Viskas, ką reikia žinoti apie bruksizmą arba dantų griežimą
Burnos sveikata yra labai svarbi, tačiau dažnai pamirštama mūsų bendros savijautos dalis. Daugelis mūsų pas odontologę lankosi tik tada, kai jaučia skausmą, tačiau bruksizmas lėtai dėvi jūsų dantis ir dažnai lieka nepastebėtas. Šiame straipsnyje sužinosite, kaip apsaugoti save nuo žalingo dantų griežimo poveikio.
Kada paskutinį kartą jautėtės įsitempusi? Gal laukė svarbus pristatymas, reikėjo išlaikyti svarbų egzaminą ar sprendėte šeimos problemas. Ar prisimenate, kaip jautėsi jūsų kūnas? Dažni streso simptomai yra psichologinis diskomfortas, padažnėjęs širdies plakimas, greitas kvėpavimas ir raumenų įtampa – ypač žandikaulyje. Tos, kurios kenčia nuo bruksizmo, įtampą iškrauna grieždamos dantimis, dažnai net nepastebėdamos to pačios.
Kas yra bruksizmas?
Ar kartais įsitempiate, kai jaučiate stresą ar pyktį? Viena iš įtampos kaupimosi vietų dažnai yra žandikaulis. Visi retkarčiais sukandame dantis, tačiau kai tai tampa įpročiu, vadinama – bruksizmas.
Yra du bruksizmo tipai:
Dieninis bruksizmas
Dieninį bruksizmą lengviau suvaldyti, nes galima išmokti pastebėti, kada sukandate žandikaulį, ir sąmoningai jį atpalaiduoti.
Naktinis bruksizmas
Naktinį bruksizmą sunkiau kontroliuoti, nes miegant negalite reguliuoti, kiek stipriai sukandate dantis.
Kodėl atsiranda bruksizmas?
Dažniausiai dieninis bruksizmas yra fiziologinė reakcija į ūmų stresą, pyktį ar nerimą. Geriausias būdas įveikti dieninį bruksizmą – sąmoningai stebėti kūno reakcijas į stresą ir ugdytis savęs raminimo bei atsipalaidavimo įpročius.
Tuo tarpu naktinis bruksizmas vyksta nevalingai. Tyrimai rodo, kad jis atsiranda dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų, kai esame be sąmonės – dažniausiai greito akių judesio (GAJ) miego fazėje. Nors šiuo metu dauguma raumenų būna atonijos būsenoje ir neleidžia mums fiziškai reaguoti į sapnus, mažesni raumenys, pavyzdžiui, akių ir žandikaulio, išlieka jautrūs staigiems smegenų veiklos ir emocijų šuoliams.
Kiti veiksniai, didinantys bruksizmo riziką:
- nerimas, stresas, nusivylimas, rūpestis arba skausmas
- polinkis į konkurenciją
- miego trūkumas
- neurotransmiterių balanso sutrikimai smegenyse
- vartojami serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI)
- alkoholio, tabako ar kitų svaigalų vartojimas
- per didelis kofeino kiekis
Kofeino tolerancija taip pat turi genetinį pagrindą. Šešios ir daugiau puodelių kavos per dieną gali sukelti miego sutrikimus visiems, tačiau jautresnėms kofeinui ir stresui moterims pakanka vieno ar dviejų puodelių, kad išaugtų streso reakcija.
Kokios yra bruksizmo pasekmės?
Lėtinis bruksizmas – rimta būklė, kuri gali baigtis dantų gedimu, nuolatiniu žandikaulio skausmu ar net migrena. Deja, bruksizmą sunku pastebėti, tad dauguma suvokia dantų griežusios naktimis tik po metų, kai aiškiai matosi nudilimas ar prasideda žandikaulio skausmas ar galvos skausmai. Jei dalinatės kambariu su kitu asmeniu, ji gali pastebėti anksčiau nei jūs. Būtinai apsilankykite pas odontologę, jei pajutote bent vieną iš šių požymių:
- įtampa kramtomajame raumenyje ir aplinkiniuose raiščiuose
- smilkininio apatinio žandikaulio sąnario (SAŽS) skausmas
- žandikaulio išnirimai arba užsikirtimai
- smulkios įdubos ar spalvos pokyčiai dantų paviršiuje, ženklinantys nusidėvėjimą
- įskilę dantys
- pajudėję dantys
- dantų jautrumas
- dantų skausmas
- veido bruožų pokytis
Kaip valdyti ar išgydyti bruksizmą?
Gera žinia ta, kad yra daug būdų apsaugoti savo dantis ir žandikaulio raumenis nuo bruksizmo padarinių, o galbūt ir visiškai sustabdyti šią problemą.
Dėvėkite kapą
Tinkamai pritaikytas pas odontologę, tiesiogiai užsakytas, pats pasigamintas ar universalus burnos kapas yra populiari priemonė, mažinanti bruksizmo poveikį. Kapas apsaugo dantų emalį ir plombas nuo griežimo ir dėvėjimosi, tačiau nepašalina tikrosios problemos. Kapa gali būti uždedama ant viršutinių arba apatinių dantų, naktį ar dieną. Siekiant išvengti papildomų problemų, pasirinktite inertiškų medžiagų kapą, užtikrinkite tinkamą prigludimą ir po kiekvieno naudojimo juos kruopščiai išplaukite.
BOTOX injekcijos
Botulino toksinas naudojamas ne tik raukšlėms mažinti, bet ir gydyti tam tikras sveikatos problemas, tarp jų – ir bruksizmą. Botox leidžiamas į jūsų žandikaulio raumenis, kad jie negalėtų susitraukti miego metu. Vieno gydymo užtenka iki trijų mėnesių.
Vartokite raumenis atpalaiduojančius vaistus
Bruksizmui trumpalaikėje perspektyvoje gydyti gali būti naudojami įvairūs vaistai – nereceptiniai (paracetamolis, ibuprofenas) ir receptiniai (raminantys vaistai, kortikosteroidai ar antidepresantai). Pasitarkite su gydytoja, kuris būdas tinka jūsų atveju.
Redukcinė koronoplastika
Tai dantų paviršiaus lyginimo procedūra, kuri gali padėti toms, kurios dėl netaisyklingo sukandimo, susigrūdusių ar kreivų dantų kenčia nuo bruksizmo.
Išbandykite biofeedback
Šis neinvazinis metodas suteikia informaciją apie kūną elektroninėmis priemonėmis, matuojant tokius parametrus kaip širdies ritmas, kūno temperatūra, smegenų elektrinis aktyvumas, odos prakaitavimo atsakas ir deguonies kiekis kraujyje. Yra įvairių biofeedback sistemų naudojimui namuose, padedančių geriau pažinti ir valdyti stresą. Tačiau žandikaulio raumenų veiklai stebėti dažnai vis dar reikalinga klinikinė aplinka.
Išmokite streso valdymo technikų
Dauguma bruksizmo atvejų kyla dėl streso, todėl streso valdymas gali padėti ilgam laikui. Galite spręsti priežastis, lankytis terapijoje, medituoti ar rasti kitų būdų sumažinti įtampą gyvenime – tai ilgalaikė išeitis burnos ir dantų apsaugai.
Žandikaulio masažas ir veido pratimai
Daugelis, kurios kenčia nuo naktinio bruksizmo, griežia dantimis ir dieną, tad žandikaulio raumenys būna įtempti beveik nuolat. Žandikaulio masažas atpalaiduoja raumenis ir neleidžia jų užspausti. Naudokite smilių ir vidurinį pirštą veido bei kaklo masažui, pradedant SAŽS sąnariu ir judant link pečių. Tai galima daryti bet kada, tačiau ypač naudinga prieš miegą.
Padėti gali ir veido joga ar burnos pratimai. Pabandykite platų žandikaulio atvėrimą ir laikykite liežuvio galiuką priešais dantis keletą sekundžių. Plačiai išsižiojus nusižiovauti taip pat atpalaiduoja įtampą.
Palaikykite cirkadinį ritmą
Fizinis aktyvumas mažina stresą ir padeda geriau išsimiegoti. Judėjimas dienos metu pagerina miego kokybę, nes reguliuoja natūralų organizmo ritmą.
Eikite miegoti tuo pačiu metu kiekvieną vakarą ir pasirūpinkite vakaro ritualais. Joga, tempimo pratimai, meditacija, kvėpavimo pratimai ir pozityvios afirmacijos padės atsipalaiduoti bei ramiau ilsėtis.
Pagerinkite mitybą
Dar vienas dažnas bruksizmo veiksnys – magnio trūkumas. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse 15–20% žmonių kenčia nuo hipomagnezemijos. Jei jaučiate nuovargį, apetito sumažėjimą, pykinimą, raumenų spazmus ar padidėjusį kraujospūdį, įtraukite į mitybą daugiau magnio turinčių maisto produktų: žalių lapinių daržovių, avokadų, juodojo šokolado, riešutų, sėklų, pupelių ir grūdinių kultūrų, arba vartokite papildus.
Pakeiskite (blogus) įpročius
Pagrindiniai bruksizmą sukeliantys veiksniai yra alkoholis ir tabakas. Geriausia visiškai mesti rūkyti dėl daugybės žalingų šio įpročio pasekmių. Ir nors anksčiau buvo teigiama, kad saikingas alkoholio vartojimas galbūt turi naudos, naujausi tyrimai rodo, kad jo vertėtų visai vengti, ypač patiriant stresą. Nors iš pradžių alkoholis sukelia trumpalaikį palengvėjimą, jis trukdo jūsų organizmui susidoroti su tikrosiomis problemų priežastimis.
Bruksizmas ir menstruacijų ciklas
Jei galvojote, kad PMS ir menstruacijų simptomų sąrašas ir taip ilgas, pridėkite prie jo ir burnos problemas. Dantų griežimas tiesiogiai nėra susijęs su hormonų svyravimais, tačiau burnos sveikata gali pablogėti prieš prasidedant mėnesinėms. Kai kurios moterys pastebi, kad ciklo pabaigoje dantenos pasidaro jautresnės, uždegiminės ar net pradeda kraujuoti – tai vadinama menstruaciniu gingivitu. Krentant hormonų lygiui prieš pat mėnesines, burnos gleivinė tampa jautresnė ir imli uždegimams, aftoms ar žaizdelėms.
O kaip su bruksizmu? Tiesioginio ryšio nėra, tačiau tos, kurios serga priešmenstruaciniu disforiniu sutrikimu (PMDD), dažnai patiria stiprų PMS – itin skausmingus spazmus, nuotaikų svyravimus, nerimą, depresines nuotaikas ir kitus stiprius simptomus. Jei kenčiate nuo PMDD, pravartu žinoti, kad dėl didesnio streso prieš mėnesines gali pradėti griežti dantimis.
Pabaigai
Bruksizmas – dažnas reiškinys, tačiau jokiu būdu ne toks, kurį galima ignoruoti. Nors trumpalaikiai simptomai gali atrodyti nesvarbūs, ilgalaikiai padariniai – rimti. Dažniausiai pagrindinė (ar prisidedanti) priežastis yra stresas. Net jei pašalinsite simptomą medicininiu būdu, verta pasigilinti į priežastis, nes stresas paveiks ir kitas jūsų gyvenimo sritis. Susikurkite savo streso valdymo būdus, mažinkite nerimą ir apsisaugokite nuo bruksizmo ilgam laikui.
Atsisiųskite WomanLog programėlę dabar:
