas galimybes yra pirmas ir svarbus žingsnis.
Savo menstruacijas galite sekti naudodama WomanLog programėlę. Atsisiųskite WomanLog dabar:
