Gausių mėnesinių ir menoragijos
Toli gražu ne malonios—taip dauguma moterų apibūdina savo mėnesines, nors menstruacijos yra visiškai normalus, natūralus ir daugiau ar mažiau reguliarus procesas. Tačiau menoraginės mėnesinės pasižymi neįprastai gausiu kraujavimu, kuris dažnai būna lydimas stiprių spazmų.
Menoragija ne tik apsunkina tavo kasdienę veiklą ir gali trukdyti ramiai miegoti naktį, bet ir kelia tiesioginę grėsmę sveikatai, nes gausus kraujo netekimas lemia anemiją. Jeigu įtari, kad tavo mėnesinių kraujavimas yra per gausus, pasitark su gydytoja, kad išsiaiškintum priežastį.
Ar mano mėnesinių kraujo netekimas yra normalus?
Vidutiniškai moteris per mėnesines netenka apie 30–40 ml kraujo, kartais net iki 60 ml—tai tarp dviejų ir keturių šaukštų. Daug moterų, kurioms jų mėnesinės atrodo gausios, iš tikrųjų netenka ne daugiau nei 80 ml kraujo.
Kiekvieno žmogaus kūno „normalumas“ gali labai skirtis, o kraujo kiekis, netekamas per mėnesines, gali priklausyti ir nuo mėnesio. Todėl, jei tau kyla abejonių, imkis veiksmų ir išsiaiškink situaciją.
Kaip pamatuoti mėnesinių kraujo netekimą?
Norint sužinoti, ar tavo mėnesinių kraujavimas atitinka vidutinį, iš tiesų galima jį pamatuoti. Nors tai nėra lengva užduotis, tačiau, jei esi pasiryžusi, įmanoma.
Naudojant menstruacinę taurelę
Viena paprasčiausių kraujo kiekio matavimo būdų—naudoti menstruacinę taurelę. Priklausomai nuo gamintojo bei modelio, ji gali talpinti nuo 30 iki 60 ml. Kai kurios taurelės netgi turi žymėjimus – tai leidžia patogiai vertinti tūrį.
Kaskart ištuštinus taurelę, užsirašyk kiekį ir išpilk kraują. Kai mėnesinės pasibaigs, sudėk visus skaičius ir sužinosi, kiek kraujo netekai tą mėnesį.
Skaičiuojant tamponus
Taip pat gali apytiksliai įvertinti kraujo netekimą suskaičiavusi, kiek tamponų sunaudoji. Dauguma įprasto dydžio tamponų sugeria apie 5 ml skysčio, o didesnės talpos „super“ tamponai—apie 10 ml. Norint sugerti 60 ml kraujo, reikia 12 įprastų tamponų arba 6 „super“ dydžio tamponų.
Sekant higieninių įklotų naudojimą
Paprasčiausias būdas gauti apytikslę reikšmę—skaičiuoti, kiek įklotų pakeiti. Jei tau reikia juos keisti maždaug kas dvi valandas, tikėtina, kad tavo mėnesinės yra „vidutinės“. Čia taip pat įprasti įklotai sugeria maždaug tiek pat, kiek ir paprasti tamponai – 5 ml, o itin sugeriantys – apie 10 ml.
Kada kraujavimas laikomas gausiu?
Daugelio šaltinių duomenimis, mėnesinės laikomos „gausiomis“, jei netenki daugiau nei 60 ml kraujo, o menstruacijos trunka ilgiau nei 7 dienas. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad iki 80 ml vis dar gali būti norma.
Menstruacijos, kurioms būdingas neįprastai gausus ar užsitęsęs kraujavimas, vykstant reguliarų ciklą, vadinamos menoragija. Nors gausus menstruacinis kraujavimas nėra retenybė, tik nedidelei daliai moterų kraujo netekimas būna toks didelis, jog atitinka menoragijos diagnozę. Menoragija žymiai trikdo įprastą gyvenimą dėl perteklinio kraujavimo ir stiprių spazmų.
