Jaučiu šaltį savo kūne
Šalčio pojūtis – tai kūno signalas, kad reikia pajudėti arba apsivilkti šiltesnį megztinį. Jeigu pastebite, kad jums šalta be aiškios priežasties – visame kūne, rankose ar pėdose, ar kitoje dalyje – tai gali rodyti sveikatos problemą. Moterys dėl natūralių fiziologinių procesų dažniau yra jautresnės šalčiui.
Termoreguliacija yra itin svarbi. Jeigu kūno vidaus temperatūra nukrenta žemiau arba pakyla aukščiau normos ribų, kūnas turi labai stipriai dirbti, kad reguliuotų kitas sistemas. Jei dažnai jaučiatės per daug sušilusi ar sušalusi, verta pasitikrinti sveikatą.
Sveikos žmogaus kūno temperatūros norma yra 36,4–37,2 °C (97,5–98,9 °F). Ji natūraliai kinta dienos eigoje pagal jūsų paros ritmą – vidinį laikrodį, reguliuojantį miego ir maitinimosi režimus. Kūnas miego metu atvėsta 1–2 laipsniais, o kelioms valandoms iki prabudimo temperatūra vėl pakyla, kad paruoštų mus dienos veikloms.
Kūno temperatūra taip pat kyla ar krinta dėl fizinio aktyvumo, hormonų ir menstruacijų ciklo, imuninės sistemos aktyvumo bei išorinių aplinkos veiksnių.
Kodėl man šalta?
Nenurašykite šalčio pojūčio, net jei kiti kambaryje sako, kad jiems šilta. Ilgesnį laiką jaučiamas šaltis naudoja kūno energiją, daro mus vangias ir apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Jei pastebėjote, kad jums šalta, užsidėkite megztinį ir peržvelkite aplinką, gal yra aiški priežastis – atviras langas ar sugedęs termostatas. Jei ne, priežastis gali slypėti viduje.
Šaltis ir menstruacijų ciklas
Dauguma moterų turi šiek tiek aukštesnę kūno temperatūrą nei vyrai, nes moterys dažniausiai yra smulkesnio sudėjimo ir jų metabolizmas lėtesnis. Moterys jautresnės šalčiui ir labiau mėgsta šilumą nei vyrai – dėl to namuose ar darbe dažnai kyla nesutarimų dėl termostato nustatymų.
Hormonų pokyčiai menstruacijų ciklo metu keičia kūno temperatūrą ir šalčio jautrumą. Aukščiausia temperatūra būna ovuliacijos metu – dėl progesterono šuolio. Šią informaciją galima stebėti ir derinti su kitais ženklais, siekiant pažinti vaisingumą bei natūraliai planuoti šeimą.
Norėdama tiksliausiai matuoti, registruokite bazinę kūno temperatūrą – kūno temperatūrą visiško poilsio metu, iškart po pabudimo. Svarbu atsiminti, kad temperatūra priklauso nuo daugelio veiksnių, todėl viena BKT nėra patikima ovuliacijos nustatymui ir ypač rizikinga kaip kontracepcijos būdas.
Paradoksalu, tačiau kai kūno temperatūra aukštesnė, net ir nedidelis oro atvėsimas gali pasijausti šaltesniu, nes skirtumas tarp vidaus ir išorės temperatūrų tampa didesnis.
Kitais ciklo tarpsniais padidėję estrogeno kiekiai plečia kraujagysles, skatina šilumos praradimą, ypač galūnėse – todėl moterų rankos ir pėdos dažnai šąla.
Ar aš sergu?
Šalčio pojūtis gali būti ligos simptomas, nes dažnai eina kartu su drebuliais ir karščiavimu. Susirgus imuninė sistema siunčia smegenims signalą „padidinti termostatą“, kad virusai ar bakterijos nesidaugintų. Kūnas ima manyti, kad jam per šalta, todėl ima drebėti ir stiprina šilumos gamybą, o jums atrodo, kad aplinkui vėsu. Todėl per karščiavimą šąlama – tai normali imuninio atsako dalis, kuri praeina savaime.
Gerkite daug skysčių ir daug ilsėkitės. Papildomą palengvėjimą suteiks šaltas kompresas ar karščiavimą mažinantys vaistai, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Jei karščiavimas trunka daugiau nei 2–3 dienas arba pakyla virš 38,9°C (102°F), pasitarkite su gydytoja. Šaltas oras nesukelia ligos
Atminkite – vien šaltas oras nesukelia ligos. „Peršalimas“ iš tiesų yra virusinė infekcija, o ne pasekmė, kad ilgai buvote lauke šaltyje – ką besakytų močiutė. Tačiau virusai lengviau plinta vėsiame, sausame žiemos ore, o sušalęs žmogaus organizmas lėčiau kovoja su virusais.
Kiek aš sušalusi? Hipotermija
Esant itin žemai aplinkos temperatūrai, kūnas praranda galimybę gaminti šilumą, ir sistemos pradeda išsijungti. Pagrindiniai hipotermijos požymiai – drebulys, sumišimas, didelis nuovargis. Įdomu, kad smarkiai atšalus pojūtis, kad šalta, išnyksta – žmogus sako pasijutęs šiltai ar net karštai, ir tai labai pavojinga, reikalinga skubi pagalba.
Nuolat šalta?
Žmogus yra šiltakraujis žinduolis ir neturėtų jausti ilgalaikio šalčio. Jei pastebite, kad šąlate dažniau nei įprasta ir nežinote priežasties – verta pasitikrinti.
Kraujotakos, hormonų, miego ar mitybos sutrikimai visi gali lemti šalčio pojūtį.
Anemija
Viena dažniausių priežasčių, kodėl visada šalta – anemija, kai trūksta raudonųjų kraujo kūnelių ar hemoglobino, kad deguonis pasiektų visus audinius. Anemijos požymiai: šąlančios rankos ir pėdos, silpnumas, nuovargis, dusulys, blyški oda ir galvos svaigimas.
Kūno ląstelėms reikia deguonies, kad galėtų skaidyti cukrus ir gauti energiją, reikalingą savoms funkcijoms. Kai deguonies trūksta, greitai atsiranda įvairių sveikatos problemų.
Anemiją sukelia geležies ar vitaminų trūkumas, rimtesnės ligos kaip leukemija, ŽIV, inkstų ligos ar bet kokia kraują ar kaulų čiulpus veikianti liga. Geležies stokos anemija dažniausiai pasitaiko nėščiosioms arba menstruojančioms moterims ir gali būti lengvai išsprendžiama geležies papildais.
Hipotireozė
Skydliaukė priklauso endokrininei, t. y. hormoninei sistemai. Tai maža, drugelio formos liauka kaklo priekyje, gaminanti hormonus, reguliuojančius kūno sistemas – širdies ritmą, metabolizmą. Hipotireozė – tai nepakankamas skydliaukės aktyvumas. Dažnesnė moterims ir vyresnėms nei 60 metų amžiaus.
Kaip ir anemijos atveju, būdingi silpnumas, nuovargis ir šalčio pojūtis, tačiau simptomų spektras platesnis ir, neišgydžius, gali išsivystyti rimtos pasekmės.
Kiti hipotireozės požymiai: svorio priaugimas, padidėjęs cholesterolis, vidurių užkietėjimas, menstruacijų ciklo pokyčiai, nuotaikų svyravimai, atminties sutrikimai.
Hipotireozė gydoma hormonų pakaitine terapija.
Nesubalansuota mityba ir svorio mažėjimas
Žmonės, kurie numetė svorio, dažnai praneša, jog pradėjo dažniau šalti. Svorio pokyčiai turi įtakos kūno termoreguliacijai ir medžiagų apykaitai, tad jeigu neseniai sumažinote kūno masę – dėvėkite šiltesnius drabužius ir likite aktyvi.
Griežtas dietų laikymasis ir drastiškas svorio kritimas – nėra sveikas būdas. Šalčio pojūtis gali būti mitybos nepakankamumo ženklas ir dažnas valgymo sutrikimo, pvz., anorexia nervosa, palydovas. Ribojant kalorijas mažėja kūno riebalai ir lėtėja metabolizmas, todėl žmogus nuolat jaučia šaltį. Valgymo sutrikimai yra glaudžiai susiję su psichologine sveikata ir juos įveikti labai sunku. Tokiais atvejais dažnai bendradarbiauja mitybos specialistės ir psichologės, kad padėtų moteriai atsigauti.
Šaltis dėl svorio netekimo itin dažnas vyresniame amžiuje, tačiau jei numetėte svorio be dietų ar kitų svarbių pokyčių – tai gali būti ligos požymis. Jei taip nutiko, pasitarkite su gydytoja.
Ne tik šaltos rankos ir pėdos?
Kūno šiluma paskirstoma krauju. Sutrikus kraujo tekėjimui, atsiranda šalčio jausmas. Kraujagyslių susiaurėjimas dėl apnašų – aterosklerozė – dažnai sukelia šąlančias rankas, pėdas ir dilgčiojimą. Tai didina kraujo krešulių riziką bei gali rodyti kitas ligas, pavyzdžiui, diabetą, padidėjusį kraujospūdį ar metabolinį sindromą.
Gydymas
Nors diskusijose dėl kambario temperatūros šaltesnė moteris gali visada užsidėti papildomą sluoksnį drabužių, tačiau jei netikėtai dažnai rimtai šąlate ir nesuprantate priežasties – verta sunerimti.
Jei šalčio pojūtį lydi itin stiprus silpnumas, dilgčiojimas, plaukų slinkimas ar kiti simptomai – pasikonsultuokite su gydytoja, kad būtų surasta priežastis.
Atsisiųskite WomanLog programėlę dabar:
