Citologinio Mėginio ir ŽPV Tyrimo Supratimas
Prevenciniai tyrimai yra galinga priemonė kovoje su ligomis, kurios laikui bėgant gali progresuoti. Šiame straipsnyje aptarsime, kokių prevencinių veiksmų galite imtis, norėdama sumažinti su ŽPV susijusių vėžio formų riziką.
Papanikolau (PAP) citologinis mėginys yra patikros procedūra, kurios metu ieškoma vėžinių ir ikivėžinių ląstelių gimdos kaklelyje arba storosios žarnos srityje. Viena dažniausių ląstelių pakitimų priežasčių – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Atliekamas papildomas tyrimas, kuris leidžia nustatyti viruso buvimą bei jo tipą.
ŽPV ir jo poveikis
Žmogaus papilomos virusas (ŽPV) – dažniausiai pasitaikanti lytiniu keliu plintanti infekcija pasaulyje, kai kuriais duomenimis ja užsikrečia milijonai moterų. Dažniausiai užsikrėsta to nepastebint, nes infekcija praeina be simptomų ir išnyksta savaime. ŽPV neapsiriboja tik lytiniu keliu – jis perduodamas per odos kontaktą, tačiau dažniausiai infekcija plinta per lytinius santykius.
Iš daugiau nei 150 ŽPV tipų tik keli kelia didesnę grėsmę.
Odos (kutaniniai) ŽPV tipai: Šie ŽPV tipai dažniausiai sukelia paprastas karpas (gerybinius navikus) ant odos – delnuose, pėdose, rankose ir krūtinėje.
Lytinių organų gleivinių (mukoziniai) ŽPV tipai: Mukoziniai ŽPV tipai dažniausiai paveikia tik gleivines: lytinius organus, išangę, burnos bei gerklės gleivinę. Jie skirstomi į mažos ir didelės rizikos tipus.
- Mažos rizikos ŽPV gali sukelti lytinių organų bei išangės karpas tiek moterims, tiek vyrams. ŽPV 6 ir ŽPV 11 tipai sudaro apie 90% lytinių organų karpų atvejų, tačiau retai vystosi į vėžį (ilgalaikė ar chroniškai trunkanti infekcija laikui bėgant gali padidinti riziką). Tokios karpos gali atsirasti ir neakivaizdžiose vietose, pvz., gimdos kaklelyje ar makštyje, tad be tinkamo tyrimo neretai nepastebimos.
- Didelės rizikos ŽPV gali sukelti gimdos kaklelio vėžį, taip pat storosios žarnos, išangės, makšties, vulvos, varpos ir tonzilių vėžinius susirgimus. Tai nereiškia, kad visi didelės rizikos ŽPV sukelia vėžį, tačiau tam tikri tipai – ypač 16 ir 18 – ženkliai padidina riziką.
ŽPV infekcijos itin dažnos jaunesnėms nei 21 metų moterims ir paprastai išnyksta be gydymo ar komplikacijų. Kadangi virusas toks dažnas, dauguma moterų iki 25 metų testuose būna užsikrėtusios. Visgi tikslingas patikros testų atlikimas jaunesnėms nei 25 metų moterims nerekomenduojamas.
PAP testas ir ŽPV tyrimai
Citologinis (Papanikolau) mėginys yra patikros procedūra, skirta vėžinėms ar ikivėžinėms ląstelėms aptikti. Testo pavadinimas kilo nuo išradėjo – Georgios Nikolaou Papanikolau (1883–1962). PAP ir ŽPV tyrimai gali būti atliekami atskirai arba vienu metu (bendras tyrimas). Nors skiriasi jų paskirtis, abiejų tikslas – laiku aptikti pakitimus ir, jei reikia, užkirsti kelią ligos progresavimui.
PAP testas aptinka pakitusias ląsteles gimdos kaklelyje ar storosios žarnos srityje. Reguliarūs tyrimai labai padidina tikimybę anksti aptikti vėžį, kai išgijimo galimybės didžiausios. PAP testu galima nustatyti ir ikivėžines ląsteles – jų pašalinimas leidžia užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžiui net 95% atvejų.
ŽPV testas padeda aptikti žmogaus papilomos viruso DNR. Jei PAP testu aptinkamos pakitusios ląstelės, ŽPV tyrimas padeda išsiaiškinti, ar būtent didelės rizikos virusas sukėlė pakitimus ir ar jis pavojingas onkologine prasme.
Speculum – tai medicininis instrumentas, kuriuo ginekologė praplečia makštį, kad galėtų tiesiogiai apžiūrėti gimdos kaklelį. Tiek PAP, tiek ŽPV testui paimti ląstelių mėginiui speculumas įvedamas į makštį ir specialiu šepetėliu ar mentele paimama šiek tiek kaklelio ląstelių. Mėginiai siunčiami į laboratoriją tolimesniam ištyrimui.
Ar man reikia PAP testo?
Rekomenduojama nuo 21 metų atlikti PAP testą kartą kas trejus metus.
Perkopus 30 metų ribą, moteris gali PAP testą atlikti kas 3 metus, arba ŽPV tyrimą (arba abu tyrimus) kas penkerius metus. Jei moteriai sukako 65-eri ir ji atliko tris iš eilės PAP testus be pakitimų, tyrimų galima nebetęsti.
Reguliarūs tyrimai primygtinai rekomenduojami net jei niekada neturėjote lytinių santykių, esate pasiskiepijusi nuo ŽPV ar esate menopauzėje.
Gydytoja gali rekomenduoti tyrimus atlikti dažniau, jei:
Esate turėjusi nenormalų PAP atsakymą arba gydytasi dėl gimdos kaklelio vėžio
Moterims, kurių sveikatos istorijoje yra ikivėžinių ar vėžinių ląstelių, patariama tyrimus atlikti dažniau, kad būtų laiku aptikti pakitimai.
Gyvenate su ŽIV infekcija
Moterims, sergančioms ŽIV, ypač didelė gimdos kaklelio vėžio bei kitų susirgimų rizika. Jei diagnozuojamas ŽIV, patariama atlikti PAP testą kuo greičiau ir dar kartą po 6–12 mėnesių. Trys iš eilės normalūs rezultatai reiškia, jog vėliau testas atliekamas kas trejus metus.
Sumažintas imunitetas
Jei imuninė sistema nusilpusi dėl organų persodinimo, chemoterapijos ar steroidų vartojimo, net lengva ŽPV infekcija gali būti užsitęsusi ir neišnykti savaime.
Motina nėštumo metu vartojo dietilstilbestrolį
Dietilstilbestrolis (DES) – sintetinis moteriškas hormonas estrogenas. 1940–1971 m. (kai kuriose Europos šalyse – iki 1978 m.) jis buvo skiriamas nėščiosioms siekiant išvengti persileidimų, priešlaikinio gimdymo ir kitų komplikacijų.
DES dabar laikomas endokrininę sistemą trikdančia chemine medžiaga, kaip ir kitos šios grupės medžiagos, galinčia sukelti vėžį, apsigimimus ir vystymosi sutrikimus.
Tyrimo eiga
PAP ir ŽPV tyrimai dažniausiai trunka apie penkias minutes. Norint, kad procedūra būtų kuo sklandesnė, verta pasiruošti iš anksto.
Praneškite gydytojai apie vartojamus vaistus
Gydytojai būtina žinoti, kokius (jei tokių vartojate) vaistus ar hormonines kontraceptines tabletes geriate. Kai kuriuose yra estrogeno ar progestino, kurie gali paveikti tyrimų rezultatus. Taip pat svarbu informuoti, jei anksčiau buvo nenormalių PAP ar ŽPV tyrimų atsakymų.
Susilaikykite nuo lytinių santykių bent 24 val. iki tyrimo, nes tai irgi gali turėti įtakos rezultatams. Nenaudokite spermą naikinančių priemonių, nesidarykite išplovimų (tai apskritai nerekomenduojama). Jei tai pirmas tyrimas, esate nekalta ar mažesnės kūno sandaros, paprašykite gydytojos naudoti mažesnį speculumą – taip jausitės patogiau. Apsitarkite dėl to prieš procedūrą.
Planuokite tyrimo laiką ne menstruacijų metu
Stenkitės tyrimą skirti ne tomis dienomis, kai tikėtina menstruacija. Procedūrą galima atlikti ir kraujavimo metu, tačiau rezultatai šiuo atveju gali būti mažiau tikslūs.
Būtinai informuokite gydytoją, jei laukiatės
Daugeliu atvejų PAP ar ŽPV tyrimą saugu atlikti iki 24 nėštumo savaitės. Vėliau procedūra gali būti skausmingesnė. Po gimdymo patariama palaukti 12 savaičių, nes netrukus po gimdymo rezultatai gali būti nepakankamai tikslūs.
Rūpinkitės savo emocine būsena
Kuo labiau atsipalaiduosite, tuo sklandesnė bus procedūra. Prisiminkite giliai kvėpuoti ir stengtis nusiraminti. Procedūra turėtų būti neskausminga, tačiau gali pasirodyti nepatogi. Kai kurios moterys jaučia nestiprų žnybtelėjimą. Jeigu manote, kad gali būti skausminga, galite iš anksto išgerti be recepto parduodamų nuskausminamųjų.
Jei buvote patyrusi seksualinį smurtą ar jaučiate stiprų nerimą prieš tyrimą, būtinai pasakykite gydytojai – galima padaryti įvairių palengvinimų, kad apsilankymas būtų kiek įmanoma komfortiškesnis.
Jeigu po tyrimo pastebite nežymų kraujavimą, neišsigąskite – dažniausiai dėl to nerimauti nereikia. Vis dėlto, jei kraujavimas tęsiasi, pasitarkite su gydytoja.
Tyrimo atsakymai
Paprastai tyrimo rezultatai pateikiami per 1–3 savaites. Galimi trys variantai:
Neigiami/normalūs rezultatai: Aptiktos tik normalios gimdos kaklelio ląstelės. Papildomo gydymo ar tyrimų nereikia iki kito PAP testo ar apžiūros.
Neaiškūs rezultatai: Tyrimas nenustatė, ar mėginyje esančios ląstelės yra normalios ar ne. Tokiu atveju gydytoja gali rekomenduoti papildomus tyrimus iškart arba po 6–12 mėnesių pakartoti testą.
Teigiami/nenormalūs rezultatai: Jei rastos nenormalios ar neįprastos ląstelės, gali prireikti papildomų tyrimų. Nenormalūs rezultatai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jei sistemoje nustatytas pavojingas ŽPV tipas, rizika didesnė.
Jei nuo tyrimo praėjo 3 savaitės ir nesulaukėte atsakymo, rekomenduojama paskambinti į gydymo įstaigą ir pasiteirauti apie gautus rezultatus.
Gauta teigiamas atsakymas
Jei tyrimas rodo silpną infekciją, gydytoja gali pasiūlyti pakartotinį tyrimą po metų. Jei nustatyti ryškesni pakitimai ar vėžinės ląstelės, gali prireikti kolposkopijos.
Ši procedūra įprastai trunka apie 15 minučių ir yra panaši į ginekologinę apžiūrą – gydytoja įveda speculumą į makštį, kad būtų galima matyti gimdos kaklelį. Kartais gimdos kakleliui padengiama silpnu acto ar jodo tirpalu, siekiant geriau matyti neįprastas ląsteles. Toks tirpalas gali sukelti deginimo ar dilgčiojimo pojūtį.
Mažas audinio mėginys gali būti paimtas laboratoriniam ištyrimui – tai vadinama biopsija. Jei pakitimų zona ne viena, gali būti imama keli biopsijos mėginiai.
Kolposkopijos rezultatai nulems, ar jums reikės papildomų tyrimų bei gydymo.
Plokščiojo epitelio ląstelių pakitimai
Plokščiojo epitelio ląstelės – plokščios, plonos ląstelės, sudarančios išorinį odos sluoksnį. Šių ląstelių pakitimai skirstomi į kelias grupes:
Netipinės plokščiojo epitelio ląstelės (ASC) – dažniausias pakitimas PAP tyrimuose:
- ASC-US: netipinės plokščiojo epitelio ląstelės neaiškios reikšmės. Ląstelės atrodo nenormaliai, tačiau priežastis neaiški. Tai gali sietis su ŽPV infekcija arba būti kitų veiksnių padarinys.
- ASC-H: netipinės plokščiojo epitelio ląstelės, negalima atmesti didelio laipsnio pažeidimo. Šie pakitimai gali rodyti didesnę riziką progresuoti į vėžinius pakitimus nei ASC-US.
Plokščiojo epitelio intraepitelinės neoplazijos (SIL) – nenormalus plokščiojo epitelio ląstelių augimas. Skirstoma į žemo ir aukšto laipsnio SIL:
- Žemo laipsnio SIL (LSIL) laikomos lengvais pakitimais, dažniausiai sukeltomis ŽPV. LSIL dažnai regresuoja pačios, ypač jaunesnėms moterims.
- Aukšto laipsnio SIL (HSIL) yra sunkesni pakitimai, kurie negydomi gali progresuoti į vėžį.
Carcinoma in situ (CIS) – stipriai pakitusios, į vėžines panašios ląstelės, tačiau dar neišplitusios už gimdos kaklelio ribų.
Plokščiojo epitelio karcinoma (SCC), dar vadinama epidermoidine karcinoma – vėžys, atsirandantis būtent šio tipo ląstelėse.
Glandulinės ląstelės ir jų pakitimai
Glandulinės ląstelės randamos gimdos kaklelyje ir gimdos gleivinėje. Glandulinių ląstelių pakitimai reiškia nenormalius pokyčius šiuose audiniuose.
Netipinės glandulinės ląstelės (AGC) – ląstelės, kurių pakitimų reikšmė neaiški. Endocervikinė adenokarcinoma in situ (AIS) – stipriai pakitusios ląstelės dar neišplitusios už gimdos kaklelio glandulinio audinio ribų.
Adenokarcinoma – vėžys, prasidedantis glandulinėse ląstelėse. Ši sąvoka apima ne tik vėžį endocervikiniame kanale, bet ir kitų lokalizacijų (endometriumo, užgimdos ar kt.) adenokarcinomas.
Mūsų gyvenimo ritmas įtemptas, todėl natūralu, kad įvairius negalavimus linkusios nurašyti kaip nereikšmingus, o apie retai pasireiškiančius simptomus net nesusimąstome. Visgi reguliarūs patikros tyrimai gali tapti esminiu skirtumu tarp laiku pastebėto pavojaus ir pažengusios (IV stadijos) vėžio diagnozės.
Galite stebėti savo menstruacijų ciklą su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog jau dabar:
