Kokios yra gimdos kaklelio funkcijos? Kaip dažnai reikia lankytis gimdos kaklelio patikrose? Kaip naujos gairės pakeitė rekomenduojamų Pap tyrimų dažnumą? Sužinokite viską apie gimdos kaklelį, jo sveikatą, dažniausias ligas ir rekomenduojamas patikras.
Gimdos kaklelis yra dalis moters reprodukcinės sistemos. Jis yra makšties kanalo gale, saugo gimdą ir atlieka svarbų vaidmenį nėštumo bei natūralaus gimdymo metu. Šiame straipsnyje sužinosite daugiau apie:
Gimdos kaklelis yra moters reprodukcinės sistemos dalis. Nors šis organas yra mažas, jis atlieka svarbų vaidmenį nėštumo metu, gimdymo procese, vaisingumo valdyme ir menstruacijose.
Gimdos kaklelis yra cilindro formos organas, esantis gimdos apatinėje dalyje. Jis jungia gimdą su makštimi. Paprastai jo ilgis – 4 centimetrai, o skersmuo – 2-3 centimetrai. Kaklelis sudarytas iš pluoštinio raumeninio audinio ir skiriamas į dvi pagrindines dalis.
Išorinis kaklelis (ektocerviksas) – tai dalis makšties gale. Jame yra nedidelė anga, vadinama išorine žiotimi. Vidinis kaklelis (endocerviksas) – tai kanalas iš gimdos pusės, besibaigiantis vidine žiotimi.
Kaklelio kanalą dengia koloninis epitelis, kuris gamina gleives, kintančias viso menstruacinio ciklo metu. Gimdos kaklelis turi daug liaukų ir nervų galūnių. Jo padėtis kinta priklausomai nuo menstruacijų fazės, nėštumo ar menopauzės.
Gimdos kaklelis gamina gleives ir leidžia skysčiams judėti iš ir į gimdą. Tačiau šis mažas organas taip pat atsakingas už gimdymo laiką.
Pagrindinės gimdos kaklelio funkcijos:
Gimdos kaklelio sveikata – tai plati tema. Gimdos kaklelis jautrus įvairioms infekcijoms ir ligoms, kurias sukelia virusai, bakterijos, grybeliai ir parazitai.
Keli gimdos kaklelio pažeidžiamumo infekcijoms aspektai – jo vieta, hormonų pokyčiai ir ląstelių struktūra.
Dėl savo padėties, kaklelis lengvai pasiekiamas įvairiems lytiniu keliu plintantiems infekcijų (LPI) sukelėjams bei makšties mikroorganizmams.
Gimdos kaklelis taip pat jautriai reaguoja į hormonų pokyčius moters organizme. Hormonams kintant ciklo, nėštumo ar menopauzės metu kinta ir kaklelio gleivių pobūdis – jos gali tapti gausesnės ar retesnės, todėl organas tampa imlesnis patogenams.
Galiausiai, gimdos kaklelio ląstelės jautresnės infekcijoms bei vėžiniams pakitimams nei kitos reprodukcinės sistemos dalys.
Pagrindiniai gimdos kaklelio infekcijos ar ligos požymiai:
Cervicitas – tai gimdos kaklelio uždegimas, kurį sukelia infekcijos ar dirgikliai. Simptomai: pakitusios išskyros, skausmas santykiaujant, kraujavimas tarp mėnesinių.
Kai vidinės kaklelio ląstelės ima augti išorėje. Dažnai nekenksminga, tačiau gali sukelti gausesnes išskyras ar tepliojimą.
Kaklelio polipai – labai dažni, mažos, gerybinės ataugos ant kaklelio, kurie kartais provokuoja nereguliarų kraujavimą ar išskyras.
Displazija – tai nenormalių ląstelių augimas kaklelyje. Šią būklę dažniausiai aptinka Pap tyrimuose. Negydoma laikui bėgant gali virsti į gimdos kaklelio vėžį.
Kai nėštumo metu kaklelis anksti pradeda atsidaryti. Padidina priešlaikinio gimdymo riziką.
Kaklelio stenozė reiškia kaklelio angos susiaurėjimą. Tai gali sunkinti menstruacinio kraujo pasišalinimą, sukelti spazmus ir paveikti vaisingumą.
Kaklelio vėžys – piktybinis darinys kaklelyje, dažniausiai susijęs su ŽPV (žmogaus papilomos viruso) infekcija.
Kaklelio cistos – mažos, nekenksmingos, skysčiu užpildytos pūslelės kaklelyje. Dažnai aptinkamos įprastų ginekologinių apžiūrų metu, gydymo dažniausiai nereikalauja. Jei kelia skausmą ar kraujuojate, gydytojas gali jas pašalinti chirurgiškai.
Kai netenkama apsauginio išorinio ląstelių sluoksnio. Dėl erozijos kaklelis tampa labiau jautrus infekcijoms, gali pasireikšti tepliojimas ar išskyros.
Gerybiniai augliai ant ar greta kaklelio. Dideli fibroidai gali sukelti spaudimą dubenyje, skausmą ar kraujavimą.
Chlamidiozė, gonorėja, herpesas ir kitos infekcijos gali paveikti gimdos kaklelį ir sukelti įvairius simptomus.
Gimdos kaklelio patikra, dar žinoma kaip Pap tepinėlis, – tai tyrimas, kuriuo ginekologė paima kaklelio ląstelių mėginį specialiu šepetėliu. Tuomet mėginys tiriamas, ieškant nenormalių ląstelių ar ŽPV (žmogaus papilomos viruso) – dažniausios gimdos kaklelio vėžio priežasties.
Procedūra atliekama įprastos ginekologinės apžiūros metu. Rekomenduojama Pap tepinėlius atlikti kas 3 metus, nuo 21 iki 65 metų kartu su ŽPV testu ar atskirai. ŽPV testą galima atlikti vieną kas 5 metus (30–65 metų amžiaus moterims). Jei anksčiau buvote diagnozuota su ŽPV, turėjote kelis lytinius partnerius ar nustatyta pakitimų, gali reikėti tikrintis dažniau.
Anksčiau rekomenduota tyrimą atlikti kasmet, dabar naujausi nurodymai teigia, kad užtenka kas 3–5 metus, nes vėžiniai pakitimai vystosi lėtai.
Jei tyrimo metu nustatomas onkogeniškas ŽPV tipas arba kaklelio ląstelių pakitimai – laukia papildomi tyrimai ir procedūros.
Kolposkopija – tai išsamesnis tyrimas, kurio metu gydytoja specialiu optiniu prietaisu (kolposkopu) detaliai apžiūri gimdos kaklelį, makštį ir lytines lūpas. Procedūros metu kakleliui užlašinami specialūs dažai, kad geriau išryškėtų nenormalios ląstelės ir būtų aiškiai matoma, ar reikia imti biopsiją.
Kaklelio biopsija – tai mažo kaklelio audinio mėginio paėmimas ir ištyrimas laboratorijoje mikroskopu. Šis tyrimas padeda nustatyti, ar ląstelės piktybinės.
Gimdos kaklelio vėžys – viena lengviausiai prevencijai pasiduodančių vėžio formų. Sumažinti riziką galima pasiskiepijus nuo pagrindinių, vėžį sukeliančių ŽPV tipų, taip pat laiku gydant pokyčius, aptinkamus ankstyvose stadijose.
Kaip apsisaugoti:
Visgi gimdos kaklelio vėžys – tik viena iš galimų ligų. Infekcijos gali sukelti lėtinius uždegimus, vaisingumo problemas.
Kaip sumažinti infekcijų riziką:
Nors tai mažas organas, gimdos kaklelis turi labai svarbią funkciją daugelyje moters reprodukcinių procesų. Tačiau nebūkite pernelyg sunerimusi, jei tyrimai parodys ŽPV ar infekciją, ar nustatys pakitimus ląstelėse. Šiuolaikinė medicina pažengusi taip toli, kad dauguma gimdos kaklelio vėžių gydomi greitai ir sėkmingai pasveikstama. Svarbiausia – pasiskiepykite, saugokite save ir reguliariai lankykitės patikrose.
Atsisiųskite WomanLog dabar: