Šienligė ir alergijos
Ačiu! Paslaptingas čiaudulys, varvanti nosis, niežtinčios ir ašarojočios akys, bendras niežėjimas ir diskomfortas... Ar tai skamba pažįstamai? Alergijos gali erzinti ir pasireikšti įvairiais būdais, tačiau jas įmanoma suvaldyti.
Nors šienligė ir alergijos yra dažnos problemos, jos dažnai lieka nediagnozuotos, o mes vis dar turime daug klaidingų įsitikinimų apie jas. Kai kurie žmonės mano, kad alergijos – ypač „lengvos“ sezoninės – nėra pakankamai rimtos, kad dėl jų reikėtų nerimauti, tačiau tiesa ta, kad bet kokia alerginė reakcija apkrauna organizmą ir turėtų būti atitinkamai gydoma.
Kas yra alergija?
Beveik bet kuri medžiaga, kad ir kokia nekenksminga ji būtų, gali sukelti alerginę reakciją, jei organizmas jai tampa jautrus. Tokiu atveju jūsų organizmas priima kitaip nepavojingą medžiagą kaip grėsmę ir aktyvuoja stiprų imuninį atsaką. Manoma, kad apie 20 % žmonių tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria alergiją, ir niekada nežinai, kada tai gali nutikti!
Kai susiduriate su alergenu, kurį jūsų imuninė sistema atpažįsta kaip grėsmę, organizmas sureaguoja išskirdamas histaminus ir kitus uždegiminius mediatorius, kad kovotų su grėsme. Būtent ši imuninė reakcija sukelia tipiškus alerginės reakcijos simptomus.
Dažni alergenai:
- žiedadulkės
- dulkinių erkučių išskyros
- gyvūnų pleiskanos
- tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, žemės riešutai, vėžiagyviai ar kiaušiniai
- vabzdžių nuodai, pavyzdžiui, bičių ar uodų įkandimai
- tam tikri vaistai, pavyzdžiui, penicilinas ar aspirinas
- įvairios medžiagos, daznai randamos namų aplinkoje, kaip pelėsių sporos
Alergijos gali paveikti skirtingas kūno dalis, sukelti, pavyzdžiui, alerginį rinitą kvėpavimo takuose, dilgėlinę ar egzemą odoje, ar žarnyno simptomus virškinamajame trakte. Simptomai skiriasi priklausomai nuo alergeno ir individualaus jautrumo. Lengvos ir vidutinės alerginės reakcijos apima čiaudulį, varvančią ar užgulusią nosį, kosulį ar švokštimą, niežtinčias ir ašarojočias akis, niežtinčią odą ir išbėrimus, pykinimą bei vėmimą, viduriavimą.
Stipri alerginė reakcija gali sukelti anafilaksiją, kuri yra pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos. Simptomai: seilės ar liežuvio patinimas, kvėpavimo pasunkėjimas, greitas pulsas, galvos svaigimas ir sąmonės netekimas. Pirmoji pagalba – epinefrino (adrenalino) injekcija. Daug moterų, linkusių į alergiją, nešiojasi automatinį adrenalino švirkštiklį – epipeną – nenumatytiems atvejams. Net ir taip, papildomas įvertinimas ir gydymas lašinėmis, taip pat galimai antihistamininiais vaistais ar steroidais labai rekomenduojamas. Iki 2 % žmonių bent kartą gyvenime išgyvena tokią reakciją, tačiau dauguma jų išgyvena, jei greitai gauna pagalbą.
Kas yra šienligė?
Šienligė, taip pat žinoma kaip alerginis rinitas, yra dažna būklė, paveikianti nosies landas ar sinusus. Jai būdingas gleivinių dirginimas ir uždegimas nosyje bei akyse, sukeliantis čiaudulį, varvančią ar užgultą nosį, niežtinčias ir ašarojočias akis.
Šienligę dažniausiai sukelia kontaktas su medžių ar žolių žiedadulkėmis ar kitomis smulkiomis ore esančiomis dalelėmis.
Ar šienligė yra alergija?
Taip, šienligė – tai alergijos rūšis, paveikianti nosį ir akis. Simptomų stiprumas gali skirtis ir būti sezoninis arba ištisinis, priklausomai nuo individualaus jautrumo bei alergeno. Šienligė dažnai būna lengva, tačiau užsitęsusi – jos simptomai labiau erzina nei kelia pavojų gyvybei, kaip ir peršalimo simptomai. Moterys, sergančios kvėpavimo ligomis, pavyzdžiui, astma, yra ypač jautrios šienligei.
Kokie alergenai sukelia šienligę?
Šienligę paprastai sukelia kontaktas su mažomis ore esančiomis dalelėmis.
Žiedadulkės iš medžių ir žolių – dažniausia sezoninės šienligės priežastis, davusi būklei pavadinimą. Skirtingos žiedadulkių rūšys vyrauja skirtingu metų laiku. Pavyzdžiui, medžiai žydi pavasarį, įvairios žolės – kurios šienaujamos vasarą – žydi vasarą, o ambrozija dažniausiai sukelia žiedadulkių alergiją rudenį.
Nuolatinę, ištisus metus trunkančią šienligę dažniausiai sukelia:
Mikroskopinės dulkinių erkučių dalelės, gyvenančios patalynėje, apmušaluose, kilimuose ir kituose namų kampeliuose. Jų išskyros ir kūno dalys kai kurioms moterims gali sukelti alergiją.
Pelėsio sporos gali būti ir viduje, ir lauke, ypač drėgnose ir drėgname ore vietose.
Gyvūnų pleiskanos – smulkios katinų, šunų bei kitų gyvūnų odos ir plaukų dalelės, taip pat baltymai iš jų seilių ir organizmo skysčių gali išprovokuoti alerginę reakciją. Papūgos – itin alergizuojantys gyvūnai.
Šienligę taip pat gali sukelti įvairūs kiti alergenai, čia nepaminėti.
(Perteklinės) higienos hipotezė
Medicinos bendruomenėje sklando idėja, kad ankstyvas vaikystės kontaktas su purvu ir mikrobais, mikroorganizmais ir parazitais „treniruoja“ imuninę sistemą ir taip apsaugo nuo alergijų. Pastarąjį šimtmetį alergijų ir autoimuninių ligų dažnis sparčiai išaugo, ypač pramoninėse šalyse. Nors ši hipotezė nėra visuotinai priimta, o mechanizmai ginčytini, yra nemažai įrodymų, kad asmens higiena svarbi sveikatai, tačiau per didelis sterilumas gali pakenkti.
Kaip atsikratyti šienligės?
Deja, šiuo metu nėra žinomo vaisto šienligei išgydyti. Paprasčiausias būdas jos išvengti – vengti kontakto su alergenu. Deja, kitaip nei maisto alergijos atveju, kur alergeną galima eliminuoti iš raciono, vengti visų aplinkinių alergenų beveik neįmanoma. Vis dėlto galite imtis įvairių veiksmų, kad sumažintumėte simptomus ir pagerintumėte gyvenimo kokybę.
Nors visiškai išvengti alergenų sunku, sumažinus kontaktą su jais dažnai palengvėja šienligės simptomai.
Moterims, jautrioms žiedadulkėms, rekomenduojama būti viduje didžiausių žiedadulkių koncentracijos metu – paprastai rytais ir vėjuotomis dienomis, kai žydi alergenai. Kai kurie orų prognozių puslapiai nurodo žiedadulkių lygį alergiškoms moterims. Laikykite langus uždarytus ir naudokite HEPA (aukštos efektyvumo dalelių oro) filtrą oro kondicionieriuje ar drėkintuve, kad sumažintumėte alergenų namuose. Alergiškos dulkių erkutėms moterys gali mažinti jų kiekį reguliariai skalbdamos patalynę, siurbdamos kilimus ir minkštus baldus, vengdamos dulkių ir pleiskanų kaupimosi namuose. Apsvarstykite galimybę įsigyti aukštos kokybės oro filtrą arba dulkių siurblį su HEPA filtru. Atminkite – stiprios valymo priemonės, kvapnūs produktai ir sausas oras taip pat gali pabloginti alergijos simptomus.
Alergijos gydymas vaistais
Kai kurioms moterims vaistai gali veiksmingai malšinti alergijos simptomus. Prieinamumas ir gydymas skiriasi pagal gyvenamąją vietą. Dažniausi vaistai nuo alergijos simptomų yra:
Antihistamininiai vaistai
Antihistamininiai vaistai dažnai vartojami greitam čiaudulio, niežulio, varvančios nosies ir niežtinčių akių palengvinimui. Be kitų funkcijų, histaminas dalyvauja imuninėje organizmo reakcijoje – jis padidina kapiliarų sienelių pralaidumą, kad baltieji kraujo kūneliai lengviau pasiektų ir sunaikintų patogenus. Tačiau toks pat mechanizmas leidžia skysčiui išeiti iš kapiliarų, todėl pasireiškia įprasti alergijos simptomai – varvanti nosis ir ašarojočios akys.
Pirmosios kartos antihistamininiai vaistai – difenhidraminas (Benadryl), chlorfeniraminas (Chlor-Trimeton), hidroksizinas (Atarax) – veiksmingi, tačiau dienos metu jų vengiama dėl raminančio poveikio. Šie vaistai prasiskverbia į smegenis ir paveikia histamino, kaip neuromediatoriaus, funkciją, kuri reguliuoja miego-būdravimo ciklą. Dėl to Benadryl sukelia mieguistumą.
Naujesni antrosios kartos antihistamininiai vaistai – cetirizinas (Zyrtec), loratadinas (Claritin), feksofenadinas (Allegra) ir desloratadinas (Clarinex) – į smegenis beveik nepatenka, todėl dažniausiai nesukelia mieguistumo ir tinka vartoti dieną.
Nazaliniai kortikosteroidai
Nasaliniai kortikosteroidai yra priešuždegiminiai nosies purškalai, padedantys sumažinti nosies uždegimą ir palengvinti užgultos nosies, varvančios nosies bei čiaudulio simptomus, jei vartojami reguliariai. Jie išduodami su receptu ir gali būti labai veiksmingi šienligės gydymui. Kai kurių šalių vaistinėse galima jų įsigyti ir be recepto.
Skirtingai nei antihistamininiai ar dekongestantai, nazalinių kortikosteroidų poveikis pasireiškia tik po kelių valandų ar dienų, o visiškas veiksmingumas – tik po kelių savaičių. Jei kenčiate nuo sezoninės šienligės, pradėkite naudoti juos likus 1–2 savaitėms iki jūsų alergenų žydėjimo piko.
Dėl uždelsto poveikio egzistuoja perdozavimo rizika – nekantrios alergiškos moterys gali tikėtis greitesnio rezultato. Dažniausi šalutiniai poveikiai: nedidelis nosies dirginimas, čiaudulys, gerklės dirginimas, galvos skausmas, kraujavimas iš nosies.
Pavojingiausias įmanomas šalutinis poveikis perdozavus – nosies pertvaros prakiurimas, todėl vaistą reikia nutraukti iškart, jei atsiranda kraujavimas, kol nepadaryta rimtos žalos. Nazaliniai kortikosteroidai gali būti labai veiksmingi, bet dėl platesnių kontraindikacijų būtina pasitarti su gydytoja prieš pradedant vartoti.
Dekongestantai
Geriamieji ar nosies dekongestantai greitai ir laikinai malšina užgultą nosį, spaudimo pojūtį ausyse, sumažindami kraujagysles ir patinusius audinius. Dauguma moterų gali juos vartoti saugiai, tačiau reikia laikytis rekomenduojamų dozių ir vartoti ne ilgiau nei kelias dienas iš eilės, nes užsitęsęs vartojimas gali sukelti atoveikslinį (rebound) nosies paburkimą, kai gleivinė ištinsta labiau nei prieš gydymą.
Dekongestantai būna įvairių formų: oksimetazolinas, fenilefrinas ar pseudoefedrinas. Dauguma parduodami be recepto, kai kuriems reikia gydytojos paskyrimo. Vaikams jų vartoti negalima, o nėščiosioms būtina prieš vartojimą pasitarti su gydytoja.
Kiti gydymo būdai nuo alergijos ir šienligės
Daugelis moterų ieško alternatyvių būdų, kaip suvaldyti alergiją.
Imunoterapija
Sunkių šienligės atvejų, kai kitos priemonės nepadeda, gali būti svarstoma alergenų imunoterapija (alergijos injekcijos). Tai ilgalaikis gydymo metodas, kai reguliariai sušvirkščiama nedidelės alergeno dozės, kad imuninė sistema pamažu imtų toleruoti alergeną ir sumažėtų simptomai. Injekcijas skiria ir atlieka alergologė. Tai reikalauja laiko, tačiau gali suteikti ilgalaikį palengvėjimą.
Probiotikai
Pastaruoju metu daug kalbama apie probiotikus. Daugybė mikroorganizmų gyvena aplink mus, ant augalų ir gyvūnų, maiste bei mūsų žarnyne, kur kartu su organizmu dalyvauja imuninėje gynyboje. Kiekviena moteris turi unikalų žarnyno mikrobiomą, kuriame dalis mikroorganizmų naudingi, o kiti gali sukelti disbiozę – pusiausvyros sutrikimą virškinamajame trakte.
Tyrimai rodo, kad tam tikros bakterijų rūšys, kaip Lactobacillus ir Bifidobacterium, dažnai esančios jogurte ir kombučioje, gali mažinti uždegimą ir raminti per jautrią imuninę reakciją į tam tikrus alergenus, įskaitant rinitą. Kadangi kiekviena iš mūsų unikali, nėra vieno universalaus metodo, tinkančio visoms, bet verta pasidomėti šia kryptimi.
Būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialiste ar alergologe, kad būtų įvertinti simptomai bei atlikti reikiami tyrimai. Nustačius tikslią diagnozę, specialistė pasiūlys veiksmingiausią šienligės valdymo strategiją.
Ar galima susirgti šienlige suaugus?
Nors dažniausiai šienligė prasideda vaikystėje ar paauglystėje, ja galima susirgti ir suaugus. Vėlyvos pradžios šienligės priežastys dažniausiai siejamos su viena ar keliomis iš šių:
- sutriko imuniteto atsakas ir padidėjęs jautrumas
- aplinkos pasikeitimai
- darbo sąlygos
- hormoniniai pokyčiai
Ilgalaikis kontaktas su dažnais alergenais (dulkės, pelėsis, žiedadulkės, smulkios dalelės ore) gali sukelti šienligę net sveikoms moterims.
Ar tai šienligė, ar peršalimas?
Nors šienligės simptomai sutampa su daugeliu peršalimo požymių, šienligę sukelia alergenai, o peršalimą – virusinė infekcija. Skirtumas svarbus, nes gydymas labai skiriasi. Pagrindiniai būdai atskirti šienligę nuo peršalimo – simptomų pradžia, eiga ir skiriamasis simptomas.
Simptomų pradžia. Peršalimas vystosi palaipsniui po viruso patekimo į organizmą, o šienligė prasideda netrukus po kontakto su alergenu. Eiga. Peršalimo simptomai paprastai praeina per 10 dienų, o šienligė tęsiasi visada, kol yra aplinkos alergenų. Skiriamasis požymis. Temperatūros pakilimas dažnas peršalimo simptomas, bet nešienligės atveju; o niežulys dažnas šienligės požymis, kuris retai būna peršalus.
Tu verta būti laisva nuo šienligės, kiek įmanoma
Nors šienligė dažniausiai nėra pavojinga gyvybei, ji gali stipriai pabloginti gyvenimo kokybę. Simptomai gali varginti ir trukdyti kasdieninei veiklai – darbui, miegui, mokslams. Nuolatinės alergijos vargina ir išsekina. Be to, užsitęsusios alergijos padidina astmos paūmėjimo ar kitų rimtesnių kvėpavimo takų ligų riziką.
Jei kenčiate nuo alergijos ar šienligės, neverta būti kieta ir kentėti. Išsiaiškinkite savo alergenus, ieškokite būdų palengvinti simptomus ir pasirūpinkite patogesne kasdienybe. Jūs to verta.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
