Skausmas
Skausmas yra universali žmogaus patirtis, tačiau jis taip pat labai individualus. Dažnai sunku tiksliai nustatyti skausmo priežastį, bet jis visada yra signalas, kad jūsų kūne vyksta kažkas potencialiai pavojingo.
Skausmas dažnai laikomas įprasta sporto, senėjimo ar gimdymo dalimi. Nors teisinga sakyti, jog skausmas yra neatsiejama žmogiškosios patirties dalis ir šiek tiek jo neišvengiama, skausmas neturėtų trukti ilgą laiką.
Skausmas visų pirma yra signalas, kad jūsų kūne vyksta kažkas intensyvaus, per daug stipraus ar tikėtina – kenksmingo. Pati paprasčiausia skausmo funkcija – priversti jus sustoti: nekelkite sunkaus daikto, patraukite ranką nuo ugnies, pasirūpinkite žaizda.
Skausmo receptoriai arba nociceptoriai – tai sensoriniai neuronai, išsidėstę visame žmogaus kūne: odoje, kai kuriuose vidiniuose organuose, net kauluose – kaulų čiulpuose ir pačioje kaulų medžiagoje. Įdomu, kad žmogaus smegenyse skausmo receptorių nėra – galvos skausmai atsiranda dėl kitų galvos struktūrų, tokių kaip kraujagyslės, nervai ir raumenys kakle bei veide.
Skausmo pojūtis atsiranda tuomet, kai skausmo receptoriai reaguoja į įvairius kenksmingus (ar galinčius pakenkti) dirgiklius ir siunčia elektrinius signalus į stuburo smegenis bei smegenis, kad jūs galėtumėte tinkamai sureaguoti.
Skausmo receptorius veikiantys dirgikliai gali būti tiek išoriniai, tiek vidiniai. Kai kuriais atvejais, pajutus išorinį dirgiklį, kūnas automatiškai ir nevalingai atlieka refleksinius veiksmus atsitraukti nuo skausmo. Susidūrusi su stipriu, žalojančiu dirgikliu, mes automatiškai keičiame savo elgesį.
Stipraus, staigaus skausmo pojūtis priverčia mus pakeisti elgesį ir ieškoti pagalbos. Skausmas yra pagrindinė priežastis, kodėl žmonės kreipiasi į medikus.
Skausmo tipai
Egzistuoja daug būdų klasifikuoti skausmą – pagal lokalizaciją (galvos, sąnarių ar raumenų skausmas ir pan. – jei jis yra jūsų kūne, tai jis gali skaudėti) arba, pavyzdžiui, pagal skausmo priežastį.
Nocicepcinis ir neuropatinis skausmas
Nocicepcinis skausmas atsiranda dirginant skausmo receptorius tiesiogiai. Aplink šiuos receptorius dažniausiai matomi audinių pažeidimai arba jų grėsmė. Neuropatinis skausmas kyla tuomet, kai pažeidžiamos pačios nervinės grandinės. Nervų sistemos pažeidimai gali būti dėl įvairių ligų, tokių kaip vėžys, diabetas, išsėtinė sklerozė ar genetiniai sutrikimai.
Fantominis skausmas – tai taip pat neuropatinio skausmo rūšis. Šį skausmą patiria amputuotų galūnių pacientės, kai jaučia skausmą galūnėje, kurios jau nėra.
Ūmus ir lėtinis skausmas
Ūmus skausmas yra laikinas ir išsivysto tiesiogiai reaguojant į stiprų dirgiklį – traumą, fizinį sužalojimą ar ūmią ligą ar infekciją. Gimdymo skausmas yra taip pat ūmus. Tokia skausmo forma yra apsauginė organizmo reakcija, ir ji išnyksta pašalinus pagrindinę priežastį – dažniausiai per maždaug vieną mėnesį.
Lėtinis skausmas išlieka kelis mėnesius ar ilgiau. Jį gali sukelti ligos – fibromialgija, endometriozė, artritas, migrena ar vėžys. Bet kokia negydoma liga ar trauma taip pat gali pereiti į lėtinį skausmą. Lėtinį skausmą sunku visiškai įveikti, nes dažnai pagrindinė priežastis jau išnykusi, o nervinės grandinės palieka „netinkamą informaciją“.
Lėtinis skausmas nebūna toks stiprus kaip ūmus, tačiau dėl nuolatinio pobūdžio labai neigiamai veikia tiek fiziškai, tiek psichologiškai.
Lėtinio skausmo rizikos veiksniai:
- genetika – pavyzdžiui, jei jūsų šeimoje būdinga migrena, rizika jums didesnė
- per mažas ar per didelis kūno svoris
- vyresnis amžius
- diabetas
- rizikinga profesija ar hobis – pavyzdžiui, dažnai keliant sunkius daiktus ar užsiimant ekstremalia veikla, daug apkraunant sąnarius
- ankstesnės traumos
- rūkymas
- neaktyvus gyvenimo būdas
- stresas
Skausmas – visoms skirtingas
Skausmo slenkstis – momentas, kai skausmo pojūtis tampa per sunkus pakelti – labai skiriasi tarp žmonių.
Skausmo slenksčiui įtaką daro lytis, genetika, ankstesnė patirtis su panašiais dirgikliais, fizinis pasirengimas, odos būklė ir net tokios, atrodytų, smulkmenos kaip nuotaika tam tikrą dieną.
Be abejo, skausmą sunku ignoruoti, kai jį jaučiate pati, tačiau kitose skausmas ne visada aiškiai matomas – ypač jei jis lėtinis ir žmogus išmoko su juo gyventi, arba jei negali aiškiai išreikšti, ką jaučia. Nesuvokimas, kokiais pojūčiais gyvena kiti, lėmė daug neteisingų sprendimų praeityje.
Daug medikių ir medikų iki pat 1980-ųjų manė, kad kūdikiai nejaučia skausmo! Tai, žinoma, netiesa. Galvota, kad kūdikio nervų sistema dar nesubrendusi, nes jis į visas reakcijas, skausmingas ar ne, reaguoja verksmu.
Dabar įrodyta, kad kūdikiai skausmą jaučia – tai įrodo MRT tyrimai. Tyrimai rodo, kad kūdikiai net gi jautresni skausmui nei suaugusios. Kokia mama nežino to be jokio mokslo?
Deja, jei žmogus negali išreikšti savo skausmo taip, kad kiti suprastų, ji dažnai ignoruojama ir paliekama kentėti. Tai dažnai nutinka žmonėms su negalia ar lėtinėmis ligomis, bet išties gali pasitaikyti bet kam.
Labai sunku įvertinti skausmą ir apie jį tiksliai papasakoti. Kaip galima apibūdinti, koks tas skausmas? Ar jis aštrus, tempiantis, pulsuojantis? Kurioje vietoje? Dažnai mūsų žodynas to neaprašo.
Norėdami lengviau diagnozuoti skausmo pobūdį, mokslininkės sukūrė įvairių klausimynų ir skalių. Gydytoja gali paprašyti įvertinti savo skausmą nuo 1 iki 10, kai 0 reiškia „visiškai nėra skausmo“, 10 – „neįsivaizduojamai stiprus skausmas“. Paprastai gydytojos nesitiki, kad pasakysite 10, nes tokį skausmą jaučianti žmogus iš viso negalėtų kalbėti.
Nebijokite įvertinti skausmo ir nedidele skale – gerai veikiančiame kūne neturi būti jokio skausmo. Net ir 1 ar 2 iš 10 gali būti žalinga, ypač jei skausmas lėtinis.
Skausmas ir stereotipai
Moterys dažnai ignoruojamos, kai kalba apie savo kūno skausmą, nes visuomenė jas laiko per daug „jautriomis“, kad galėtų objektyviai įvertinti savo būklę, arba tiesiog tikisi, kad moterys turi ištverti visus ciklo, nėštumo ar tiesiog moteriškumo skausmus.
Panašių stereotipų pasitaiko ir kitoms grupėms: pavyzdžiui, žmonės su nutukimu medicinoje dažnai netiriami pakankamai nuodugniai; gydytojos dėl išankstinio nusistatymo visas problemas sieja tik su viršsvoriu. Nors nutukimas iš tiesų yra daugelio ligų rizikos faktorius, o sąnarių skausmui daro įtaką, dėl nenoro išsiaiškinti kitas galimas priežastis, galima labai pakenkti, ypač jei egzistuoja rimtesnė, gydytina liga.
Ar skausmas gali būti „geras“?
Kultūroje mūsų požiūris į skausmą gali būti labai dviprasmiškas. Kartais manome, kad verta kentėti, jei tai padeda mums pasiekti norimą tikslą: pavyzdžiui, grožio procedūros ar treniruotės.
Požiūris „be skausmo – nėra rezultato“ gali būti labai žalingas tiek sporte, tiek gyvenime apskritai. Nedidelis raumenų ar sąnarių maudimas po aktyvumo yra norma, bet nuolat save spausti iki išsekimo – pavojinga.
Sportuojant, kaip ir bet kur kitur, skausmas reiškia, kad kažkas negerai arba galimai sužeis. Jei ignoruosite šį signalą, vėliau laukia rimtos sveikatos problemos ar perdegimas.
Skausmas sekse – visiškai atskira tema. Kai kurioms asmenims, valdomas skausmas suteikia papildomų pojūčių miegamajame. Plačiau apie seksualines fantazijas galite skaityti čia. Svarbiausia – eksperimentai lovoje turi būti abipusiai sutikti ir pats lytinis aktas neturėtų būti skausmingas.
Skausmo malšinimas
Galima įsigyti įvairių skausmą malšinančių vaistų (analgetikų) – be recepto vaistinėje arba su gydytojos receptu.
Aspirinas ir ibuprofenas – du dažniausiai vartojami nereceptiniai vaistai nuo skausmo. Jie mažina skausmą blokuodami cheminių medžiagų, išsiskiriančių pažeistus audinius, poveikį. Ibuprofenas taip pat mažina tinimą.
Atrodo, kad šie vaistai veikia konkrečią skaudančią vietą, bet iš tiesų jie keliauja per visą kraujotaką – visiems uždegimo židiniams, kur ląstelės išskiria skausmo hormonus.
Jie tinka raumenų ir sąnarių skausmams, menstruacijų skausmui, galvos skausmui ir kitoms būklėms. Aspirinas ir ibuprofenas laikomi gana saugiais, ypač jei vartojami retai, bet jie veikia tik simptomus, o priežasties negydo.
Opioidai, tokie kaip morfinas ar fentanilis, yra stipresni vaistai, kuriuos skiria tik gydytoja. Jie skiriami esant stipriam skausmui po sužalojimų, sunkių ligų ar pooperaciniu laikotarpiu. Kartais opioidai naudojami vėžio gydymo metu skausmams malšinti.
Opioidai panašūs į endorfinus – natūraliai organizme išsiskiriančius neurotransmiterius, kurie mažina skausmą. Perdozavus, jie gali sukelti priklausomybę, turi daugiau šalutinių poveikių nei paprasti vaistai.
Kai kurios lėtiniu skausmu sergančios pacientės gali taip pat prireikti antidepresantų, nes dažnai tai nebūna fizinė, gydoma problema.
Natūralios priemonės
Dažnai skausmo galima išvengti ar bent jau palengvinti jį natūraliomis priemonėmis, tokiomis kaip:
- ledas patinusiems raumenims
- šaltas kompresas nuo galvos skausmo
- šilti kompresai nuo artrito
- joga ir tempimo pratimai raumenų sveikatai ir mobilumui gerinti
- kvėpavimo pratimai nuraminti kūną ir protą
- imbieras raumenų skausmui, tinimui, uždegimui mažinti
- ciberžolė opaligei mažinti ir virškinimui gerinti
- žolelių arbata įvairiems nusiskundimams
- akupunktūra
- eteriniai aliejai įvairiais atvejais
- šiltoji vonia atsipalaidavimui
Mažinant stresą – tiek išorinį, tiek vidinį – galima žymiai pagerinti skausmo valdymą.
Būkite atsargi savarankiškai gydydama save ir būtinai kreipkitės į specialistę, jei skausmas kartojasi.
Galite stebėti savo menstruacijų ciklą naudodamasi WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
