Tavo santykis su savo kūnu ir kūno dismorfinis sutrikimas
Visos turime dienų, kai nesijaučiame patogiai savo kūne. Visuomenės grožio standartai, žiniasklaidos spaudimas ir grožio bei sporto industrijų reklamos kartais kenkia mūsų pasitikėjimui savimi. Stipriausia neigiamo kūno suvokimo apraiška vadinama kūno dismorfiniu sutrikimu (KDS). Nepriklausomai nuo to, kaip jaučiamės dėl savo kūno, šį santykį galima pagerinti. Iš KDS galima pasveikti.
Kūno dismorfinis sutrikimas, anksčiau vadintas kūno dismorfija, yra lėtinis psichikos sveikatos sutrikimas, kurį gali diagnozuoti tik medicinos specialistė. Žmonės, kurioms būdingas KDS, nuolat per daug rūpinasi savo „trūkumais“ išvaizdoje — ypatybėmis, kurios kitiems dažniausiai būna visiškai nepastebimos ar nereikšmingos.
Ar tai pažįstama? Ar nuolat nerimauji dėl savo išvaizdos? Visi iki tam tikro laipsnio apie tai galvojame. Tačiau kai kurios iš mūsų — pasak kai kurių vertinimų, net 1 iš 50 — praleidžia neproporcingai daug laiko nerimaudamos, kaip atrodo.
Jei kiekvieną kartą pažvelgusi į veidrodį ar nuotraukoje iš karto ieškai to vieno savo kūno aspekto, kurio negali pakęsti — nosies forma, pagurklis, plaukai ar kūno plaukuotumas, krūtų forma, bendras kūno dydis ar bet kas kita — tai gali būti kūno dismorfinio sutrikimo požymis. KDS paveikia ir moteris, ir vyrus panašiu dažniu, tačiau dažniausiai pasireiškia paauglėms ir jaunoms suaugusioms, nors tikėtina, kad kitose amžiaus grupėse žmonės yra nepakankamai diagnozuojami ir kenčia tyliai.
KDS turinčios asmenys valandų valandas galvoja apie savo išvaizdą ir stengiasi ją keisti. Jos lygina savo kūną su socialinių tinklų vaizdais, ieško kitų užtikrinimo, o kartais išleidžia dideles sumas grožio procedūroms ar plastinėms operacijoms tikėdamosi, kad tai „pataisys“ jas. Kai kurios KDS kamuojamos moterys nuolat stebi save veidrodyje, kitos vengia veidrodžių ar fotografijų apskritai. Jos tampa obsesinio, pasikartojančio elgesio, susijusio su išvaizda, įkaitėmis (pvz., per didelis tvarkymasis ar kūno dalies, kurios nenori, kad kitos matytų, slėpimas), dažnai patiria stiprių įkyrių minčių, susijusių su savo išvaizda ir tuo, kaip mano jas vertina kitos. KDS nėra paprastas nepasitikėjimas savimi — tai neigiama obsesija, kuri sukelia didelį stresą ir psichologinį skausmą, silpnina gyvenimo kokybę ir trukdo normaliai gyventi.
Asmuo, kenčiantis nuo KDS, gali atsisakyti dalyvauti socialiniuose renginiuose iš baimės būti išjuokta dėl savo išvaizdos; menkas trūkumas jai atrodo kaip „rimtas defektas“, įrodantis, jog visas kūnas yra „bjaurus“ ir „nevertas“. Dažnas KDS bruožas – nuolatinė baimė būti vertinama iš išorės ir tuo pačiu stiprus poreikis išorinio pritarimo.
Iš kur tai kyla?
Kaip ir dauguma psichologinių sutrikimų, KDS gali atsirasti dėl daugybės priežasčių, o dažniausiai susiduria kelių veiksnių derinys: aplinkos (pvz., patirtas patyčias), psichologiniai (neigiamas savęs vertinimas, menka savivertė) ir biologiniai (genetinis polinkis).
Asmeninė ar šeimos obsesinio-kompulsinio sutrikimo, depresijos, nerimo ar kitų psichikos sveikatos sutrikimų istorija, taip pat tokios asmenybės savybės kaip perfekcionizmas gali prisidėti prie KDS vystymosi. Patyčios ir bendraamžių spaudimas, kaip reikia atrodyti, dažnai yra lemiantys veiksniai.
Jei KDS obsesija susijusi su kūno svoriu, žmogui taip pat padidėja rizika susirgti valgymo sutrikimu, nes ir jie dažnai taip pat siejami su polinkiu į nerimą, neigiamą savęs vertinimą ir perfekcionizmą. Tačiau KDS dažniausiai susitelkiama ties viena konkrečia kūno dalimi, kuri atrodo ypač nepatraukli.
Kaip gydomas KDS?
Gera žinia ta, kad kūno dismorfinį sutrikimą galima sėkmingai gydyti su psichikos sveikatos specialistės pagalba. Tačiau dažnai KDS kamuojamos moterys vengia kreiptis pagalbos – arba todėl, kad pačios pilnai nesupranta savo obsesijų pobūdžio, arba bijo būti dar labiau išjuokiamos už „neesminę“ problemą.
Svarbu suvokti, kad tokie sutrikimai kaip KDS dažnai būna kartu su kitomis problemomis — nerimu, depresija, OKS ar PTSS. Licencijuota terapeutė gali padėti išsiaiškinti gilumines problemas ir kartu siekti bendros sveikatos.
KDS yra lėtinis sutrikimas. Tai reiškia, kad norint jį įveikti reikės laiko, įvairių gydymo būdų derinio ir galbūt ne vienos specialistės pagalbos. Nenuleisk rankų, jei pokyčiai neateina akimirksniu. Būk kantri ir veik aktyviai, norėdama pagerėti.
Vienas dažniausių KDS gydymo būdų — kognityvinė elgesio terapija (KET). Licencijuota KET specialistė kartu su kliente nustato neigiamas mintis ir neracionalų elgesį, o tada ieško būdų šias mintis keisti naudingomis kasdienybėje. KET nebūtinai gilinasi į senų psichoemocinių žaizdų priežastis, bet suteikia realistiškus įrankius, padedančius įveikti ir peržengti sutrikimo keliamus apribojimus.
Rimtesniais KDS atvejais gali būti naudingi vaistai. Po jais paslėpta depresija ir nerimas gali būti gydomi antidepresantais, o obsesiniam elgesiui ir įkyrioms mintims mažinti dažnai skiriami SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai). Jie leidžia natūraliai organizmo gaminamam serotoninui ilgiau cirkuliuoti, nes ir depresija, ir KDS dažnai siejami su žemu serotonino lygiu smegenyse. SSRI yra laikomi labai saugiais ir ženkliai palengvina tokių sutrikimų kaip KDS ir OKS simptomus.
Naudinga pasikalbėti su kitomis, kurios patiria tą patį. Yra savitarpio pagalbos grupės KDS turintiems žmonėms daugybėje vietų, taip pat ir internete. Tokia grupė mažina stigmatizaciją, padeda geriau suprasti savo elgesį ir suteikia palaikymą bei padrąsinimą.
KDS ypač dažnas tarp paauglių ir jaunų moterų. Tai rimtas sutrikimas, galintis sukelti rimtų pasekmių. Ankstyvas įsikišimas gali būti labai naudingas norint užkirsti kelią rimtesniems simptomams. Jei pamatai KDS požymių tarp jaunų žmonių (ar bet kam tavo aplinkoje), jų neignoruok. Būk atidi ir palanki, bet pasiruošk, kad tavo pagalba gali būti atmesta. Jei matai, kad žmogui ypač sunku – būk gera klausytoja, pripažink ir priimk jos jausmus, net jei pati iki galo nesupranti. Padėk paieškoti terapijos ar savipagalbos grupės, paskatink rūpintis savimi. Pastebėk mažas pergales ir stebėk, kas sukelia kompulsinį elgesį. „Laikyk erdvę“, kai tik gali ir pasiūlyk praktinę pagalbą.
Saugok savo žodžius – nekomentuok konkrečių kūno dalių. Nors gali atrodyti, kad padėtum, bandydama sumenkinti kitą neraminančią smulkmeną, toks būdas dažniausiai duoda priešingą rezultatą. Pasakyti „Baik taip sukti galvą dėl to apgamo/riebaliuko/kreivos nosies“ – tai iš tiesų paprašyti žmogaus, kuri šiuo metu negali susitvarkyti su šia baime, paslėpti savo nerimus ir apsimesti, kad problemos nėra, be to, tai dar stipriau išryškina tą kūno dalį, kurios ji labiausiai bijo. Socialinis spaudimas yra vienas iš didžiausių kūno įvaizdžio psichikos sutrikimų veiksnių, tad nesukelk jo dar daugiau!
Plastinė chirurgija
Žmonės, besižavintys konkrečiais trūkumais, dažnai pasvajoja apie plastines operacijas. Šių laikų plastinė chirurgija pažengė toli – galima pakeisti smakro, krūties ar sėdmenų formą, taip pat lengvai pašalinti ligų ar operacijų paliktus randus.
Vis dėlto turinčioms KDS tikroji problema nėra išorinis „nepatrauklus“ kūno bruožas – čia esmė glūdi neigiamoje obsesijoje, mažoje savivertėje, įkyrių minčių gausoje ir daugybėje prarastų valandų dėl šio sutrikimo keliamo streso. Medikai sutaria – plastinė chirurgija nėra veiksmingas būdas spręsti psichikos problemas ir gali net pabloginti obsesinę savijautą. Fizinės išvaizdos pakeitimas retai stebuklingai išgydo sužeistą savivertę ar sustabdo obsesinį elgesį. KDS turinti žmogus dažniausiai ir toliau ieškos „trūkumų“, kuriuos „galima pataisyti“.
Diagnozės nesu gavusi, bet jaučiuosi panašiai. Ką daryti?
Jei neturi KDS diagnozės, bet pastebi, kad turi stiprių neigiamų jausmų dėl savo išvaizdos, štai keli patarimai, kaip pradėti gydyti santykį su savo kūnu:
- Pabandyk atlikti internetinį nerimo savidiagnostikos testą ir pradėk spręsti šiuos simptomus.
- Pakankamai miegok, maitinkis sveikai, reguliariai vaikščiok – visos šios smulkmenos padeda!
- Gerk pakankamai vandens.
- Pasirūpink, kad drabužių spinta (įskaitant ir liemenėlę) būtų tavo dydžio. Net jei skaičius etiketėje didesnis ar mažesnis nei norėtum, patogūs, tinkamai prigludę drabužiai akimirksniu suteiks patogumo.
- Ženkliai sumažink laiką, praleidžiamą socialiniuose tinkluose ir svetainėse, kurios blogina tavo savijautą dėl išvaizdos.
- Pasiskaityk internete apie kūno pozityvumo ir neutralumo judėjimus; rask puslapių, kurie šlovina realius kūnus — strijas, riebaliukus, randus ir viską!
- Pastebėk, kai savyje ar kituose užfiksuoji fizinius „trūkumus“. Pagalvok, iš kur kyla toks jausmas ir ką jis tau reiškia.
- Bandyk padėkoti savo kūnui už viską, ką jis daro kiekvieną dieną, bent savaitę. Gali pradėti rašyti dienoraštį, kuriame sek vystančias mintis.
- Susirask trumpas meditacijos ar kvėpavimo praktikas, kurios tau patiktų, ir išbandyk reguliariai keletą savaičių. Apmąstyk patirtį. Galbūt norėsi šį įprotį integruoti į kasdienybę.
Bjaurios grožio standartų šaknys
Paskutiniais dešimtmečiais daugelyje šalių įvyko didžiulė pasaulėžiūros kaita — daromės viena kitai atviresnės ir supratingesnės. Kiekviena iš mūsų galime prisidėti priimdamos save ir kitus. Taip kuriame geresnį pasaulį ir sau, ir ateities kartoms.
Baimė to, kas nepažįstama, neapykanta tam, kas atrodo keista – kitokia kūno forma, kitokia odos spalva, kitokie gebėjimai ar negalia – neturi vietos tarp užjaučiančių moterų XXI amžiuje. Galime išmokti save apsaugoti nuo atsitiktinių standartų, kurie skirti tik tam, kad mums būtų parduoti produktai ar idėjos.
Ugdyk užuojautą sau, būk geranoriška kitoms ir pritrauksi tokias pat. Švęsk save! Grožis ir netobulumai, šešėliai ir šviesa – antra tokia kaip tu žemėje nėra ir pasauliui reikia tavo indėlio! Nebijok prašyti pagalbos — kartais mums visoms reikia pagalbos. Mes tikime tavimi!
Savo ciklą gali sekti naudodama WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar:
