Nauja! Prisijunkite, kad valdytumėte savo paskyrą, peržiūrėtumėte įrašus, atsisiųstumėte ataskaitas (PDF/CSV) ir peržiūrėtumėte atsargines kopijas. Prisijunkite čia!
Pasidalinti šiuo straipsniu:

Išsiskyrimo įveikimas

Sprendimas nutraukti neveikiančius santykius gali būti labai sunkus. Išsiskyrimai dažnai būna skausmingi, sukelia chaosą ir palieka neišspręstų jausmų abiem pusėms.

Nuo skausmo iki gijimo: išsiskyrimo proceso įveikimas.

Jausti netektį po išsiskyrimo yra normalu ir netgi sveika. Nesvarbu, ar paliko partneris, ar sprendimas buvo abipusis, ar išsiskyrimą inicijavai tu. Iš tavo gyvenimo pasitraukė žmogus, kuris ilgą laiką buvo labai svarbi tavo dalis. Prireiks laiko suprasti, ką tai reiškia tau ir kaip prisitaikysi prie naujos realybės.

Kas laukia po išsiskyrimo

Išsiskyrimai yra išskirtinai paveikūs. Jie gali atkartoti vaikystės traumas ar sukurti naujas. Jie verčia permąstyti įsitikinimus apie meilę, santykius ir save pačią. Romantiški santykiai dažnai atveria mums artimiausius išgyvenimus. Jie reikalauja pažeidžiamumo ir atvirumo. Ir visgi – ne visada viskas baigiasi laimingai.

Mūsų kultūroje puoselėjama mintis, kad sėkmingi santykiai trunka amžinai. Kai jie baigiasi, dažnai jaučiamės tarsi patyrusios nesėkmę. Gedulą lydi kaltė, pyktis, vienatvė. Ir šis jausmų sąrašas tuo nesibaigia. Išsiskyrimai būna painūs ir sudėtingi. Tačiau tai nebūtinai yra blogai. Santykiai neprivalo tęstis amžinai, kad būtų laikomi sėkmingais. Jie padeda pažinti save ir išmokti bendrauti su kitais. Kartais santykiai ilgą laiką buvo geri, tačiau natūraliai baigiasi, kai partnerės pasikeičia ar ima judėti skirtingomis kryptimis. Kartais santykiai parodo, ko tikrai nebenorime ar ko nebegalime priimti. Nepaisant jų baigties, santykiai yra vertingos gyvenimo pamokos.

Žinoma, visai kitos taisyklės galioja, jei palieki smurtinius santykius. Apie tai plačiau skaityk mūsų straipsnyje čia.

Įveikos mechanizmai

Kiekviena iš mūsų stengiamės tvarkytis su gyvenimo sunkumais taip, kaip išmokome. Mūsų patirtys formuoja skirtingas strategijas. Kiekviena randame asmeninius būdus susidoroti su stresu ar konfliktais – ar tai būtų nuvertinimas, iškenčiavimas, ar įveikimas. Tačiau ne visos strategijos yra vienodai veiksmingos.

Labai svarbu atskirti, kada įveikiame situaciją, o kada tiesiog jos vengiame, ir gebėti pasirinkti tinkamą strategiją priklausomai nuo situacijos. Kai kurie įvykiai atrodo per dideli, tačiau praėjus laikui ir įgavus perspektyvą, jie tampa paprastesni. Kiekviena moteris išgyvena išsiskyrimą savaip – viena gali norėti likti viena su savo jausmais, kita greičiau atsigauna draugių rate. Klausyk savo vidinio balso.

Savarankiškai tvarkytis su ribomis: kodėl naudinga apriboti bendravimą su buvusiu partneriu


Kartais gali būti naudinga apriboti bendravimą su buvusiu partneriu. Artima sąveika gali kelti abejonių ir „kas būtų, jei...“, todėl tampa sunkiau judėti į priekį. Pauzė nebūtinai reiškia, kad ateityje negalėsite atkurti draugystės, jei abi to norėsite. Bet kokiu atveju, sveikos ribos – tiek fizinės, tiek emocinės – bus naudingos abiem pusėms.

Po išsiskyrimo gali kilti noras kuo greičiau pradėti naujus santykius. Atrodo, kad tai padės lengviau užmiršti. Nors nauji santykiai nėra blogai savaime, tačiau ieškoti jų tik tam, kad užpildytum tuštumą, gali būti pavojinga. Tokie santykiai dažnai vadinami „atsitiktiniais“ arba „pagalbiniais“ (angl. rebound) – jie paprastai trunka neilgai, nes juos lemia ne nuoširdūs jausmai. Tačiau ne visi iš karto po išsiskyrimo prasidėję santykiai būna pasmerkti. Būk sąžininga su savimi – kodėl šiuo metu norisi užmegzti naują ryšį?

Leisk sau išgedėti

Kai kažkas, kas buvo tavo gyvenimo dalis kiekvieną dieną, staiga pasitraukia, tu tikrai tai pajusi. Tokiu atžvilgiu išsiskyrimo išgyvenimas šiek tiek primena draugės netektį – abi yra tam tikros netektys. O jas išgyvename gedėdamos to, ką praradome. Tačiau, kaip ir įveikos mechanizmai, taip ir gedėjimo būdai yra labai asmeniški. Vienos iš mūsų išgyvena netektį mažais žingsniais, kitos gedėjimą jaučia stipriai, o dar kitoms kurį laiką atrodo, kad visai nieko nejaučia. Kartais netektį lydi tuštumos jausmas. Dažnai gedime ne tik praeities, bet ir galimos bendros ateities su buvusiu partneriu. Gali būti skaudu suvokti, kad buvęs partneris gyvens visai kitą gyvenimą nei įsivaizduota. Kad visiškai atsigautum po išsiskyrimo, skirk sau laiko išgedėti netektį ir leisk sau įsivaizduoti kitokią ateitį.


Stiprūs jausmai gali pasireikšti ir fiziškai – nemiga, apetito stoka arba noru persivalgyti. Tai gali būti streso ar nevilties pasekmė. Šių simptomų išgyvenimas nereiškia, kad su tavimi kažkas negerai. Vis dėlto, jei būklė blogėja arba užtrunka ilgiau, kreipkis pagalbos.

Kiekviena reakcija yra teisinga – ir gal net būtina. Su netektimi susitvarkyti reikia laiko. Būk kantri sau ir leisk jausmams ateiti tada, kada jie ateina. Gedėjimui nėra tinkamo momento, kaip ir nėra vieno teisingo būdo. Kurį laiką laikytis įsižeidimo ar pykčio gali būti naudinga, bet nereikėtų ilgai užsibūti su neigiamais jausmais. Kai pajusi, kad atėjo laikas – atleisk. Atleisk sau už tai, ko norėtum būtum padariusi kitaip; atleisk buvusiam partneriui už tai, ko norėjai, kad būtų daręs kitaip.

Iš naujo išmokti savarankiškumo

Būdama santykiuose, su partnere pasidaliname tam tikrais vaidmenimis. Vienoms geriau sekasi vieni dalykai, kitoms kiti, todėl įprantame pasikliauti viena kita. Iširus santykiams, vėl tenka viskuo rūpintis pačiai. Tai gali būti sunkus, bet būtinas pokytis.

Iš naujo išmokti būti savarankiška nėra paprasta. Kartais net ryte atsikelti ir pasigaminti pusryčius sau atrodo sunku, ką jau kalbėti apie dalyvavimą renginiuose vienai. Nepastebėsi, kaip kartais nustos norėtis savimi rūpintis. Viskam reikia laiko.

Savarankiškumas reiškia gyventi atskirai nuo kitų, bet tai visai nereiškia būti vienai ar atsiriboti. Tai skiriasi nuo laiko sau – atskirtis gali būti žalinga psichinei sveikatai, tačiau užtektinai erdvės jausmams išgyventi ir apmąstyti padeda atsigauti. Po išsiskyrimo labai svarbu palaikyti ryšį su draugėmis. Net jei negalite susitikti gyvai, egzistuoja įvairių būdų neprarasti ryšio. Plačiau apie izoliaciją per COVID-19 pandemiją skaityk straipsnyje čia.

Viengungiškas gyvenimas

Būti vienai gali būti labai išlaisvinanti patirtis – tai laikas iš naujo atrasti, kas esi kaip asmenybė, pažinti naujas aistras, tyrinėti naujas vietas, išsigryninti, kuo nori tapti. Viengungiškumas suteikia progą pasirūpinti savo psichine ir fizine sveikata, susitelkti ties karjera arba tiesiog pasimėgauti gyvenimu. Viskas keičiasi. Priimti pokyčius ir ieškoti jų teigiamų pusių – tai mus ir veda pirmyn.

Savo menstruacinį ciklą gali stebėti su WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar:

Atsisiųsk iš App Store

Parsisiųsk per Google Play

Pasidalinti šiuo straipsniu:
https://www.psychologytoday.com/us/blog/me-we/201406/the-7-stages-grieving-breakup
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/broken-heart-syndrome/symptoms-causes/syc-20354617
https://www.selection.ca/sante/famille/13-trucs-ne-jamais-faire-apres-une-rupture-pour-vous-aider-passer-autre-chose/
https://www.doctissimo.fr/psychologie/diaporamas/rupture-amoureuse/rupture-amoureuse-distance
https://medium.com/@shelbyforsythia/the-crucial-difference-between-a-death-and-a-breakup-12c84747d538
Advertisement


Daugelis mūsų reguliariai susiduria su įvairaus pobūdžio skausmu ar diskomfortu – nuo dažnų menstruacijų spazmų iki rimtų sveikatos sutrikimų. Ischialgija yra terminas, dažniausiai vartojamas apibūdinti skausmą, silpnumą ar tirpimą išilgai sėdmens nervo, kuris eina nuo apatinės nugaros dalies per kojas iki pėdų. Nors dažniausiai ischialgija serga vidutinio amžiaus ar vyresnės moterys, dažnesnė tarp vyrų, tačiau nėštumas taip pat gali sukelti šį skausmą.
Daugelis iš mūsų tik vėliau gyvenime iš tikrųjų išmokstame mylėti save ir savo kūną. Prieš tai dažnai leidžiame laiką ir energiją save teisdamos dėl dalykų, kurių negalime pakeisti. Meilė sau yra įgūdis, kurį apsunkina šiandienos nepraktiški grožio standartai.
Šlapimo nelaikymas paveikia 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Moterys, kurios susiduria su nelaikymu, patiria šlapimo pratekėjimą, sumažėjusią šlapimo pūslės kontrolę ir dažną norą šlapintis. Daugiausia tai veikia vyresnio amžiaus, nėščias arba po gimdymo esančias moteris. Nors daugelis moterų pasirenka gyventi su šiuo diskomfortu, šlapimo nelaikymą galima suvaldyti, pagerinus gyvenimo būdą ir įtraukus reguliarius dubens raumenų pratimus.