Milijonai žmonių vartoja receptinius bei nelegalius narkotikus medicininiais ar pramoginiais tikslais. Kai tokios medžiagos vartojamos neatsargiai, gali išsivystyti priklausomybė. Priklausomybė nuo narkotikų pavojinga tiek pačiai asmenybei, tiek ją supantiems artimiesiems.
Priklausomybė nuo narkotikų – sudėtingas sutrikimas, galintis palikti ilgalaikių padarinių tiek fizinei, tiek psichologinei sveikatai. Piktnaudžiaujant nelegaliais ar receptiniais vaistais gali atsirasti elgesio pokyčių, fizinių sutrikimų, o kraštutiniais atvejais – net mirtis.
Kalbant apie priklausomybę, daugelis įsivaizduoja nelegalius narkotikus, tačiau ir legalioms medžiagoms – tokioms kaip alkoholis, nikotinas ir receptiniai vaistai – būdingas stiprus priklausomybę sukeliantis poveikis. Nesvarbu, ar vartojamos legalios, ar nelegalios medžiagos, jų vartojimas gali sukelti priklausomybės sutrikimą. Asmenys, piktnaudžiaujantys nelegaliais narkotikais ar vaistais, rizikuoja savo fizine ir psichine sveikata.
Narkotikų poveikio stiprumas priklauso nuo vartojamos medžiagos. Kai kurie jų – legalūs ir naudojami kaip vaistai, pavyzdžiui, Vicodin ar morfinas. Tačiau nepaisant narkotiko rūšies, juos visus vienija priklausomybę sukeliantis poveikis. Receptiniai skausmą malšinantys vaistai, tokie kaip kodeinas ar oksikodonas, yra ypač pavojingi – jie stiprina norą ieškoti stipresnių narkotikų, o priklausomybė vystosi labai greitai.
Skirtingi narkotikai įvairiai veikia žmogaus psichiką. Pavyzdžiui, LSD sukelia ryškias haliucinacijas, o kokainas – perteklinį energingumą ir impulsyvų elgesį. Visi narkotikai iš esmės iškraipo smegenų chemines reakcijas. Vartojanti narkotikus gali patirti euforiją, susijaudinimą, malonumą ar itin didelį pasitikėjimą savimi, po to – stiprų paranojiškumą, neracionalų elgesį ir net smurtą. Dažniausiai narkotikai trikdo mąstymo bei sprendimų priėmimo gebėjimus, gali sukelti atminties sutrikimus ir net negrįžtamus smegenų pažeidimus.
Narkotikai, kaip ir kitos kenksmingos medžiagos, filtruojami per kepenis. Dėl to kepenys patiria didžiulį krūvį – tai gali baigtis organų pažeidimu ar net nepakankamumu. Vartojant intraveninius narkotikus kyla rizika susirgti širdies ligomis, kraujagyslių uždegimu ar infarktu. Taip pat padažnėja priepuolių, plaučių ligų ir imuninės sistemos nusilpimo. Nesaikingai vartojančios asmenys dažniau užsikrečia lytiniu keliu plintančiomis infekcijomis.
Piktnaudžiaujančių narkotikais elgesys gali būti nuo nevaldomo, impulsyvaus iki vangumo ar slopinimo. Kai kuriais atvejais, ilgalaikis vartojimas gali sukelti ilgalaikius elgesio pokyčius: vystosi paranojiniai sutrikimai, nekantrumas, haliucinacijos, smurtiniai impulsai, impulsyvumas ar stiprėjanti priklausomybė.
Perdozavimas – tai būklė, kai kūnas nebesugeba susidoroti su toksišku medžiagos kiekiu. Raminamieji ir opioidai veikia centrinę nervų sistemą – sulėtėja širdies plakimas, kvėpavimas, mažėja kūno temperatūra, susiaurėja vyzdžiai. Kvėpavimas gali tapti toks lėtas, kad smegenys nebegaus pakankamai deguonies – gresia koma ar net mirtis. Stiprinamieji priešingai – sukelia širdies plakimo ir kraujospūdžio padidėjimą, didina kūno temperatūrą, pagreitina kvėpavimą. Perdozavimas gali sukelti traukulius, insultą, infarktą ar mirtį. Dažnai mirtinos perdozavimo pasekmės fiksuojamos vartojant skirtingas medžiagas kartu.
Nors priklausomybės auka gali tapti bet kuris žmogus, kai kurie veiksniai lemia didesnę riziką.
Nesvarbu amžius, lytis ar socialinė padėtis, bet pagrindinė priklausomybės priežastis – piktnaudžiavimas narkotikais. Vis dėlto moterys jautresnės priklausomybės atsiradimui. Tyrimai rodo, kad moteriškas hormonas estrogenas gali daryti moters organizmą imlesnį narkotikų poveikiui. Moterys dažniau įpranta, perdozuoja ar patiria atkrytį. Taip pat moterys jautresnės narkotikų sukeliamiems kepenų, plaučių bei širdies ir kraujagyslių pažeidimams.
Lygiai kaip alkoholis ar tabakas, narkotikų ar receptinių vaistų vartojimas nėštumo ir žindymo metu labai pavojingas augančiam kūdikiui. Visi nuodingi junginiai pereina per placentą į vaisių. Jei būsima mama nėštumo metu reguliariai vartoja narkotikus, kūdikiui gresia naujagimių abstinencijos sindromas (NAS) – nutraukimo procesas, kurį naujagimis patiria netrukus po gimimo. Dažniausiai NAS pasireiškia, jei mama nėštumo metu vartojo opioidus ar stiprinamuosius, tačiau galimas ir po alkoholio, raminamųjų, tabako bei net kofeino vartojimo.
Nors priklausomybė ir piktnaudžiavimas dažnai susiję, pastarasis nebūtinai veda į priklausomybę. Kai kurios asmenys piktnaudžiauja alkoholiu, nikotinu ar vaistais, bet nepriklausomybės neišsivysto. Esminis skirtumas – poveikis elgesiui ir tai, kaip lengvai atsisakoma nuo vartojamos medžiagos.
Narkotikų priklausomybė kelia milžinišką pavojų tiek fizinei, tiek psichinei sveikatai. Ypač sunku atsisakyti stipriai priklausomybę sukeliančių medžiagų, tokių kaip opioidai. Priklausoma moteris dažnai jaučia baimę, nežinią, gėdą, kurias reikia įveikti, kad iškelti problemą į viešumą ir pradėti spręsti pagrindines jos priežastis.
Priklausomybė – tokia pati liga kaip ir bet kuri kita, o gėdytis ar smerkti dėl jos nereikia. Pirmasis žingsnis į išsivadavimą iš priklausomybės – pripažinti, kad turima problema. Pasikalbėkite su patikima asmenybe. Nors dauguma priklausomybę sukeliančių narkotikų nelegalūs, dažnai yra specializuotų organizacijų, padedančių moterims įveikti priklausomybę. Grupinė terapija padeda susitikti su kitomis moterimis, nusprendusiomis mesti vartojimą.
Kitas žingsnis – detoksikacija ir nutraukimo proceso išgyvenimas. Tai sunkiausia ir skausmingiausia kelio dalis, trunkanti nuo kelių dienų iki savaičių ar mėnesių. Atkrytis šiuo laikotarpiu pasitaiko dažniausiai. Saugiausia – kreiptis į specialistus. Net ir po daugelio metų be kvaišalų, noras vėl vartoti gali sugrįžti.
Įveikus sunkiausią atsigavimo etapą, reikėtų atsisakyti ir kitų žalingų medžiagų – alkoholio, tabako, nes jos didina atkryčio riziką. Nustoti vartoti sunku, tačiau reguliarūs susitikimai su terapeute ar paramos grupė gali suteikti daug pagalbos.
Savo mėnesines galite žymėtis su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar: