Sveikatos dezinformacija, nukreipta į moteris
Internete gausu turinio, skirto moterims, ir didelė jo dalis susijusi su mūsų sveikata bei gerove. Nors jau praėjome toksiškų dietų ir pasimatymų tendencijų laikus, deja, dezinformacija apie „moteriškas“ temas vis dar paplitusi ir pasireiškia įvairiomis formomis. Šis straipsnis padės atpažinti nepatikimą informaciją, kad galėtum jos išvengti.
Skaitmeniniame amžiuje informaciją galime rasti 24/7, tačiau ji ne visada yra patikima. Tyčia ar ne, turinio kūrėjos kartais pateikia klaidinančią informaciją, o daugumą moterims skirtų temų ypač lengva iškraipyti ir pateikti kaip faktą.
„Perskaičiau internete – vadinasi, tai tiesa.“ Ši gerai žinoma ironiška frazė primena apie šiuolaikinio informacijos dalijimosi pavojus. Nuo apgavysčių iki apgaulingų reklamų – apgaulė internete paplitusi kaip niekada, tačiau internetas suteikia tiek naudos, kad negalėtume jo taip lengvai atsisakyti. Viena svarbiausių temų, su kuriomis kreipiamės į internetą pagalbos, yra sveikatos informacija.
Tyrimai rodo, jog Europoje ir JAV daugiau nei pusė gyventojų ieško sveikatos informacijos internete, o moterys tai daro dažniau nei vyrai.
Socialinė žiniasklaida ir vis svarbesnė tikslinės reklamos bei turinio reikšmė lemia, kad su sveikatos informacija susiduriame net ir to neieškodamos.
Pavartyk savo naujienų srautą – ir patarimai apie sportą, mitybą ar kitus gyvenimo būdo aspektus anksčiau ar vėliau iškils. Tokios platformos kaip TikTok ir Instagram ypač gerai algoritminiu būdu užpildo ekraną tau patraukliu, vizualiai patraukliu turiniu.
Tačiau prisimink – sveikatos sprendimai tiesiogiai veikia mūsų gyvenimą, o turinio kūrėjos – tik žmonės, kurios kartais klysta ir kartais net meluoja dėl pelno.
„Moteriškos temos“
Moterims sveikatos temos gali rūpėti dėl įvairių priežasčių, bet dėl mentalinės naštos, dažnai tenkančios moterims namuose, iš mūsų tikimasi ne tik pasirūpinti savimi, bet ir prisiimti pagrindinę atsakomybę už vaikų, partnerių, vyresnių artimųjų sveikatą. Todėl bendra ir reprodukcinė sveikata, sportas ir mityba, vaikų priežiūros patarimai, namų tvarkymas – dažnai dominuoja moterims skirtose informacinėse erdvėse.
Pažįstame, kaip atrodo į moteris orientuotas turinys. Jis draugiškas, neformalus, dažnai kuriamas naudojant lyties kodus spalvose. Neformalus, tarsi vyresnės sesers ar geros draugės tonas padeda lengviau suprasti sudėtingas ar nuobodžias temas, bet kartais slepia rimtus faktų tikrinimo trūkumus.
Visapusiška „gerovės“ (angl. wellness) sritis apima milijonus asmenybių visame pasaulyje, priklausančių „gyvenimo būdo“ influencerių žanrui, kurie reguliariai pateikia sveikatos susijusią informaciją – dažniausiai tai moteriškai dominuojanti sritis.
Vyrai taip pat susiduria su klaidinančia ar net kenksminga informacija temose, skirtose jiems – ypač sporto ar raumenų auginimo srityje. Tačiau išskirtinai moterims dezinformacija pateikiama atpažįstamais būdais – tai ir aptariama šiame straipsnyje.
Nors, iš pažiūros, reklamos tikslas – padėti žmonėms rasti jiems tinkamus produktus, įmonėms „vyriško“ ir „moteriško“ marketingo skirtis tampa aukso kasykla. Tą patį galima parduoti dviem auditorijoms – tiesiog „nudažyk rožine ir sumažink“ moterims bei nustatyk didesnę kainą.
Žinome ir tai, kad istoriškai tam tikros temos buvo priskirtos tik moterims. Internetinės informacijos ir pramogų erdvės – natūrali šios senos praktikos tąsa. Tai gali būti ir įgalinanti, ir ribojanti.
Saugios erdvės moterims
Niekada anksčiau moterys negalėjo taip laisvai reikšti savo nuomonės kaip dabar. Daugeliui mūsų interneto platformos – TikTok, Instagram, YouTube, įvairūs tinklaraščiai ir bendruomenės – tapo saugiomis erdvėmis dalytis mintimis apie kasdienybę, rūpesčius, temas, kurios anksčiau būdavo slepiamos.
Nors neigiami komentarai vis dar dažni po įrašais apie menstruacijas, vaikų auginimą ar grožio rutiną, tradiciškai moteriškoms temoms pagaliau skiriamas deramas dėmesys.
Vis dėlto daugelis moterų sveikatos klausimų iki šiol neišaiškinti. Iki visai neseniai medicinos tyrimuose daugiausia buvo tiriami vyrai – menstruacijų ciklas laikytas kliūtimi, nereikalinga organų ar ligų tyrimams. Tai paliko moteris nežinioje apie daugelį savo kūno aspektų. Pavyzdžiui, XXI a. vis dar mokomės apie tikrąjį klitorio dydį ir funkciją. Moterų emocijos vis dar dažnai ignoruojamos, o tokios temos kaip PMS ar menopauzė tebėra neteisingai suprantamos, šaipomasi ar bijomasi.
Tapus pagrindine gyvenimo būdo influencerių tiksline auditorija, kurių nepatikrinti patarimai pateikiami kaip siekiamas idealas, moterims tenka pačioms darytis išvadas.
Dezinformacija ir melaginga informacija
Abu terminai nusako neišsamią ar netikslią informaciją, bet tarp jų yra svarbus skirtumas.
Dezinformacija – tai tikrovės neatitinkanti informacija, pateikta sąmoningai siekiant apgauti. Skleidėja žino, kad sako netiesą ar nepilną informaciją, tačiau vis tiek ją pristato kaip tiesą. Dažnai tai daroma siekiant parduoti, įpiršti nuomonę, pasididinti „autoritetą“ ar pakenkti konkurentei.
Garsus pavyzdys – XX a. pradžioje išpūstas halitozės (blogo kvėpavimo) svarbos įvaizdis kuriant rinką burnos skalavimo skysčiui. Moksliškai skambantis terminas ir sensacingos reklamos padėjo įmonei uždirbti milžinišką pelną. Nors pats produktas gal ir vertas dėmesio, tokios manipuliacijos efektyvumas iki šiol įkvepia pelno siekiančius gudruolius.
Šiais laikais apie dezinformaciją dažniausiai girdime kalbant apie netikras naujienas ar politiką, tačiau įmonės ir influencerės taip pat turi suinteresuotumą meluoti, ypač (ar net būtent) kai žino, kad jų parduodamas produktas visai ne toks puikus.
Misinformacija – klaidinga ar neišsami informacija, skleidžiama ne iš blogos valios ar noro apgauti. Skleidėja gali norėti tik dėmesio dėl naujos ar netikėtos idėjos, tačiau tyčia nemeluoja – ji gali būti aplaidė, nežinoti daugiau ar paprasčiausiai per mažai pasidomėjusi.
Pavyzdžiui, neatsakingai pateikiamos netvarios dietos ar treniruočių planai iš influencerių, kurios daugiau entuziastingos nei patyrusios, paprastai priskiriamos misinformacijos kategorijai. Deja, atsakomybę tenka „pirkėjai“. Tokiais atvejais patikimumą tikrinti ir faktus analizuoti turi sekėja, kuri nori atkartoti tam tikrą gyvenimo būdą nežinodama visos tiesos.
Pasidalijamumas svarbiau už kokybę
Šiuolaikinės legendos ir mitai socialiniuose tinkluose plinta kaip gaisras. Jei kažkas pažada atradusi stebuklingą naminį būdą nuo PMS, aknės ar peršalimo, žmonės dalinsis. Jaunesnės kartos kartais atranda senus, jau seniai paneigtus būdus ir, nežinodamos jų istorijos, atgaivina senus mitus naujoje šviesoje.
Dauguma internete skelbiamos informacijos orientuota į populiarumą ir dalijimąsi, o ne į patikimumą. Kontroversiškos „faktų“ nuotrupos ir gerai paneigti mitai atsiduria dėmesio centre dėka įsimenančių dainelių ar straipsnių su clickbait antraštėmis. Sensacionalizmas gali būti smagus kalbant apie vaiduoklius ar garsenybes, bet sveikatos dezinformacija turi tikras pasekmes.
Moters sveikatos informacija tradiciškai buvo perduodama liaudies išmintimi, tikėjimais ir patarlėmis. Tokia kultūriškai specifinė informacija gali būti paremta giliomis, patirtimi grįstomis žiniomis, bet dažnai sunku atskirti, kas yra tikras patarimas, o kas – prietaras ar „bobučių pasakos“. Tokiais atvejais patarimus verta „priimti su druskos grūdeliu“, ypač jei kalbama apie savidiagnozę ar savigydą.
Tyrimų ir patikimų šaltinių trūkumas
Daugelis influencerių kuria prekės ženklus dalindamosi patarimais nuo grožio iki receptų ar namų idėjų. Tačiau dažnai jų patarimai nebūna paremti tyrimais ar faktais.
WomanLog straipsnių apačioje visuomet pateikiame šaltinių sąrašą, kad skaitytojos galėtų patikrinti informaciją ir toliau gilintis į temą. Jei mėgstama influencerių pateikia sveikatos informaciją, patikrink, ar ji nurodo šaltinius. Jei ne – rasi pagrindinę mintį internete ir prieš priimdama sprendimą dar kartą patikrink.
Šaltinių, kuriais remiamės, kokybė – labai svarbi. Sprendimai remiantis nepagrįstais teiginiais internete saugūs tiek pat, kiek patarimas iš keistos kaimynės. Iš kur ji žino? Ir ką gauna už „faktų“ pasidalijimą?
Kai kalbame apie sveikatą, norime kuo geriausios informacijos. Dažniausiai tai reiškia paieškas patikimuose šaltiniuose – gydytojų, ligoninių ar medicinos tyrimų institucijų svetainėse – ir kelių nuomonių palyginimą, jei informacija prieštaringa. Juk būtent mums tenka gyventi su savo sprendimų pasekmėmis.
Alternatyvūs šaltiniai kartais naudos duoda, bet jei pagrindinis patarimas – „vibracijos“, „kristalai“, tavo horoskopo ženklas ar kiti „magijos“ elementai, verta gerai pagalvoti.
Loginės klaidos ir kognityviniai šališkumai
Klysti žmogiška. Kartais tai lemia mūsų mąstymo struktūrinės klaidos, vadinamos loginėmis klaidomis. Dažniausios iš jų yra:
Atskirai pasirinkti faktai („cherry picking“) – kai argumentuojama tik tuo, kas patogu, ignoruojant kitus faktus. Kaip šito išvengti, kai informacijos tiek daug? Vėlgi, pagrindinis dalykas – šaltinių kokybė. Jei dvi populiarios influencerės rekomenduoja arbatą menstruacijų skausmui, o penki medicinos puslapiai įspėja prieš tokią praktiką, vadovautis influencerių patarimais būtų tau nenaudinga klaida.
Kauzalinė klaida – teiginys, kad jei vienas įvykis buvo po kito, pirmasis jį ir sukėlė. „Korelacija nėra priežastis.“ Jei kas nors su sveikatos problema išbando produktą ar gydymą, o simptomai praeina, tai nereiškia, kad būtent produktas ar gydymas išgydė. Pokytis galėjo ištikti dėl sutapimo ar kažko kito.
Kad produktas ar gydymas būtų duodamas medicinos tikslu, jis turi būti išbandytas griežtomis mokslo priemonėmis – ką gali sau leisti tik licencijuoti centrai.
Mūsų priklausomybė nuo socialinių tinklų, vizualiai patrauklių memų, clickbait antraščių ir sensacingų trumpų žinučių slopina kritinio mąstymo gebėjimus, todėl lengva nepastebėti loginių klaidų ir sustiprinti šališkumą.
Patvirtinimo šališkumas – mums visoms būdinga ieškoti, priimti ir įsiminti tik tai, kas jau atitinka mūsų įsitikinimus, o pasiekiamumo iliuzija verčia manyti, kad tai, kas greitai šauna į galvą, yra tiesa ar svarbiausia.
Kai tuos pačius „faktus“ vėl ir vėl matai virusiniuose įrašuose ar vaizdo įrašuose, natūralu manyti, jog jie tikri, nors žinai, kaip lengva internete suklastoti informaciją, ekrano nuotraukas ir nuotraukas.
Tyrimai informacijos sklaidos temomis tik prasideda, bet jau dabar kelia susirūpinimą. Pavyzdžiui, TikTok studija apie šlapimo takų ligų, enurezės ar infekcijų vaizdo įrašus parodė, kad tik 22% jų galėjo būti patvirtinta remiantis Europos urologų asociacijos medžiaga, o nė vienas neišvardijo naudotų šaltinių.
Turinio kūrėjos ir lūkesčių spaudimas
Asmeniškas požiūris patrauklus. Įtemptoje interneto rinkoje beveik iš kiekvienos influencerės tikimasi dalintis tikromis istorijomis ir kasdieniais patyrimais. Spaudimas atrodyti „tikrai“, būti pažeidžiamai ir artimai stiprina keistų receptų, DIY kaukių ar net alternatyvų kūdikių pudrai populiarumą.
Influencerės taip pat gali bijoti pripažinti klydusios, ypač kai abejotinas patarimas yra esminė jų prekės ženklo dalis.
Algoritmai. Socialinių tinklų ir naujienų portalų algoritmai tampa vis sudėtingesni. Jie analizuoja tavo mėgstamus dalykus ir siūlo atitinkamą turinį. Nors tai palengvina dainų ar drabužių paieškas, tie patys algoritmai kuria filtrų burbulus ir aido kameras, iškraipydami realybės suvokimą.
Nors vyriausybės ir priežiūros institucijos vis labiau skatina socialinių tinklų skaidrumą ir turinio kūrėjų atsakomybę, influencerės vis dar paliktos savo nuožiūrai, o kontroversiški ar dėmesio sulaukiantys įrašai dažnai specialiai keliami į viršų.
Nemoksliniai sveikatos patarimai slepiasi tiek viešai, tiek uždarose interneto bendruomenėse, kurias galima rasti tik pagal specifinius grotažymes ar influencerių vardus. Deja, pro-anoreksiniai patarimai vis dar aktyviai skleidžiami Tumblr ir TikTok, kur pagal kelias grotažymes ar kodinius žodžius galima rasti toleruojančią badavimo patarimus bendruomenę. Panašių nesveikų grupių, paskatintų įvairiais „sąmokslo teorijų“ interesais, internete yra dar daugiau.
Kaip nepakliūti į dezinformacijos pinkles?
Internetas – laukinė vieta, todėl visiškai išvengti melagingos informacijos praktiškai neįmanoma. Svarbiausia išlikti budriai ir nepriimti visų patarimų už gryną pinigą, ypač kai jie liečia tavo sveikatą. Paranojos nereikia, bet sveikas skepticizmas labai naudingas.
Peržvelgdama socialinius tinklus, pagalvok:
- Ar informacija patikima? Kokie šaltiniai nurodyti?
- Ar galimos kenksmingos pasekmės laikantis šio patarimo?
- Kas dar dalijasi šia informacija?
- Ar informacija atitinka bendrus sveikatos faktus? Jei ne – kodėl?
- Kaip influencerė ar svetainė išlošia, jei aš laikysiuos šio patarimo?
- Ar su dalinamais faktais ar juos skleidžiančiais asmenimis susiję kokie ginčai?
- Ar informacija skirta pažeidžiamoms grupėms – paauglėms, nėščioms, sveikstančioms po ligų?
Jei nusprendei išbandyti sveikatos rutiną, pratimų ar mitybos patarimus iš interneto, pasidomėk, pasitark su gydytoja per artimiausią vizitą ir būtinai nustok, jei pastebėsi žalą sveikatai.
Atsisiųsk WomanLog dabar:
