Diabetas
Diabetas yra gyvybei pavojinga sveikatos būklė, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Mes, sergančios diabetu, negalime gaminti insulino arba nesugebame jo sėkmingai apdoroti. Insulinas – tai hormonas, leidžiantis mūsų ląstelėms įsisavinti gliukozę iš kraujo ir paversti ją energija. Diagnozė sau ar mylimiems žmonėms gali kelti baimę, tačiau šią būklę įmanoma sėkmingai valdyti ir gyventi visavertį gyvenimą.
Diabetas yra sudėtinga problema, veikianti visą žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą. Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo diabetas yra lėtinės ligos, kurių pagydyti negalima. Yra ir trečias tipas – nėštumo diabetas – retas nėštumo komplikacija, kuri dažniausiai savaime išnyksta po gimdymo. Gera žinia ta, jog visų formų diabetą galima sėkmingai kontroliuoti tinkamai prižiūrint save.
Paprastai angliavandenių maiste esančios cukros ir krakmolas yra paverčiami į gliukozę specialaus fermento amilazės, esančio seilėse ir plonojoje žarnoje, pagalba. Suvirškinus maistą, gliukozė patenka į kepenis. Kepenys kontroliuoja gliukozės patekimą į kraują. Specialios ląstelės kasoje stebi gliukozės koncentraciją kraujyje. Kai gliukozės lygis pakyla, kasos beta ląstelės reaguoja išskirdamos hormoną insuliną. Insulinas veikia tarsi raktas, atrakindamas mechanizmą, kuris leidžia gliukozei patekti į raumenų ir kitų audinių ląsteles, kur gliukozė arba iškart paverčiama energija, arba kaupiama kaip riebalai ilgalaikiam saugojimui.
Žmonės, sergančios 1 tipo diabetu, negamina pakankamai insulino, o sergant 2 tipo diabetu gaminama insulino, tačiau jis neveikia taip efektyviai, kaip turėtų.
Ar diabetas yra šiuolaikinė problema?
Šiandien diabetas paveikia maždaug kas dešimtą žmogų – apie 537 milijonus visame pasaulyje. Daugelyje šalių nuo 5 iki 10 % gyventojų turi tam tikrą diabeto formą. Pakistane beveik kas trečia moteris ar vyras serga šia liga, o Mauritanijoje – tik viena iš penkiasdešimties. Nors atrodo, kad diabetas susijęs su augančiu nutukimu ir labai apdorotu maistu, tai nėra vien tik šiuolaikinės visuomenės problema.
Ligos aprašymas rastas senovės Egipto rankraštyje, datuotame maždaug 1500 m. pr. Kr., o terminas diabetas – „praeiti“, buvo vartojamas senovės Graikijos gydytojo perteikti per dideliam šlapinimuisi, kuris yra vienas iš būdų, kaip organizmas šalina perteklinį cukrų, tai – būdingas diabeto simptomas. Anksčiau diabetas diagnozuojamas ragaujant paciento šlapimą – ieškant saldumo požymių.
Tik 1921 m. buvo išskirtas hormonas insulinas – pagrindinis šiuolaikinis gydymas sergantiems 1 tipo diabetu, – ir pradėti pirmieji bandymai suvokti jo vaidmenį reguliuojant cukraus kiekį kraujyje. Iki šio atradimo dauguma ligonių likdavo nediagnozuotos, o problemos nustačius dažnai mirdavo nuo diabeto komplikacijų. Pastarąjį šimtmetį sukaupėme daug žinių, kaip rūpintis šia būkle ir su ja susijusiais simptomais.
1 tipo diabetas
1 tipo diabetas yra autoimuninė liga, kai organizmas klaidingai sunaikina savo beta ląsteles – specializuotas kasos ląsteles, gaminančias insuliną.
Paprastai nustatomas kūdikiams ir mažoms mergaitėms ar berniukams, tačiau gali prasidėti ir suaugus. 1 tipo diabetas nėra susijęs su mityba ar gyvenimo būdu – tai laikoma genetine liga, nors gali būti ir aplinkos veiksnių. Tik 5–10 % žmonių, sergančių diabetu, turi 1 tipo formą.
Kad išvengtų rimtų sisteminių pasekmių, sergančios 1 tipo diabetu turi kruopščiai stebėti cukraus lygį kraujyje ir reguliuoti gliukozės įsisavinimą kasdien vartodamos insuliną. Tai ypač sudėtinga su mažais vaikais, tačiau laikui bėgant ir praktikuojantis kasdieninė insulino vartojimo procedūra tampa lengvesnė. Režimas būtinas visam likusiam gyvenimui – kol kas išgydyti šios ligos nėra įmanoma.
Insuliną galima suleisti švirkštu, specialia insulino švirkštimo rankena (dozė išmatuota iš anksto) ar insulino pompa – mažu prietaisu, kuris pritvirtinamas prie odos ir visą parą tiekia žemą bazalinę insulino dozę bei papildomas didesnes boliusines dozes valgant per mažą kateterį. Pompos būna skirtingų modelių, pasižymi savybėmis ir niuansais. Dažniausiai jos užtikrina didesnį tikslumą, tačiau jas reikia užpildyti, suprogramuoti ir stebėti, o patogiai naudoti užtrunka išmokti.
Jūsų gydytoja padės išsirinkti, kuris metodas geriausiai atitinka jūsų poreikius ir gyvenimo būdą. Visada pravartu turėti insulino injekcijų atsargai, jei pompa suges.
2 tipo diabetas
2 tipo diabetas, dar vadinamas atsparumu insulinui, yra dažniausia diabeto forma. Sergančių 2 tipo diabetu kasa gamina insuliną, tačiau ląstelės į jį nereaguoja taip kaip turėtų. Kasa padidina insulino gamybą, tačiau to nepakanka, kad ląstelės galėtų apdoroti gliukozę ir išgauti energiją, kurios reikia organizmui veikti.
Manoma, jog atsparumas insulinui vystosi pamažu. 2 tipo diabetas dažniausiai nustatomas suaugus, tačiau kartais pasireiškia ir vaikams, ypač brendimo metu, kai organizme padidėja augimo hormono. Kiti rizikos veiksniai: antsvoris, policistinių kiaušidžių sindromas, gimimas mamai, sirgusiai nėštumo diabetu.
2 tipo diabetas dažniausiai suvaldomas stebint cukraus lygį kraujyje, laikantis mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų. Kai kuriais atvejais rekomenduojama sumažinti svorį, nes yra ryšys tarp viršsvorio ir gliukozės įsisavinimo gebos, tačiau tikrai ne visos stambesnės moterys ar vyrai serga diabetu, o atsparumas insulinui gali išsivystyti ir nesant antsvorio.
Labai svarbu reguliuoti cukraus lygį, kad išvengtumėte rimtų sveikatos komplikacijų. Jei reikia, gydytoja gali paskirti trumpai veikiantį insuliną valgymų metu, ilgai veikiantį insuliną tarp valgymų ir naktį arba neinsulininius vaistus, tokius kaip Metforminas, gliukozės reguliavimui.
Nėštumo diabetas
Kitos sveikos moterys kartais nėštumo metu suserga nėštumo diabetu; apie 2–10 % nėštumų paveikia ši komplikacija.
Nėštumo diabetas išsivysto dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu, kurie taip pat paveikia insulino gamybą, kaupimą ir naudojimą organizme, sukeliant potencialiai pavojingą atsparumą insulinui. Dažniausiai nėštumo diabetas atsiranda apie 24 nėštumo savaitę (dažniau anksčiau, jei moteris laukiasi dvynukų ar daugiau), tačiau po gimdymo problema linkusi išnykti savaime.
Moterims, sergančioms nėštumo diabetu, būtina atidžiai stebėti kraujospūdį, cukraus lygį kraujyje ir insulino pusiausvyrą viso nėštumo metu, jos patiria didesnę preeklampsijos riziką. Laikydamosi gydytojos rekomendacijų, dauguma moterų, kurioms pasireiškia ši komplikacija, sėkmingai įveikia nėštumą ir gimdo natūraliai, tačiau kai kuriais atvejais gali prireikti Cezario pjūvio. Tiek mamai, tiek vaikui vėliau gyvenime išlieka didesnė rizika susirgti 2 tipo diabetu, tačiau ją galima valdyti.
Nors tiksli nėštumo diabeto priežastis nėra visiškai žinoma, rizikos veiksniai – antsvoris ir genetinis polinkis atsparumui insulinui. Jei jau esate nėščia, bendradarbiaukite su savo gydytoja ar ginekologe, stebėdama sveikatą. Priimkite situaciją ir laikykitės paskirto gydymo plano – tai geriausias būdas pasirūpinti savimi ir kūdikiu.
Ar aš turiu diabetą?
Pagrindinis būdas nustatyti diabetą – atlikti gliukozės tyrimus per tam tikrą laiką. Jei lygis ilgai išlieka aukštas, greičiausiai sergate arba esate prediabetinė būsena.
Acanthosis nigricans gali būti būdingas 2 tipo diabeto požymis. Tai tamsios, šiurkščios arba aksominės dėmės ar ruožai ant odos, ypač ant kaklo nugaros, pažastyse, vidiniuose alkūnių linkiuose, kirkšnyse.
Tiek 1 tipo, tiek 2 tipo diabetas dažnai turi įvairių simptomų, veikiančių visą kūną, nors jie gali ilgai būti nepastebėti ir staiga pradeda varginti.
Dažniausi diabeto simptomai:
- padidėjęs troškulys
- dažnas šlapinimasis
- nuotaikų svyravimai, dirglumas
- dažnos infekcijos
- lėtai gyjančios žaizdos ir infekcijos
- neryškus ar kitaip pakitęs regėjimas
- nuovargis
Staigus svorio kritimas ar raumenų masės sumažėjimas taip pat gali būti ženklas, kad organizmui sunku panaudoti resursus sergant diabetu.
Jei jums diagnozuotas diabetas ar pasakyta, kad rizikuojate susirgti, vertinkite tai rimtai. Negydomas diabetas gali sukelti pavojingų komplikacijų: inkstų, kepenų ligas, nervų pažeidimus, sumažėjusią kraujotaką (ypač rankose ir kojose), burnos sveikatos, regos ir klausos problemas, širdies ir kraujagyslių ligas, padidėjusį infarkto pavojų. Psichologinė sveikata taip pat gali kentėti, jei organizmas susiduria su diabetu ir gretutiniais sunkumais.
Gyvenimas su diabetu
Diabeto diagnozė gali būti šokiruojanti, tačiau tai nereiškia, kad jūsų gyvenimas, kokį pažinojote, baigėsi. Tikėtina, reikės šiek tiek keisti įpročius, tačiau tinkamai valdant būklę, galima gyventi sveiką ir pilnavertį gyvenimą.
Emocinė parama laikas nuo laiko reikalinga kiekvienai, o diabetas gali būti tikrai iššūkių keliantis. Pasidalijimas sunkumais su patikima drauge ar psichikos sveikatos specialiste gali sumažinti slogutį. Yra daug nacionalinių ir tarptautinių organizacijų, padedančių šviesti ir palaikyti sergančius diabetu. Nereikia su tuo kovoti vienai.
Diabeto valdymas yra ilgalaikis procesas, kelyje gali pasitaikyti kliūčių ar nesėkmių. Būkite kantri sau ir aplinkiniams, mokydamasi susitaikyti su diagnoze ir išmokdama atpažinti bei valdyti organizmo poreikius. Nepamirškite džiaugtis savo pasiekimais, net ir pačiais mažais, ir taip skatinkite save pozityviam progresui!
Atsisiųskite WomanLog dabar:
