Šlapimo pūslės spaudimas: intersticinis cistitas prieš šlapimo takų infekciją
Nebūtų per daug pasakyta, kad žmogaus šlapimo sistema yra stebinanti. Dažniausiai mažai apie ją galvojame, nebent kyla problemų, tačiau šlapimo sistema atlieka itin svarbų vaidmenį mūsų organizme. Ji valo kraują, pašalina toksinus ir reguliuoja kraujo tūrį bei jo sudėtį. Vis dėlto, šlapimo sistemos sutrikimai – gana dažnas reiškinys. Dauguma jų prasideda nuo šlapimo pūslės spaudimo ir dažnesnio šlapinimosi. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias šlapimo pūslės spaudimo priežastis ir jas palyginsime, kad padėtume atpažinti pagrindinius požymius.
Kiekvienai iš mūsų bent kartą yra tekę susidurti – tualeto nėra arti, o noras šlapintis didžiulis! Dažniausiai šiuo metu jaučiame šlapimo pūslės spaudimą, nes ji pilna šlapimo. Moterys gali sukaupti apie ~500 ml šlapimo, o vyrai – apie ~700 ml.
Bet mūsų kūnai yra išradingi. Paprastai noras šlapintis pasireiškia, kai šlapimo pūslė prisipildo apie 200–350 ml. Tuomet šlapimo pūslės sienelės nervai siunčia signalą smegenims – laikas į tualetą! Kuo ilgiau laukiate, tuo sunkiau ignoruoti šiuos signalus. Kai palengvėjate, spaudimas dingsta ir vėl galite atsipalaiduoti. Paprastai šlapinamės 4–10 kartų per dieną – skaičius priklauso nuo sunaudojamo skysčio kiekio, prakaitavimo ir kitų veiksnių.
Tačiau tiems, kurie kenčia nuo šlapimo pūslės spaudimo sutrikimo, diskomfortas nepraeina net ir pasišlapinus, o kartais dar sustiprėja. Daugeliu atvejų tai susiję su lėtine būkle – intersticiniu cistitu (IC). Taip pat dažna stipraus diskomforto priežastis yra šlapimo takų infekcijos (ŠTI), kurios dažniausiai reikalauja gydytojos pagalbos. Palyginkime šias dvi būkles ir išmokime atskirti jų pagrindinius skirtumus.
Intersticinis cistitas prieš šlapimo takų infekciją
Lentelė žemiau lygina dvi dažniausias šlapimo pūslės spaudimo priežastis. Atpažinusi įspėjamuosius ženklus, žinosite, kada kreiptis į gydytoją. Nors priežasčių gali būti įvairių, šios dvi pasižymi aiškiais skiriamaisiais simptomais, o abi gali sukelti ilgalaikių komplikacijų, ypač jei ilgai negydoma.
Intersticinis cistitas
IC, dar vadinamas šlapimo pūslės skausmo sindromu, – būklė, kai šlapimo pūslė tampa itin jautri ir per daug aktyvi. IC verčia šlapintis daug dažniau nei įprasta – iki 60 kartų per dieną, net jei šlapimo pūslė yra tuščia. Ši būklė skausminga, gali daryti nepatogų ir šlapinimąsi, ir lytinius santykius.
Kodėl atsiranda intersticinis cistitas?
Intersticinis cistitas nėra infekcija, o medikų bendruomenė vis dar tiksliai nežino, dėl kokių priežasčių jis atsiranda. IC atsiradimą ar pablogėjimą gali lemti:
- alergijos
- kraujagyslių sutrikimai
- autoimuninė reakcija
- šlapimo pūslės sienelės dangalo problemos
- tam tikros infekcijos, kurios padidina pūslės jautrumą
- genetika
Nors IC kartais serga ir vyrai, moterims ši būklė pasitaiko daug dažniau.
Intersticinio cistito simptomai
Pagrindiniai IC simptomai – šlapimo pūslės spaudimas ir pūslės skausmas. Kiti ženklai, kurių verta atkreipti dėmesį:
- nuolatinis noras šlapintis (apie 60 kartų per dieną)
- šlapinimasis mažais kiekiais
- dubens skausmas
- skausmas lytinio akto metu
Šie simptomai gali atsitraukti ir vėl grįžti.
Eiga
Dauguma moterų, kurioms išsivysto intersticinis cistitas, būna apie 30-ties. Simptomai gali atsirasti net anksčiau neturėjus jokio pūslės sutrikimo. Nors IC neišgydoma, svarbu nedelsti ir pradėti gydymą bei keisti įpročius. Jei nesiimsite gydymo, būklė progresuos ir gali sukelti:
- sumažėjusią šlapimo pūslės talpą ir apsunkintą šlapimo sulaikymą
- dubens skausmą ir dažną šlapinimąsi, sukeliančius miego sutrikimus ir nuovargį
- dubens skausmą lytinių santykių metu, kuris gali paveikti santykius.
Skausmo tipas
Skausmas ir jo intensyvumas gali skirtis. Dažniausiai prasideda nuo spaudimo dubens srityje ir pilvo apačioje. Gali būti švelnus arba labai stiprus ir tęstis ilgą laiką.
Intersticinio cistito gydymas
Diagnozuoti IC gali gydytoja – tai gana sudėtinga, nes IC simptomai panašūs į daugelio kitų šlapimo pūslės ligų. Gydytoja atliks dubens apžiūrą bei įvairius tyrimus, tokius kaip šlapimo analizė, cistoskopija (plonos vamzdelio įvedimas į šlaplę), biopsija ar šlapimo citologija – tam, kad būtų atmestos kitos ligos.
Patvirtinus IC, gydytoja gali pasiūlyti šiuos gydymo variantus:
- fizinę terapiją dubens raumenų stiprinimui
- receptinius vaistus, pavyzdžiui, pentozano polisulfato natrį (Elmiron) – patvirtintą IC vaistą, arba triciklinius antidepresantus, mažinančius šlapimo pūslės spaudimą bei šlapinimosi dažnį
- jei IC susijęs su alergijomis, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai
Jei pradiniai gydymo būdai neveiksmingi, galimos pažangesnės priemonės:
- pūslės tempimas užpildant ją vandeniu
- nervų stimuliacija, skirta šlapimo pūslės nervams
- vaistų įvedimas tiesiai į pūslę, naudojant dimetilsulfoksidą (DMSO), steroidus, hepariną, natrio bikarbonatą ar hialurono rūgštį.
Gyvenimo būdo pokyčiai taip pat padeda. Venkite dirginančių produktų: alkoholio, citrusų, dirbtinių saldiklių, aštraus maisto, kofeino, marinuotų ir rūgščių produktų, pomidorų.
Rūkyti mesti labai rekomenduojama – cigaretėse esantys toksinai didina IC paūmėjimą.
Ar galima išvengti?
IC išvengti ar visiškai išgydyti neįmanoma, nes nežinomas jo kilmės šaltinis, tačiau gydymo plano laikymasis sumažina diskomfortą ir leidžia jaustis geriau.
Šlapimo takų infekcija
ŠTI – dažnai pasitaikančios infekcijos, galinčios paveikti bet kurią šlapimo takų dalį. Infekcija dažniausiai prasideda šlaplėje ir gali pakilti iki inkstų.
Kodėl atsiranda ŠTI?
Net apie 90 % ŠTI sukelia E. coli bakterijos. Šios bakterijos visada būna apatinėje žarnyne ir išangei, o į šlaplę patenka netinkamai valantis po šlapinimosi ar tuštinimosi, lytinių santykių ar masturbacijos metu, dėl prastos higienos ar naudojant kateterį.
Moterims ŠTI pasitaiko dažniau. Mažiausiai 20 % moterų bent kartą gyvenime sirgs ŠTI. Taip yra dėl anatominių skirtumų tarp lyčių – vyriška šlaplė apie 20 cm, moteriška – vos 5 cm; dėl to bakterijoms daug lengviau pakilti šlapimo takais, kol jas pašalina šlapimas.
Kai kurios tiki, kad šaltis sukelia ŠTI. Tiesiogiai žema temperatūra infekcijos nesukelia, tačiau vėsūs ar permainingi orai didina riziką susirgti. Jaučiantis šaltai, inkstai filtruoja daugiau kraujo norėdami apsaugoti vidaus organus, todėl organizmui reikia daugiau skysčių. Jei jų trūksta, šlapimas ilgiau užsilaiko šlapimo takuose ir sudaro puikias sąlygas daugintis bakterijoms.
ŠTI simptomai
ŠTI sukelia daug nemalonių simptomų, tokių kaip:
- stiprus noras šlapintis, kuris nepraeina net po šlapinimosi
- degimo pojūtis šlapinantis
- dažnas šlapinimasis mažais kiekiais
- debesuotas šlapimas
- kraujas šlapime – galite pastebėti kraujo dėmių ant tualetinio popieriaus arba šlapimas bus rudas, tamsus
- aštraus kvapo šlapimas
- dubens skausmas
- nugaros skausmas – jei infekcija pakilo link viršutinių šlapimo takų
- karščiavimas
- šaltkrėtis
- bendra bloga savijauta, nuovargis
Tačiau kartais ŠTI simptomų nesukelia ir tai pavojinga – bakterijos gali nepastebėtos pakilti į viršutinius šlapimo takus ir sukelti rimtesnių komplikacijų.
Eiga
Dažniausiai ŠTI prasideda apatinėje šlapimo sistemos dalyje, tačiau uždegimas gali išplisti ir paveikti visas jos sritis, jei negydoma.
Negydytos ŠTI komplikacijos rimtos – baisiausia iš jų negryžtama inkstų pažaida.
Kiti galimi padariniai:
- sepsis ir apsinuodijimas krauju, jei bakterijos patenka į kraujotaką
- pasikartojančios ŠTI
- šlaplės susiaurėjimas, ypač vyrams
- rizika pagimdyti mažo svorio kūdikį, jei infekcija atsiranda nėštumo metu.
Skausmo tipas
ŠTI sukeliamas skausmas dažniausiai prasideda šlaplės angos srityje, kartu su deginimo pojūčiu šlapinantis. Progresuojant infekcijai, atsiranda maudimas pilvo apačioje ir dubens srityje, vėliau skausmas pereina į juosmens ar vidurinę nugaros dalį, kur yra inkstai.
Gydymas
Kartais ŠTI praeina savaime, bet dažniausiai prireikia antibiotikų, ypač jei simptomai stiprūs, atsiranda karščiavimas ar pykinimas, arba jei simptomai išlieka ilgiau nei 5–7 dienas.
Gydytoja atliks šlapimo tyrimą ir pasėlius, kad nustatytų infekcijos tipą ir kilmę. Dažniausiai skiriami antibiotikai:
- nitrofurantoinas
- sulfanilamidai
- amoksicilinas
- cefalosporinai
- doksiciklinas
- fosfomicinas
- chinolonai
Ar galima išvengti ŠTI?
ŠTI dažnai galima išvengti, o paprastų higienos įpročių laikymasis padės sumažinti riziką. Tačiau jei susirgote, neteiskite savęs – tai nutinka net labai stropioms moterims.
Kaip sumažinti ŠTI riziką:
- Gerkite daug skysčių, ypač vandens. Kuo daugiau geriate, tuo dažniau šlapinatės, o šlapimas išplauna nepageidaujamas bakterijas.
- Visuomet pasišlapinkite po lytinių santykių ar masturbacijos. Dėl odos kontakto ir trinties bakterijoms lengviau migruoti į šlaplę.
- Valykitės nuo priekio link galo – taip užkirsdama kelią bakterijų judėjimui iš išangės į šlaplę.
- Praktikuokite saugius lytinius santykius: naudokite prezervatyvus, o jei užsiimate tiek analiniu, tiek vaginaliniu seksu, kiekvieną kartą keiskite prezervatyvą.
- Rinkitės ne diafragmą ar spermicidus turinčius prezervatyvus kaip apsisaugojimo priemonę – jie gali padidinti ŠTI riziką.
- Dėvėkite laisvus natūralių audinių apatinius, kad oda galėtų kvėpuoti, o prakaitas lengviau išgaruotų.
Pabaigai
Gyventi su lėtiniu intersticiniu cistitu ar pakęsti skausmingus ŠTI simptomus tikrai sunku. Tikimės, kad ši informacija padės geriau atpažinti šias būkles, suprasti jų simptomus bei žinoti, kada kreiptis pagalbos ir pradėti gydymą.
Atsisiųsk WomanLog programėlę dabar:
