Pūlinių supratimas: dažniausi tipai, prevencija ir gydymas
Jei kada nors turėjote pūlinį ant odos, dantenų ar kitur savo kūne, žinote, koks jis gali būti pavojingas ir skausmingas. Kadangi pūlinys gali atrodyti kaip spuogas ar furunkulas, gali kilti pagunda jį spausti ar pradurti. Tačiau prieš darydama tai, perskaitykite šį straipsnį, kad sužinotumėte, kaip saugiai elgtis su pūliniu, ir kodėl niekada neturėtumėte spausti jo pačios.
Pūliniai susiformuoja, kai jūsų imuninė sistema kovoja su infekcija, kurią sukelia į organizmą per įpjovą, įaugusį plauką ar kitą pažeistą audinį patekęs virusas, bakterija ar grybelis. Imuninė sistema susitelkia kovai su infekcija ir šio proceso metu dalis audinio žūva, todėl uždegiminio audinio viduryje susiformuoja mažas ertmėje besikaupiantis pūlių telkinys.
Kaip ir furunkulas, dažniausiai susijęs su infekuotu plaukų folikulu, pūlinys – tai infekuoto audinio ertmė bet kurioje kūno vietoje, tačiau pūlinys būna didesnis ir gilesnis, bei linkęs plisti, jei nėra tinkamai gydomas. Mažas furunkulas (iki 1 cm / 0,5 colio skersmens) gali praeiti savaime, bet jei sužeistas, gali peraugti į didesnį pūlinį. Jei jį spaudi ar spausi, infekcija gali išplisti į gilesnius audinius ir net patekti į kraują. Todėl niekada nebandyk pati išspausti nei furunkulo, nei pūlinio. Verčiau kreiptis į medicinos specialistę, kuri tinkamai atliks pjūvį ir pūlių nutekėjimą (incision and drainage, I & D).
Kaip atrodo pūlinys?
Pūlinio išvaizda gali skirtis priklausomai nuo jo vietos. Paprastai pūlinys atrodo kaip skausminga, paraudusi, įtempta, spongiena, paslanki masė, jautri prisilietimui. Pūlius pūlinio centre sudaro suirusios ląstelės, bakterijos ir audinių likučiai. Kadangi imuninė sistema kovoja su infekcija, žūsta vis daugiau ląstelių, todėl susidaro dar daugiau pūlių. Tai kelia spaudimą po oda ir didina aplinkinių audinių uždegimą.
Kartais pūlinys "parodo viršūnę“ – pasirodo kaip balta dėmė odoje; tai gali klaidinti ir priminti spuogą. Net jei dalis pūlių susikaupė prie paviršiaus, po oda paprastai lieka daugiau pūlių, bakterijų ir audinių likučių.
Kodėl susiformuoja pūlinys?
Paprastai pūlinys formuojasi, kai ant odos esančios bakterijos patenka į kūną per įpjovą ar kitą pažeistą audinį, o pūliai kaupiasi uždaroje ertmėje. Pūliniai taip pat dažnai susiformuoja aplink plaukų folikulus ir riebalų liaukas – natūralias odos angas, kurios kartais užsikemša. Dažniausia sukėlėja – Staphylococcus aureus bakterija, bet pūlinius gali sukelti ir įvairūs parazitai, virusai ar grybelinės infekcijos. Nusilpus imuninei sistemai, net ir nedidelė žaizdelė gali baigtis infekcija.
Pūliniai dažniau formuojasi, jei jūsų imuninė sistema silpna ar pažeista. Padidintą riziką turi žmonės, sergantys vėžiu, diabetu, ŽIV, pjautuvine anemija, Krono arba opiniu kolitu, periferinių kraujagyslių ligomis, ilgai vartojusios steroidus, patyrusios chemoterapiją, sunkias traumas ar nudegimus, turinčios priklausomybę alkoholiui arba vartojančios narkotikus į veną. Nutukimas, prasta kraujotaka, prasta higiena, nešvari aplinka ir sąlytis su tam tikromis odos infekcijomis taip pat didina riziką.
Pūlinių tipai
Pūliniai gali formuotis bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausiai pasitaiko odoje, dantyse ir dantenose, išoriniuose lytiniuose organuose, kartais – ir kūno viduje.
Odos pūlinys
Didžioji dalis pūlinių susiformuoja odoje, nes būtent oda yra mūsų pirmoji apsauginė linija ir dažniausiai nukenčia nuo pažeidimų. Pūlinys gali atsirasti kur tik nori, tačiau dažniausiai – pažastyse, kirkšnyse, nugaroje, sėdmenyse ir kitose dažnai prakaituojančiose ar riebaluose srityse.
Nesigydant odos pūlinys gali progresuoti į gangreną. Jei sergate diabetu ar turite ligų, trukdančių kraujo tėkmei, būkite itin atsargi. Tokios būklės didina gangrenos pavojų dėl negydytos infekcijos.
Kaip gydyti odos pūlinį?
Mažą furunkulą ar pūlinį (mažiau nei 1 cm/0,5 colio skersmens) galima paskatinti "parodyti viršūnę“ ir savaime prasiveržti, naudojant šiltą kompresą ar šildomąją pagalvėlę. Uždėkite ant pažeistos vietos sterilaus marlės sluoksnį ir tada 10–20 minučių 2–4 kartus per dieną iki dviejų savaičių šildykite. Tai gali paskatinti pūlinį prasiveržti savaime. Tokiu atveju nuplaukite vietą su vandeniu ir muilu bei užklijuokite švariu tvarsčiu.
Nespauskite pūlinio kaip spuogo, nes galite netyčia išplatinti infekciją. Įbedus adatą ar kitą aštrų daiktą, galite pažeisti kraujagyslę ir įnešti infekciją į kraują, o tai gresia sepsiu (kraujo užkrėtimu).
Jei pūlinys neišnyksta per dvi savaites arba blogėja, kreipkitės į gydytoją. Įspėjantys ženklai: pūlinys didesnis nei 1 cm ar nuolat didėja, karščiuojate, matomos raudonos juostos (tai gali būti infekcinio plitimo įrodymas). Būtinai kreipkitės į gydytoją, jei esate imunokompromentuota.
Gydytoja atliks pjūvį ir nutekės pūlius (I & D procedūra), greičiausiai paskirs antibiotikų kursą infekcijai išgydyti ir antibiotiko tepalą vietiniam naudojimui žaizdos srityje.
Kaip išvengti pūlinių ant odos?
Kad išvengtumėte odos pūlinių, svarbu laikytis geros asmeninės higienos. Visada nusiprauskite po gausaus prakaitavimo ar jei oda greitai riebaluojasi. Dėvėkite laisvus, iš natūralių audinių, pvz., medvilnės ar lino, rūbus – tokie leidžia prakaitui išgaruoti greičiau. Jei dažnai susiduriate su pūliniais po skutimosi, pabandykite švelnią depiliaciją ar lazerinį plaukų šalinimą moteriškam kūno plaukelių priežiūros būdui.
Dantų pūlinys
Dantų pūliniai gali susiformuoti dantenose, danties viduje ar kaule, laikančiame dantį. Bakterijos gali patekti pro plyšius tarp danties ir dantenų arba išplisti minkštame danties centre. Tokiu atveju galite jausti šiuos simptomus:
- tvinkčiojantis skausmas
- patinimas infekcijos vietoje
- jautrumas prisilietimui
- karščiavimas
- blogas skonis ir kvapas burnoje
Dantų pūlinys reikalauja skubaus apsilankymo pas odontologę. Pats jis neišnyksta – privalo būti nutekintas profesionalės. Jei lauksite pernelyg ilgai, danties nervas gali būti pažeistas ar žūti, todėl dantis gali iškristi. Pažeidus nervą, trumpam skausmas gali sumažėti, bet pats pūlinys gali greitai išplisti į aplinkinius audinius ir sukelti pavojingesnę infekciją.
Priklausomai nuo pūlinio vietos, odontologė gali jį nutekinti per pjūvį, atlikti šaknų gydymą, ar sunkesniais atvejais – operaciniu būdu pašalinti pažeistą audinį. Pašalinus pūlinį, reikės vartoti antibiotikus ir specialų antiseptinį burnos skalavimo skystį, kad būtų išvengta pakartotinės infekcijos.
Kaip išvengti dantų pūlinių?
Kad išvengtumėte dantų pūlinių:
- rūpinkitės gera burnos higiena
- valykite dantis bent du kartus per dieną ir naudokite dantų siūlą
- reguliariai lankykitės pas odontologę profilaktinei apžiūrai
- nerūkykite, nes rūkančios dažniau patiria dantų pūlinius ir jų komplikacijas
- valgykite sveiką maistą, ribokite cukrų, kad nesikauptų dantų apnašos
Lytinių organų pūliniai
Makšties furunkulai dažniausiai formuojasi gaktos zonos odos raukšlėse arba ant lytinių lūpų, juos paprastai sukelia Staphylococcus aureus bakterija, kuri natūraliai gyvena odos mikrobiomoje. Tačiau nusilpus imuninei sistemai, S. aureus gali sukelti problemų. Ši bakterija patenka į plaukų folikulą ar riebalų liauką po skutimosi ar esant gausiam prakaitavimui ir riebalų sankaupoms. Makšties furunkulai primena mažus, skausmingus guziukus minkštuose audiniuose. Dažniausiai jie praeina savaime, tačiau jei išauga dideli arba nepraeina ilgiau nei dvi savaites, būtina gydytojos pagalba.
Lyties organų pūslelinė ir kai kurios LPI gali atrodyti panašiai – iš pradžių kaip mažyčiai spuogeliai, kurie gali išskirti gelsvus pūlius, tačiau pūslelinės žaizdelės lieka mažos ir dažniausiai rinktųsi grupėmis. Jei nesate tikra dėl žaizdelių pasirodžiusių lytiniuose organuose, geriausia pasitarti su gydytoja.
Kaip gydyti ir išvengti makšties furunkulų?
Galite bandyti naudoti šiltą kompresą, kad furunkulas natūraliai prasiveržtų, bet jei jis nepraeina ar blogėja, būtinai kreipkitės į medikę.
Išvengti makšties pūlinių padeda tinkama intymi higiena, laisvi, iš orui pralaidžių natūralių audinių pasiūti apatiniai, o rūbų ar rankšluosčių nesidalinkite su kitomis, nes makšties furunkulai gali būti užkrečiami.
Vidiniai pūliniai
Vidiniai pūliniai retesni nei išoriniai, tačiau yra pavojingesni ir gali kelti pavojų gyvybei.
Vidinis pūlinys gali susiformuoti:
- pilvo organuose, pvz., plaučiuose, inkstuose, kepenyse ir kt.
- stuburo smegenyse
- smegenyse
Dažniausiai tai įvyksta po operacijos, traumos ar infekcijos – virusinės, bakterinės ar grybelinės – šalia esančiuose audiniuose. Deja, vidiniai pūliniai dažniausiai nepastebimi taip lengvai kaip odos dariniai.
Simptomai priklauso nuo to, kur pūlinys yra. Pilvo pūlinys gali sukelti karščiavimą, pilvo skausmą, pykinimą, vėmimą, dusulį, ilgalaikį kosulį; stuburo pūlinys dažnai pasireiškia karščiavimu, nugaros skausmu, neurologinėmis problemomis; o smegenų pūlinys gali sukelti galvos skausmus, regėjimo sutrikimus, sumišimą ar kitus pažinimo sunkumus.
Smegenų pūlinys arba kaukolės vidaus infekcija – ypač pavojinga pūlinio rūšis. Pastaraisiais metais smegenų pūlinių tarp mažų vaikų daugėja. Ekspertai įtaria, kad priežastis – dažnesnės ausų infekcijos ir kvėpavimo takų virusai, plintantys iš viršutinių kvėpavimo takų į smegenis.
Kaip gydyti vidinius pūlinius?
Bet kuris vidinis pūlinys reikalauja skubaus gydymo, nes negydant gali būti pažeisti organai, nervai ar smegenys.
Gydymas priklauso nuo pūlinio vietos, bet paprastai apima antibiotikų kursą infekcijai pristabdyti. Kartais reikia nedidelės chirurginės intervencijos pūliniui nutekinti ir pažeistiems audiniams pašalinti.
Prevencijos priemonės nuo vidinių pūlinių ribotos, tačiau rūpindamasi savimi, laikydamasi gydytojos rekomendacijų po operacijų, traumų ar ligų, galite sumažinti riziką. Anksti pastebėjusi simptomus, greitai kreipkitės pagalbos ir išvengsite rimtesnių komplikacijų.
Ar pūlinys gali užgyti savaime?
Maži pūliniai ant odos ar makštyje dažniausiai praeina savaime arba padeda šiltas kompresas. Didesni pūliniai arba pūliniai, kartu su karščiavimu ar raudonomis juostomis odoje, turi būti gydomi gydytojos.
Dantų ir vidiniai pūliniai paprastai savaime nepraeina ir reikalauja skubaus gydymo. Jei pūlinys pratrūks, infekcija išplitusi į aplinkinius audinius ir gali patekti į kraują – tai kelia daug didesnį pavojų.
Kodėl man nuolat atsiranda pūliniai?
Pūliniai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau pagrindinė – susilpnėjusi imuninė sistema. Odos pūliniai dažnai susiję ir su prasta higiena, skutimu nuobodu peiliuku ar kitomis išorinėmis traumomis. Jei nuolat atsiranda pūlinių, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte priežastį.
Paskutiniai žodžiai
Nors pūlinys gali atrodyti nereikšmingai, jis gali sukelti rimtų padarinių. Jei bet kur kūne atsiranda pūlinys – būtinai pasitikrinkite pas gydytoją, kad išvengtumėte uždegimo plitimo.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
