Gyvenimas su šlapimo nelaikymu
Šlapimo nelaikymas paveikia 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Moterys, kurios susiduria su nelaikymu, patiria šlapimo pratekėjimą, sumažėjusią šlapimo pūslės kontrolę ir dažną norą šlapintis. Daugiausia tai veikia vyresnio amžiaus, nėščias arba po gimdymo esančias moteris. Nors daugelis moterų pasirenka gyventi su šiuo diskomfortu, šlapimo nelaikymą galima suvaldyti, pagerinus gyvenimo būdą ir įtraukus reguliarius dubens raumenų pratimus.
Šlapimo nelaikymas sukelia daug nepatogumų moterims. Kadangi šiai problemai vis dar būdinga stigma, kai kurios moterys pasirenka gyventi su būkle nesulaukdamos tinkamo gydymo. Tačiau tinkama mityba, gyvenimo būdo pokyčiai ir mankšta padeda pašalinti daugelį nemalonių simptomų ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Kas yra šlapimo nelaikymas?
Šlapimo nelaikymas reiškia sumažėjusią šlapimo pūslės kontrolę bei šlapimo pratekėjimą. Tai nėra liga, o būklė, atsirandanti dėl reprodukcinių įvykių, gyvenimo būdo pokyčių ar sveikatos problemų. Moterys šia problema serga dažniau nei vyrai, ypač dėl nėštumo, gimdymo ir hormoninių pokyčių menopauzės metu.
Jei patiriate šlapimo nelaikymą, galite dažnai jausti norą šlapintis arba netyčia išleisti šlapimą juokiantis, čiaudint ar kosint. Pratekėjimas įvyksta tada, kai šlapimo pūslės raumenys staiga susitraukia, o sfinkterio raumenys nėra pakankamai stiprūs užspausti šlaplės.
Remiantis Nacionalinės nelaikymo asociacijos duomenimis, JAV 25 milijonai suaugusiųjų kenčia nuo šlapimo nelaikymo, iš kurių net 75–80 % sudaro moterys. Nors amžius yra vienas pagrindinių nelaikymo rodiklių (ši sąlyga paveikia 40 % moterų nuo 60 iki 79 metų ir 50 % moterų vyresnių nei 80 m.), daugelis moterų patiria šlapimo pratekėjimą nepriklausomai nuo amžiaus.
Kaip vystosi šlapimo nelaikymas?
Bendrai moterys yra labiau linkusios į šlapimo sistemos sutrikimus dėl moteriškų hormonų ir reprodukcinių įvykių, tokių kaip nėštumas, gimdymas ar menopauzė. Hormonų pokyčiai, kai kurios sporto rūšys ar gyvenimo būdas taip pat gali pakeisti dubens dugno raumenų, šlaplės ir šlapimo pūslės funkciją, dėl ko tampa sunku kontroliuoti šlapimo ištekėjimą.
Šlapimo nelaikymas skirstomas į dvi rūšis:
- Stresinis nelaikymas. Atsiranda, kai padidėja spaudimas dubens ar šlapimo pūslės raumenims. Stresinio pratekėjimo tikimybė didėja nėštumo metu, po gimdymo, dėl intensyvaus fizinio krūvio, nutukimo ar dėl lėtinio kosulio. Stresinio tipo pratekėjimas dažnesnis jaunesnėms moterims, ypač nėščiosioms ir toms, kurios neseniai pagimdė.
- Skubos nelaikymas. Ši rūšis sukelia stiprų norą šlapintis, kuris gali būti nekontroliuojamas. Šlapimo pūslės spazmai gali būti susiję su infekcija ar nervų sistemos ligomis.
Gydymo būdai
Viena svarbiausių žinučių – šlapimo nelaikymas nėra natūrali moters gyvenimo dalis ar neišvengiamas senėjimo požymis. Yra daug būdų ir pasirinkimų, kurie padeda sumažinti simptomus ir sustiprinti dubens dugno raumenis.
Šlapimo pūslės treniravimas
Nustatykite šlapinimosi grafiką, kad treniruotumėte šlapimo pūslę. Laikui bėgant kūnas pripras ištuštinti pūslę tam tikru dienos metu. Rekomenduojama tualeto pertraukas planuoti kas 2 valandas. Kai ateina laikas, eikite į tualetą ir pasistenkite pasišlapinti net jei nejaučiate poreikio. Tikslas – palaipsniui ilginti tarpą tarp šlapinimosi, suteikiant pūslės raumenims daugiau kontrolės. Galiausiai turėtumėte jausti mažesnį poreikį dažnai šlapintis ir mažiau jaudintis dėl galimo šlapimo pratekėjimo tarp pertraukų.
Pūslę galite treniruoti ir valdydamos norą šlapintis. Dažnai noras šlapintis būna psichologinis, todėl sąmoningumo technikos padeda atidėti tualeto pertrauką. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms noras eiti į tualetą iškyla atsigulus į lovą ar prieš išeinant iš namų. Tai nebūtinai reiškia, kad pūslė pilna – tai išmoktas ryšys tarp veiksmo (pvz., išeinimo iš namų) ir šlapinimosi. Dalį šių įpročių greičiausiai suformavo tėvai vaikystėje, norėdami, kad vaikui nereikėtų ieškoti tualeto apsipirkimų metu. Nukreipus mintis kitur, noras dažnai susilpnėja.
Dubens dugno pratimai
Dubens (ar dubens dugno) raumenų pratimai padeda suvaldyti nelaikymą ir pagerinti lytinę funkciją. Plačiau apie juos – žemiau.
Vaistai
Kai kurie vaistai padeda labiau kontroliuoti šlapimo išsiskyrimą:
- Vietiniai estrogenai naudojami atstatyti prastėjančius makšties ir šlapimo takų audinius, laikinai sušvelnina nelaikymą, ypač menopauzės metu.
- Anticholinergikai blokuoja neurotransmiterio acetilcholino signalus smegenims, kad vėl reikia šlapintis – ypač veiksminga gydant hiperaktyvią pūslę.
- Imipraminas yra antidepresantas, kuris padeda atpalaiduoti šlapimo pūslę bei suspaudžia jos kaklelį ir lygiuosius raumenis, taip apsaugodamas nuo pratekėjimo. Kadangi imipraminas sukelia mieguistumą, dažniausiai skiriamas vakare pacientėms, turinčioms mišrų (stresinį ir skubos) nelaikymą.
- Botulino toksino A (botokso) injekcijos į šlapimo pūslės raumenį padeda esant sunkiai hiperaktyviai pūslei, tačiau dažniausiai taikoma tik tada, kai kitų vaistų poveikis nėra pakankamas.
Medicinos prietaisai
Kartais sprendimą suteikia techninės priemonės:
- Šlaplės įtvaras – mažas, vienkartinis, tamponą primenantis įtaisas įvedamas į šlaplę prieš didesnį fizinį krūvį, pvz., žaidžiant tenisą, kad apsaugotų nuo pratekėjimo. Išimamas prieš šlapinimąsi.
- Pesaras veikia panašiai, tačiau skirtas moterims, kenčiančioms nuo gimdos nusileidimo – tai standus žiedas, kurį galima nešioti visą dieną, kad pūslė nespaustų šlaplės.
- Elektriniai nervų stimuliatoriai – naudojami abiem nelaikymo tipams gydyti, siunčiant silpną elektros impulsą į nervus ar pūslę. Tačiau elektrinės stimuliacijos rezultatai yra panašūs kaip tiesiog atliekant dubens dugno raumenų pratimus.
Chirurgija
Jeigu kiti metodai nepadėjo, galimas chirurginis gydymas. Viena procedūra – po šlapimo pūslės kakleliu įvedamas tinklelis, kuris sumažina spaudimą šlaplei ir sustabdo šlapimo pratekėjimą. Kita procedūra – chirurgiškai pakeliamas šlapimo pūslės kaklelis. Trečia galimybė – įvesti dirbtinį sfinkterį, kuris reguliuoja šlapimo tekėjimą iš pūslės į šlaplę.
Daugybė moterų sugeba suvaldyti nelaikymą be vaistų ar chirurginės intervencijos stiprindamos dubens dugno raumenis ir keisdamos gyvenimo būdą. Paprasčiausias, o neretai ir efektyviausias būdas pagerinti dubens sveikatą – mažos kasdienės praktikos ir mankšta.
Kaip stiprinti dubens dugno raumenis?
Prieš pradėdama dubens raumenų treniruotes, įvertink esamą fizinio aktyvumo rutiną. Didžiausią krūvį dubeniui daro sunkumų kilnojimas, šokinėjimas ant batuto, bėgimas, pilvo preso pratimai ir zumba. Šie užsiėmimai ilgainiui silpnina dubens raumenis, nes sukuria per daug spaudimo. Norėdama stiprinti dubens dugno raumenis, pasirink tokius pratimus, kurie jų neperkrauna.
Tyrimai rodo, kad dubens dugno pratimai padeda įveikti šlapimo nelaikymą, gimdos nusileidimą ir pratekėjimą. Jie taip pat gerina nėštumo patirtį, palengvina gimdymą ir stiprina lytinius pojūčius.
Dubens dugno pratimai dar vadinami Kėgelio pratimais. Juos galima atlikti bet kur ir nereikia specialaus pasiruošimo. Pirmas žingsnis – atpažinti, kuriuos raumenis reikia treniruoti. Dažna kliūtis naujokėms – surasti tinkamus raumenis! Tai tie raumenys, kuriuos įtempi, norėdama sulaikyti dujas ar sustabdyti šlapimo srovę. Šie raumenys supa šlaplę ir išangę.
Pratimus galima atlikti bet kurioje padėtyje, tačiau pradėti lengviausia atsigulus. Įtempkite dubens raumenis, palaikykite tris sekundes, tada atpalaiduokite tris sekundes. Kai kurioms moterims padeda įsivaizduoti, kad sėdi ant marmuro rutuliuko ir įtempia raumenis, tarytum keltų rutuliuką aukštyn į makštį. Geriausiems rezultatams svarbu įtempti tik dubens dugno raumenis, o pilvą, sėdmenis ir šlaunis laikyti atpalaiduotas. Nepamiršk kvėpuoti. Pakartok pratimų seriją bent 10 kartų per dieną. Dažnai rezultatai pasimato po 4–6 savaičių nuo Kėgelio pratimų pradžios.
Taip pat yra įvairių dubens raumenų treniravimo prietaisų rinkoje – nuo svarelių iki įstatomų elektrinių stimuliatorių. Jei turi klausimų, pasikonsultuok su gydytoja ar ginekologe dėl tau tinkamiausių variantų.
Naudingi gyvenimo būdo pokyčiai
Sveika mityba
Subalansuota mityba labai svarbi stiprinant dubens dugno raumenis ir mažinant nelaikymo simptomus. Vitaminu D praturtintas maistas žinomas kaip stiprinantis raumenų audinius ir imuninę sistemą. Riebios žuvys, avokadai, austrės, kiaušinio tryniai gali padėti sustiprinti dubens raumenis ir pagerinti lytinę funkciją. Esant antsvoriui, nelaikymas gali stiprėti dėl papildomo spaudimo dubens sričiai, šlapimo pūslei ir šlaplei – net mažas svorio sumažėjimas gali ryškiai pagerinti būklę.
Nelaikymui palanki dieta riboja aštrių ir rūgščių maisto produktų, kurie dirgina šlapimo pūslę, kiekį. Taip pat verta vengti diuretikų – alkoholio, kofeino ir stiprių arbatų, nes jie sukelia didesnį norą šlapintis. Nors hidracija svarbi organizmo funkcijoms, rekomenduojama suvartoti iki 1,5 litro vandens per dieną. Prisimink padidinti skysčių kiekį esant intensyviam fiziniam krūviui.
Mesti rūkyti
Rūkymas kenkia sveikatai, įskaitant ir šlapimo nelaikymo pabloginimą. Cigarečių toksinai trikdo kraujo ir deguonies apytaką, todėl raumenys gauna mažiau deguonies, o tai silpnina dubens raumenis. Daug rūkančiųjų kenčia nuo lėtinio kosulio, kuris dar labiau apkrauna dubens raumenis ir pūslę.
Vidurių užkietėjimo gydymas
Stiprus stūmimas tuštinantis apkrauna dubens raumenis, paskatindamas pratekėjimą. Kadangi užkietėjimas dažnai laikinas, galima užkirsti jam kelią valgant maistingą, skaidulų turtingą maistą – daržoves, vaisius, ankštines kultūras ir sėklas.
Šlapimo nelaikymas veikia daug moterų nepriklausomai nuo amžiaus, tačiau per daug moterų kenčia tyliai. Jei pastebite šlapimo pratekėjimą, sumažėjusią pūslės kontrolę ar dažną norą šlapintis, pasitarkite su gydytoja. Niekas neturi gyventi su šlapimo nelaikymu – simptomus dažnai galima pagerinti tinkamai rūpinantis savo kūnu.
Galite sekti savo ciklą naudodama WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