Kreipkis į gydytoją jei:
- tamponus ar įklotus tenka keisti kas valandą ar dar dažniau, keletą valandų iš eilės
- mėnesinės trunka ilgiau nei savaitę
- naudoji dvigubą apsaugą—tiek tamponą, tiek įklotą, kad išvengtum pratekėjimo (ar net kitus būdus, pvz., sauskelnes)
- mėnesinių išskyrose yra krešulių, didesnių nei tavo nago dydis
- dėl mėnesinių tenka apriboti veiklas (pvz., išeini iš mokyklos ar darbo, kad pasikeistum rūbus, ar keliesi naktį kelis kartus, kad pakeistum įklotą)
- jauti nuovargį, dusulį ar kitus anemijos požymius (kai organizme stinga sveikų eritrocitų, pernešančių deguonį į audinius)
Daugeliu atvejų gydytoja padės išsiaiškinti gausaus kraujavimo priežastį. Priklausomai nuo situacijos, gali būti atliekami įvairūs tyrimai, kad būtų nustatyta priežastis ir parinktas efektyvus gydymas.
Dažniausios menoragijos priežastys:
- Gimdos miomos ir (arba) polipai. Tai yra gerybiniai gimdos navikai, atsirandantys moters reprodukciniais metais. Miomos gali sukelti gausų ar užsitęsusį kraujavimą ir tarpmenstruacinį kraujavimą.
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Estrogeno ir progesterono pusiausvyra paprastai reguliuoja gimdos gleivinės (endometriumo) sluoksnio susidarymą ir pasišalinimą. Jei hormonų pusiausvyra sutrinka, endometriumas gali pernelyg išvešėti ir vėliau lengviau bei gausiau pasišalinti, sukeldamas gausų kraujavimą.
- Kiaušidžių funkcijos sutrikimai. Kai kiaušidės per ciklą neišskiria kiaušinėlio, organizmas nesukuria progesterono tada, kai turėtų. Dėl to sutrinka hormonų pusiausvyra, kas gali sukelti menoragiją.
- Adenomiozė. Tai būklė, kai gimdos gleivinės liaukos įauga į gimdos raumenį. Dažnai sukelia gausų kraujavimą ir skausmingas mėnesines.
- Intrauterinių prietaisų (spiralės) naudojimas kontracepcijai. Menoragija yra retas, bet pripažįstamas nehormoninės (varinės) spiralės šalutinis poveikis. Jeigu spiralė tau netinka, galima rinktis ir kitą kontracepcijos metodą.
Kitos galimos gausaus mėnesinių kraujavimo priežastys: gimdos vėžys, gimdos kaklelio vėžys, kepenų ligos, inkstų ligos bei kraujavimo sutrikimai, tokie kaip von Willebrando liga. Prie gausaus ar užsitęsusio kraujavimo taip pat gali prisidėti kai kurie vaistai, pvz., priešuždegiminiai preparatai, antikoaguliantai ir hormoniniai vaistai, tokie kaip estrogenas ir progestinas.
Nesvarbu, ar priežastis pasirodytų esanti nereikšminga, ar rimta, pasirūpink diagnostika, kad vėl galėtum jaustis geriau.
Gali kilti komplikacijų…
Jei gausus ar užsitęsęs mėnesinių kraujavimas ignoruojamas, jis dažnai sukelia kitų problemų, dažniausiai—kraujavimo anemiją. Menoragija gali sukelti sunkią anemiją, t.y. eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) ir hemoglobino stoka. Hemoglobinas yra baltymas, kuris perneša deguonį į visus kūno audinius. Kai organizmui ima trūkti hemoglobino, jis ima naudoti organizmo geležies atsargas, taip dar labiau mažindamas geležies lygį. Menoragija sukelia didelį kraujo netekimą, dėl ko mažėja raudonųjų kraujo kūnelių kiekis, kas lemia tiek anemiją, tiek ir geležies trūkumą.
Silpnumas, nuovargis ir blyški oda yra pagrindiniai anemijos požymiai.
Kaip diagnozuojama menoragija?
Norint nustatyti diagnozę, gydytoja tavęs paklaus apie tavo ligos istoriją ir mėnesinių ciklus:
- Kiek tau buvo metų prasidėjus pirmai mėnesinėms?
- Kiek trunka tavo mėnesinių ciklas?
- Kiek dienų įprastai trunka tavo mėnesinės?
- Kiek tų dienų kraujavimas būna gausus?
- Kaip tavo mėnesinės veikia tavo gyvenimo kokybę?
Gydytoja taip pat gali pasiteirauti apie tavo šeimos ligų istoriją—ar kitoms giminaitėms pasitaikė gausus mėnesinių kraujavimas?
Norėdama geriau pasiruošti vizitui, sek savo mėnesines su mūsų programėle arba tiesiog užsirašyk datas ir pažymėk, koks buvo kraujavimo gausumas (pvz., skaičiuojant įklotus ar tamponus).
Fizinis ištyrimas ir tyrimai gali padėti gydytojai nustatyti diagnozę. Kraujo tyrimas parodys, ar tau trūksta geležies ar sergi anemija; PAP tepinėlis leidžia įvertinti gimdos kaklelio ląsteles ir nustatyti infekciją, uždegimą ar vėžinius pakitimus; ultragarsas padeda vizualizuoti vidaus struktūrų vaizdus ir aptikti cistas ar kitus pakitimus; o endometriumo biopsija—tai mažas gimdos gleivinės mėginio paėmimas, kurio ląstelės laboratoriškai ištiriamos pro mikroskopą, įvertinant jų būklę.
Prieš nustatant menoragijos diagnozę, gydytoja norės atmesti kitas galimas priežastis.
Kaip gydoma
Gydymas priklauso nuo gausaus kraujavimo priežasties ir stiprumo, tavo amžiaus, bendros sveikatos, ligų istorijos bei kūno reakcijos į gydymą ar procedūras.
Būtinai aptark savo norus ir poreikius su gydytoja. Vienai moteriai pakanka sumažinti kraujavimą, kitai svarbu visai jo atsikratyti; vienoms svarbus ciklo nuspėjamumas, kitoms svarbiausia išsaugoti galimybę turėti vaikų. Aptarus visas alternatyvas, išsirinksite geriausią variantą individualiai tau.
Dažniausiai menoragijai taikoma vaistų terapija:
- Skausmą malšinantys vaistai sumažina mėnesinių skausmus ir spazmus
- Geležies papildai padeda atkurti geležį ir raudonuosius kraujo kūnelius, jei turi anemijos požymių
- Hormoninė kontracepcija (tabletės ar spiralė) arba hormonų terapija gali reguliuoti mėnesines ir sumažinti kraujavimą
Kartais efektyviausias būna chirurginis gydymas:
Išplėtimas ir kiuretaižas—pašalinamas viršutinis gimdos gleivinės sluoksnis, kad sumažėtų kraujavimas per mėnesines; šią procedūrą gali prireikti kartoti.
Operacinė histeroskopija—speciali įranga leidžia vizualizuoti gimdos vidų, pašalinti polipus ir miomas, pakoreguoti pakitimus ir sumažinti gleivinę menstruacijų valdymui.
Endometriumo abliacija arba rezekcija—dvi skirtingos procedūros, kai visiškai arba dalinai pašalinama gimdos gleivinė, kad sumažėtų kraujavimas. Daliai pacienčių menstruacijos visai išnyksta, kitoms lieka, tačiau ženkliai sumažėja kraujavimo kiekis. Gimda lieka, tačiau po šių procedūrų vaikus susilaukti tampa nebeįmanoma.
Histerektomija
Svarbi operacija, reikalaujanti hospitalizacijos, kuomet chirurgiškai pašalinama visa gimda. Po šios procedūros moteris nebegali pastoti bei nustoja menstruuoti.
Gausios mėnesinės neturi būti neišvengiamas dalykas, kuris vargins visą tavo vaisingą amžių. Jei mėnesinių metu kraujuoji gausiai, įvairūs gydymo būdai leis pasirinkti ir pasitarti su gydytoja, kad pagerintum savo situaciją.
Galite stebėti savo mėnesines su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar:
