Nors tai gali atrodyti gąsdinančiai, šis reiškinys, tikriausiai, dažnesnis, nei manote. Ar kada nors netikėtai pajutote tarsi žaibo dūrį, elektros tvykstelėjimą ar dilgčiojimą? Tokie pojūčiai dažnesni perimenopauzės metu, kai svyruojantis hormonų lygis veikia nervinį aktyvumą, tačiau ši būsena gali turėti ir daug kitų priežasčių.
Gyvybinė elektra ar elektra žmogaus kūne yra labai įdomi tema. Kiekvienos mūsų nervinę sistemą persmelkia elektriniai impulsai – būtent jie leidžia mums judėti, mąstyti ir funkcionuoti. Elektrinio smūgio pojūtis dažnas, kai, pavyzdžiui, smarkiai atsitrenkiate alkūne į kietą paviršių ir užgaunate dilginamąjį (ulnarinį) nervą, einantį palei rankos ilgį ir esantį arti odos paviršiaus ties vidine alkūne. Tačiau kai stiprūs elektrom smūgio pojūčiai pasireiškia be aiškios priežasties, jie gali reikšti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Yra daug įvairių priežasčių, kodėl staiga galite patirti pojūtį, panašų į elektros smūgį. Tai dažnas, dažniausiai nepavojingas reiškinys. Neįprasti trumpalaikiai simptomai, tokie kaip dilgčiojimas, deginimas, tirpimas, "adatėlės" ar net elektros smūgio pojūčiai vadinami parestezija, tai – jutimo sutrikimas.
Deja, žmonių, kurie praneša apie šiuos pojūčius kaip nemalonius, dažnai nėra paisoma. Simptomas gali būti nuvertintas kaip statinė elektra arba „tik jūsų vaizduotė“. Visgi elektros smūgio tipo pojūčiai yra tikras simptomas, turintis daugybę galimų priežasčių.
Dažniausia dilgčiojimo ir tvykstelėjimo kūne priežastis – spaudimas nervams arba laikinas sutrikęs kraujotaka. Mūsų kūnai turi sudėtingą nervų sistemą, kuri perduoda signalus į smegenis ir iš jų. Nervai leidžia mums judėti ir bendrauti su aplinka. Suspaustas ar pažeistas nervas gali veikti netinkamai ir sukelti klaidingus signalus, pasireiškiančius šoko pojūčiu.
Nervą prispausti galima labai lengvai. Nervai išsidėstę visame kūne ir nuolat veikiami kasdienių judesių bei patirčių. Daugiausia nervinių galūnėlių telkiasi pirštų galuose, akyse, bambose, speneliuose, lūpose ir lytinėse organuose. Kai kur nervai yra arčiau odos paviršiaus arba tokiose vietose, kur lengviau suspaudžiami.
Dažnas sutrikimas – riešo kanalo sindromas, dažniausiai atsiranda dėl pasikartojančių rankos ir riešo judesių, pavyzdžiui, ilgai rašant kompiuteriu be riešo atramos, naudojant neergonominę pelę, grojant pianinu ar naudojant grąžtą. Audiniai uždegami ir spaudžia vidurinį rankos nervą, kuris eina riešo kanale, sutrikdydami jo funkciją. Bet kurios kūno dalies per didelis naudojimas be pakankamo poilsio ir tempimo ilgainiui gali pažeisti nervus.
Ilgainiui netaisyklinga laikysena – kuprinaimasis ar susikūprinimas prie įrenginių – gali sukelti stuburo slankstelių įtampą ir spausti nervus kaklo bei viršutinės nugaros srityse, sukelti skausmą ar migreną.
Fizinės traumos, tokios kaip lūžiai, išnirimai ar nervų sužalojimai, gali lemti paresteziją ar kitus nervų sutrikimus. Ypač atidžiai stebėkite savijautą, jei po galvos, kaklo ar stuburo traumos jaučiate tvykstelėjimą – nedelskite ir kreipkitės pagalbos.
Degenaracinės ligos, tokios kaip osteochondrozė ar reumatoidinis artritas, gali sukelti uždegimą ir skatinti kaulinių ataugų susidarymą, ypač sąnariuose ar stubure. Uždegimas dirgina aplinkinius nervus, o ataugos juos fiziškai spaudžia, sukeldamos keistus pojūčius.
Periferinė neuropatija – dar viena būklė, tiesiogiai susijusi su elektros smūgio pojūčiais kūne. Kai pažeidžiami periferiniai nervai (visi per periferinę nervų sistemą esantys nervai, kurie priima signalus ir perduoda juos centrinei nervų sistemai), kūno pojūčiai gali keistis. Periferiniai nervai atsakingi už lietimo, temperatūros ir skausmo signalų perdavimą. Jei kuris nors šių nervų stipriai pažeistas ar veikiamas, jūsų jutimai ir kūno pojūčiai gali kardinaliai keistis ar pasireikšti netikėtais tvykstelėjimais, dilgčiojimu ar skausmu.
Periferinė neuropatija dažnas diabeto simptomas. Padidėjęs cukraus kiekis kraujyje ilgainiui pažeidžia vasa nervorum, t. y. smulkiąsias kraujagysles, maitinančias nervus. Silpnėjanti kraujotaka ir aprūpinimas deguonimi ilgainiui gali stipriai pakenkti nervams. Be to, diabetas trikdo bendrą medžiagų apykaitą ir kitas kūno funkcijas.
Dažniausiai periferinė neuropatija pažeidžia pėdas ir delnus, kartais keisti elektros smūgio, trūkčiojimo ar tirpimo pojūčiai jaučiami būtent čia; tai tipiškas diabeto simptomas, galintis lemti rimtus nervų pažeidimus ar net nekrozę.
Diabetinė neuropatija dažniausiai gydoma receptiniais medikamentais, fiziniu aktyvumu ir subalansuota mityba, gausia augalinio maisto. Jei pastebite ilgalaikius neuropatijos simptomus, ypač sergantiems diabetu, prediabetu ar nėštumo metu nustatyta gestaciniu diabetu, pasitarkite su savo gydytoja ir išsamiai aprašykite simptomus. Gyvensenos pokyčiai – mitybos gerinimas ir reguliari mankšta – gali labai padėti.
Kitos medicininės būklės, galinčios sukelti smūgiui panašius pojūčius, kartais ir kaip ankstyvus simptomus, yra:
Dauguma mūsų bent kartą esame jautusios statinės elektros tvykstelėjimą. Tai, kai gaunate mažą „smūgį“ nuo aplinkos objekto, pavyzdžiui, durų rankenos, vilnonio megztinio ar kito žmogaus. Šis reiškinys puikiai žinomas ir gali būti naudojamas kaip įdomus fizikos eksperimentas su vaikais.
Statinė elektra – tai elektros krūvio kaupimasis objekto paviršiuje. Visi cheminiai elementai sudaro atomai, kuriuos sudaro trys pagrindinės dalelės: neigiamai įkrauti elektronai, teigiamai įkrauti protonai ir neutralūs neutronai. Pradinis atomas turi vienodai protonų ir elektronų, todėl yra elektriškai neutralus. Tačiau elektronai nėra stipriai pririšti prie atomo ir, tryniant du paviršius, gali peršokti iš vieno ant kito. Jei elektronams nėra uždaro kelio nutekėti, kaupiasi statinis krūvis – perteklinis elektronų kiekis suteikia neigiamą įkrovą, o jų trūkumas – teigiamą. Priešingai įkrauti atomai traukia vienas kitą, tokie pat – stumia.
Pavyzdžiui, jei avite batus su guminiais ar plastikiniais padais ir einate per kilimą iš nailono ar poliesterio pluošto, sukaupsite perteklių elektronų, kurie nusikraus kitąkart prisilietus prie metalo (gerai vedančios elektros) ar kito teigiamo krūvio daikto. Arba jei žiemą nusiimate vilnonę kepurę ar patrinate galvą balionu, plaukai šiaušiasi dėl sukauptų elektronų, atstumiančių vienas kitą.
Hormonai – tai organizmo cheminiai pasiuntiniai, reguliuojantys fiziologinius procesus ir veikdami mūsų pojūčius. Nors hormonai tiesiogiai negeneruoja statinės elektros, jie gali netiesiogiai paveikti veiksnius, didinančius jos kaupimąsi odoje.
Kaip žinome iš paauglystės, hormonai lemia odos būklę ir jos savybes. Hormonų svyravimai (ypač paauglystėje, nėštumo, menstruacijų metu) gali pakeisti odos būklę, tame tarpe ir elektrinį laidumą. Odos drėgmė, pH balansas ar riebalų gamyba daro įtaką elektros pralaidumui.
