Nebūtų per daug pasakyta, kad žmogaus šlapimo sistema yra stebinanti. Dažniausiai mažai apie ją galvojame, nebent kyla problemų, tačiau šlapimo sistema atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme. Ji valo kraują, pašalina toksinus ir reguliuoja kraujo tūrį bei jo sudėtį. Vis dėlto, šlapimo sistemos sutrikimai – gana dažnas reiškinys. Dauguma jų prasideda nuo šlapimo pūslės spaudimo ir dažnesnio šlapinimosi. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias šlapimo pūslės spaudimo priežastis ir jas palyginsime, kad padėtume atpažinti pagrindinius požymius.
Kiekvienai iš mūsų bent kartą yra tekę susidurti – tualeto nėra arti, o noras šlapintis didžiulis! Dažniausiai šiuo metu jaučiame šlapimo pūslės spaudimą, nes ji pilna šlapimo. Moterys gali sukaupti apie ~500 ml šlapimo, o vyrai – apie ~700 ml.
Bet mūsų kūnai yra išradingi. Paprastai noras šlapintis pasireiškia, kai šlapimo pūslė prisipildo apie 200–350 ml. Tuomet šlapimo pūslės sienelės nervai siunčia signalą smegenims – laikas į tualetą! Kuo ilgiau laukiate, tuo sunkiau ignoruoti šiuos signalus. Kai palengvėjate, spaudimas dingsta ir vėl galite atsipalaiduoti. Paprastai šlapinamės 4–10 kartų per dieną – skaičius priklauso nuo sunaudojamo skysčio kiekio, prakaitavimo ir kitų veiksnių.
Tačiau tiems, kurie kenčia nuo šlapimo pūslės spaudimo sutrikimo, diskomfortas nepraeina net ir pasišlapinus, o kartais dar sustiprėja. Daugeliu atvejų tai susiję su lėtine būkle – intersticiniu cistitu (IC). Taip pat dažna stipraus diskomforto priežastis yra šlapimo takų infekcijos (ŠTI), kurios dažniausiai reikalauja gydytojos pagalbos. Palyginkime šias dvi būkles ir išmokime atskirti jų pagrindinius skirtumus.
Lentelė žemiau lygina dvi dažniausias šlapimo pūslės spaudimo priežastis. Atpažinusi įspėjamuosius ženklus, žinosite, kada kreiptis į gydytoją. Nors priežasčių gali būti įvairių, šios dvi pasižymi aiškiais skiriamaisiais simptomais, o abi gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, ypač jei ilgai negydoma.
IC, dar vadinamas šlapimo pūslės skausmo sindromu, – būklė, kai šlapimo pūslė tampa itin jautri ir per daug aktyvi. IC verčia šlapintis daug dažniau nei įprasta – iki 60 kartų per dieną, net jei šlapimo pūslė yra tuščia. Ši būklė skausminga, gali daryti nepatogų ir šlapinimąsi, ir lytinius santykius.
Intersticinis cistitas nėra infekcija, o medikų bendruomenė vis dar tiksliai nežino, dėl kokių priežasčių jis atsiranda. IC atsiradimą ar pablogėjimą gali lemti:
Nors IC kartais serga ir vyrai, moterims ši būklė pasitaiko daug dažniau.
Pagrindiniai IC simptomai – šlapimo pūslės spaudimas ir pūslės skausmas. Kiti ženklai, kurių verta atkreipti dėmesį:
Šie simptomai gali atsitraukti ir vėl grįžti.
Dauguma moterų, kurioms išsivysto intersticinis cistitas, būna apie 30-ties. Simptomai gali atsirasti net anksčiau neturėjus jokio pūslės sutrikimo. Nors IC neišgydoma, svarbu nedelsti ir pradėti gydymą bei keisti įpročius. Jei nesiimsite gydymo, būklė progresuos ir gali sukelti:
Skausmas ir jo intensyvumas gali skirtis. Dažniausiai prasideda nuo spaudimo dubens srityje ir pilvo apačioje. Gali būti švelnus arba labai stiprus ir tęstis ilgą laiką.
Diagnozuoti IC gali gydytoja – tai gana sudėtinga, nes IC simptomai panašūs į daugelio kitų šlapimo pūslės ligų. Gydytoja atliks dubens apžiūrą bei įvairius tyrimus, tokius kaip šlapimo analizė, cistoskopija (plonos vamzdelio įvedimas į šlaplę), biopsija ar šlapimo citologija – tam, kad būtų atmestos kitos ligos.
Patvirtinus IC, gydytoja gali pasiūlyti šiuos gydymo variantus:
Jei pradiniai gydymo būdai neveiksmingi, galimos pažangesnės priemonės:
Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat padeda. Venkite dirginančių produktų: alkoholio, citrusų, dirbtinių saldiklių, aštraus maisto, kofeino, marinuotų ir rūgščių produktų, pomidorų.
Rūkyti mesti labai rekomenduojama – cigaretėse esantys toksinai didina IC paūmėjimą.
IC išvengti ar visiškai išgydyti neįmanoma, nes nežinomas jo kilmės šaltinis, tačiau gydymo plano laikymasis sumažina diskomfortą ir leidžia jaustis geriau.
ŠTI – dažnai pasitaikančios infekcijos, galinčios paveikti bet kurią šlapimo takų dalį. Infekcija dažniausiai prasideda šlaplėje ir gali pakilti iki inkstų.
Net apie 90 % ŠTI sukelia E. coli bakterijos. Šios bakterijos visada būna apatinėje žarnyne ir išangei, o į šlaplę patenka netinkamai valantis po šlapinimosi ar tuštinimosi, lytinių santykių ar masturbacijos metu, dėl prastos higienos ar naudojant kateterį.
Moterims ŠTI pasitaiko dažniau. Mažiausiai 20 % moterų bent kartą gyvenime sirgs ŠTI. Taip yra dėl anatominių skirtumų tarp lyčių – vyriška šlaplė apie 20 cm, moteriška – vos 5 cm; dėl to bakterijoms daug lengviau pakilti šlapimo takais, kol jas pašalina šlapimas.
Kai kurios tiki, kad šaltis sukelia ŠTI. Tiesiogiai žema temperatūra infekcijos nesukelia, tačiau vėsūs ar permainingi orai didina riziką susirgti. Jaučiantis šaltai, inkstai filtruoja daugiau kraujo norėdami apsaugoti vidaus organus, todėl organizmui reikia daugiau skysčių. Jei jų trūksta, šlapimas ilgiau užsilaiko šlapimo takuose ir sudaro puikias sąlygas daugintis bakterijoms.
ŠTI sukelia daug nemalonių simptomų, tokių kaip:
Tačiau kartais ŠTI simptomų nesukelia ir tai pavojinga – bakterijos gali nepastebėtos pakilti į viršutinius šlapimo takus ir sukelti rimtesnių komplikacijų.
Dažniausiai ŠTI prasideda apatinėje šlapimo sistemos dalyje, tačiau uždegimas gali išplisti ir paveikti visas jos sritis, jei negydoma.
Negydytos ŠTI komplikacijos rimtos – baisiausia iš jų negryžtama inkstų pažaida.
Kiti galimi padariniai:
ŠTI sukeliamas skausmas dažniausiai prasideda šlaplės angos srityje, kartu su deginimo pojūčiu šlapinantis. Progresuojant infekcijai, atsiranda maudimas pilvo apačioje ir dubens srityje, vėliau skausmas pereina į juosmens ar vidurinę nugaros dalį, kur yra inkstai.
Kartais ŠTI praeina savaime, bet dažniausiai prireikia antibiotikų, ypač jei simptomai stiprūs, atsiranda karščiavimas ar pykinimas, arba jei simptomai išlieka ilgiau nei 5–7 dienas.
Gydytoja atliks šlapimo tyrimą ir pasėlius, kad nustatytų infekcijos tipą ir kilmę. Dažniausiai skiriami antibiotikai:
ŠTI dažnai galima išvengti, o paprastų higienos įpročių laikymasis padės sumažinti riziką. Tačiau jei susirgote, neteiskite savęs – tai nutinka net labai stropioms moterims.
Kaip sumažinti ŠTI riziką:
Gyventi su lėtiniu intersticiniu cistitu ar pakęsti skausmingus ŠTI simptomus tikrai sunku. Tikimės, kad ši informacija padės geriau atpažinti šias būkles, suprasti jų simptomus bei žinoti, kada kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą.
Atsisiųsk WomanLog programėlę dabar: