Probiotikai
Probiotikai yra gyvi mikroorganizmai – dažniausiai bakterijos ir kai kurios mielės – kurie, vartojami pakankamais kiekiais, teikia gausybę naudos sveikatai. Dažnai jie vadinami „gerosiomis“ arba „draugiškosiomis“ bakterijomis, nes padeda išlaikyti subalansuotą ir darnų virškinimo sistemą.
Žarnyno sveikata pastaruoju metu yra populiari sveikatingumo tema – ir ne be pagrindo! Mūsų žarnyne gyvena trilijonai smulkių mikroorganizmų, bendrai vadinamų žarnyno mikrobiomu. Ši gyvybinga bakterijų, virusų ir net kai kurių grybelių bendruomenė atlieka svarbų vaidmenį padėdama mums virškinti maistą, sintetinti vitaminus bei reguliuoti imuninę sistemą. Probiotikus galima pavadinti mikrobiotinėmis taikytojomis, kurios padeda sulaikyti kenksmingus mikrobus.
Mūsų kūne gyvena nesuskaičiuojama galybė mikroorganizmų, dažniausiai gyvenančių simbiotiškai. Kaip sufleruoja jų pavadinimas, jų plika akimi nepamatysime – nors gyventojų yra trilijonai, jie sudaro tik apie 0,9–2,7 kg suaugusios žmogaus kūno svorio.
Žmogaus mikrobiota – nepaprastai įvairi: organizme gyvena tūkstančiai skirtingų bakterijų rūšių, kurios formuoja sudėtingą ekosistemą. Šių bakterijų bendruomenės sudėtis stipriai skiriasi tarp skirtingų individų ir net tarp skirtingų tos pačios moters kūno vietų.
Žarnyno mikrobiomas apima bakterijas, virusus, grybus ir archejas. Dauguma sudaro bakterijos ir virusai, o grybai bei archejos sudaro tik apie 1% kiekvienos grupės, tačiau abu šie mikroorganizmai atlieka svarbias funkcijas. Šiandien jau žinoma, kad šie smulkūs žarnyno grybai atlieka lemiamą vaidmenį žmogaus imunitete, o mažai ištirtos archejos padeda virškinti gamindamos metaną.
Virusų kiekis kur kas didesnis. Dažniausiai juos siejame su ligomis, kas nėra klaidinga, tačiau žarnyne jie gali teigiamai paveikti virškinimą, imuninį atsaką ar net kognityvinę funkciją. Nors virusai – keisti, prisitaikantys, besidauginantys organizmai, kurie negali augti ar gaminti energijos, bakterijos – akivaizdžiai gyvos.
Bakterijos žavi savo įvairove. Jų randama visame kūne, tačiau daugiausia – virškinamajame trakte. Kitos bakterijomis gausios zonos: odos paviršius, burnos ertmė, kvėpavimo takai, urogenitalinis traktas bei įvairios gleivinės. Šios kūno sritys taip pat jautrios bakterinėms infekcijoms.
Mikrobų bijančioms arba, pavyzdžiui, obsesiniu-kompulsiniu sutrikimu (OKS) sergančioms moterims mintys apie šiuos organizmus gali būti nemalonios; tačiau be jų išgyventi neįmanoma. Probiotikai puikiai parodo, kaip bakterijos gali būti mums naudingos.
Kas yra probiotikai?
„Probiotikų“ terminas dabar dažniausiai vartojamas apibūdinti gyvus mikroorganizmus – daugiausia bakterijas, bet ir kai kurias mieles – moksliškai patvirtintus kaip teikiančius naudą sveikatai. Dažnai jie vadinami „gerosiomis“ arba „draugiškosiomis“ bakterijomis. Įprastai probiotikai vartojami kartu su maistu ar maisto papildais.
Mokslininkės nuomonės apie realią probiotikų naudą moters sveikatai išsiskiria, tačiau akivaizdu, kad šios bakterijos turi teigiamą poveikį ir nekenkia sveikatai.
Žinomiausi probiotikai priklauso Lactobacillus ir Bifidobacterium gentims, tačiau įvairiuose produktuose naudojama ir daug kitų rūšių bei padermių. Natūraliai šių probiotikų yra:
- jogurte
- kefyre
- raugintuose kopūstuose
- kimči
- kitame fermentuotame maiste.
Probiotikus taip pat galima vartoti kaip maisto papildus – kapsulių, tablečių, miltelių ar skysčių pavidalu.
Ką probiotikai veikia organizme?
Probiotikai pasižymi įvairiais naudingais poveikiais, dažniausiai dėl to, kad šie mikroorganizmai veikia žarnyno mikrobiotos balansą ir funkcijas. Koks bus probiotikų poveikis organizme, priklauso nuo konkrečios padermės, Jūsų individualios sveikatos ir kitų su maistu ar papildais gaunamų medžiagų.
Patekę į žmogaus organizmą su maistu ar papildais, probiotikai pirmiausia susiduria su rūgščia skrandžio aplinka, po to keliauja į virškinamąjį traktą. Daugelis jų yra atsparios rūgštims, todėl be problemų ištveria skrandžio rūgštingumą ir juda tolyn – į plonąją žarną.
Plonojoje žarnoje probiotikai susiduria su tulžies rūgštimis ir virškinimo fermentais, kurie taip pat kelia išbandymų. Visgi kai kurios padermės yra ištvermingos ir gali pasiekti storąją žarną, kur ir pasireiškia pagrindinė jų nauda.
Storojoje žarnoje probiotikai gali kolonizuotis ir įsitvirtinti – jie sąveikauja su esama mikrobiota, reguliuoja skirtingų bakterijų rūšių santykį ir konkuruoja dėl maistinių medžiagų bei vietos su potencialiai kenksmingais patogenais. Probiotinės bakterijos skaido įvairias medžiagas ir gamina naudingus junginius, pvz., fermentuodamos angliavandenius ir maistines skaidulas, iš kurių susidaro trumpos grandinės riebalų rūgštys – jos gerina virškinimą.
Probiotikai taip pat sąveikauja su žarnyno limfoidiniame audinyje esančiomis imuninėmis ląstelėmis – tai gali padėti stiprinti organizmo atsparumą infekcijoms ir uždegimui.
Kokia probiotikų nauda?
Sąveikaudami su žarnyno mikrobiomu, probiotikai gali teigiamai paveikti daugybę organizmo procesų: nuo uždegimo valdymo, maistinių medžiagų skaidymo iki geresnės psichikos sveikatos. Tačiau moksliškai šios naudos dar tik pradedamos tirti, todėl plačios vieningos išvados dar nėra.
Remiantis naujausiais tyrimais, pagrindinės probiotikų funkcijos ir galimos naudos sveikatai:
- pagalba virškinant maistą, ypač sudėtinius angliavandenius arba tam tikrais atvejais laktozę
- geresnis maistinių medžiagų įsisavinimas
- subalansuoto ir sveiko žarnyno mikrobiomo palaikymas
- potenciali nauda imuninei sistemai
- patogeninių bakterijų augimo stabdymas
- būtinų vitaminų – pvz., B grupės ir K vitaminų – sintezė
Nauji tyrimai rodo, kad egzistuoja ryšys tarp žarnyno mikrobiomo ir psichikos sveikatos. Probiotikai tiriami dėl potencialios naudos tvarkant nuotaikos sutrikimus, tokius kaip depresija ar nerimas.
Kai kurie probiotikai padeda laktozės netoleruojančioms moterims efektyviau virškinti laktozę – fermentą laktazę gamina būtent šios bakterijos.
Jeigu vartojate antibiotikus, gydytoja gali rekomenduoti probiotikus, kad atkurtumėte antibiotikų pažeistas naudingąsias bakterijas. Anksčiau manyta, kad probiotikai gali trukdyti vaistinių antibiotikų veikimui, tačiau dabar įrodyta, kad taip nėra, todėl šie papildai gali net paspartinti gijimo procesus. Kai kurios gydytojos rekomenduoja palaukti keletą valandų po antibiotikų vartojimo prieš išgėrus probiotikus.
Ar probiotikai gali padėti sergant IBS ir IBD?
Kadangi jie sąveikauja su virškinamuoju traktu, probiotikai gali padėti įvairių su virškinimu susijusių sutrikimų atvejais. Kai kurios moterys, sergančios dirgliosios žarnos sindromu (IBS), pastebi palengvėjimą dėl tokių simptomų kaip pilvo skausmas, pūtimas ar netaisyklingas tuštinimasis, kai vartoja tam tikras probiotikų padermes. Tačiau rezultatai skirtingi, todėl ne visoms pavyksta sulaukti naudos.
Tai atspindi ir moksliniai tyrimai – įprastai pastebėtas tik nedidelis pagerėjimas. Visgi probiotikai yra saugūs, įskaitant ir sergančioms IBS, ir gali prisidėti prie sveikesnės žarnyno pusiausvyros. Dirgliosios žarnos uždegimas (IBD) – sudėtingesnė būklė, kai minėti simptomai tampa lėtiniai ir gali sukelti daugiau sveikatos problemų. Subalansuota mityba padeda išvengti skausmingų ir varginančių sutrikimų.
Kada geriausia vartoti probiotikus?
Optimalus probiotikų vartojimo laikas priklauso nuo asmeninių poreikių ir tikslų. Kadangi probiotikų vartojimas kartu su maistu padeda apsaugoti bakterijas nuo rūgščios skrandžio terpės, dažniausiai rekomenduojama gerti jas valgant arba prieš pat valgį. Tai padės sumažinti ir galimus virškinimo nepatogumus.
Daug moterų vaistus ir maisto papildus geria tuo pačiu laiku kasdien, tačiau probiotikams tai nėra taip svarbu. Visada vadovaukitės etikete ar gydytojos patarimu. Jeigu jaučiate, kad Jūsų organizmas nereaguoja tinkamai – keiskite probiotiko rūšį ar padermę ir pasitarkite dėl papildomos informacijos su gydytoja.
Probiotikai ir prebiotikai – koks skirtumas?
„Probiotikų“ žodį dažniausiai matome jogurto etiketėse ar dietų knygose, bet egzistuoja ir prebiotikai. Kas gi jie?
PRObiotikai – tai gyvi mikroorganizmai, o PREbiotikai yra negyvi, nevirškinami junginiai, kuriais minta mūsų žarnyno mikroorganizmai. Daugiausia jų randama augalinės kilmės maiste: vaisiuose, daržovėse, pilno grūdo produktuose bei ankštiniuose. Jie nepapildo žmogaus raciono tiesiogiai, nes negalime jų suvirškinti, tačiau netiesiogiai padeda išlaikyti sveikatą, skatindami naudingųjų probiotikų augimą ir veiklą. Pavyzdžiui, inulinas, kai kurie sacharidai ar atspari krakmolo forma – yra priskiriami prebiotikams.
Prebiotikų gausus maistas:
- česnakai
- svogūnai
- grybai
- šparagai
- cikorijos šaknis
- pilno grūdo produktai
- kakavos milteliai
- jūros dumbliai
- topinambai
Kai kurie produktai ar papildai žymimi „sinbiotikais“ – vadinasi, sudėtyje yra ir probiotikų, ir prebiotikų. Tai leidžia vienu metu suteikti dvi naudas: tiek gyvų naudingų bakterijų, tiek medžiagų, kuriomis jos maitinasi.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