Vanduo veda elektros srovę. Sausa oda turi mažiau drėgmės, sunkiau veda elektros srovę ir todėl kaupiasi daugiau statinio krūvio bei padidėja tikimybė išsikrauti palietus daiktą.
Prakaitavimas sudrėkina odą, pagerina jos laidumą ir sumažina krūvio kaupimąsi. Hormoniniai pokyčiai gali paveikti prakaitavimo kiekį ir pobūdį, o tai įtakos ir statinei elektrai.
Jei dažnai jaučiate statinės elektros smūgius, įvertinkite aplinką ir savo kūno priežiūros įpročius. Šildant ar vėsinant patalpą oras sausėja. Dažnas patalpų vėdinimas ar drėkintuvų, kambarinių augalų naudojimas padeda reguliuoti drėgmę. Dažniausiai statinę elektrą sukelia sintetinės (nailonas), natūralios vilnos medžiagos. Drėkinamieji kremai ar losjonai taip pat mažina statinės elektros kaupimąsi.
Kodėl perimenopauzės ir menopauzės metu jaučiame elektros smūgius kūne?
Kaip ir brendimo laikotarpiu, stipriai suintensyvėjus hormonams, moters kūne per perimenopauzę vyksta dideli pokyčiai ir pasireiškia nemalonūs simptomai, tarp kurių gali būti ir elektros smūgio pojūčiai kūne.
Estrogeno ir progesterono svyravimai keičia nervų funkciją. Hormoniniai pokyčiai sumažina nervų aprūpinimą krauju, prisideda prie nervų pažeidimo ir periferinės neuropatijos. Dėl to dalis moterų per menopauzę patiria elektros smūgiui būdingus pojūčius. Jie apibūdinami kaip trumpas, duriantis arba šaudantis skausmas įvairiose kūno vietose – rankose, kojose, plaštakose ar pėdose. Dažnumas ir intensyvumas gali skirtis, atsirasti kiti pojūčiai: dilgčiojimas, tirpimas ar deginimas.
Kaip ir karščio bangos, nestiprūs elektros smūgio pojūčiai yra žinomas perimenopauzės simptomas. Tačiau hormonų sukelti dilgčiojimai ir tvykstelėjimai gali pasitaikyti bei menstruacijas turinčioms moterims.
Estrogeno kiekis kinta skirtingose ciklo fazėse. Kai kurios moterys tam tikru laikotarpiu jaučia išaugusį nervų jautrumą, pasireiškiantį smūgiui panašiais pojūčiais. Hormonai keičia kraujotaką ir skysčių kaupimąsi kūne, o patinimas gali prispausti nervus ir sukelti tirpimą, dilgčiojimą bei smūgio pojūčius.
Jau aptarėme dažniausius elektros smūgiui būdingus pojūčius, susijusius su nervų funkcija ar hormonų kaita. Tačiau kai kurios moterys patiria itin specifinius smūgiui būdingus pojūčius lytiniuose organuose, dar vadinamus žaibo smūgiu.
Gimdos gleivinės ir gimdos kaklelio raumenyse yra daug nervinių ląstelių. Pokyčiai hormonų kiekyje, uždegimai ar bet kokie dirgikliai (ginekologinės procedūros, pavyzdžiui, PAP tepinėlis) padidina nervų jautrumą ir gali sukelti aštrų skausmą gimdos kaklelyje ar makštyje, panašų į žaibo dūrį.
Menstruacijų metu gimda susitraukinėja, kad pašalintų gleivinę kartu su krauju. Stiprūs susitraukimai kartais jaučiami kaip elektros smūgio pojūtis. Nėštumo metu, gimdai augant ir ruošiantis gimdymui, šie pojūčiai taip pat gali pasikartoti.
Kitos dažnos žaibo pojūčių gimdos ar gimdos kaklelio srityje priežastys:
Nedidelis elektros tvykstelėjimas kūne, kuris kartais pasikartoja, nėra pavojingas. Tačiau jei pojūčiai stiprūs, dažni arba lydimi kitų simptomų, kreipkitės į gydytoją – verta išsiaiškinti priežastis ir nuspręsti, ar reikia gydymo.
Atsisiųskite WomanLog jau dabar: