Kodėl mėnesinių metu jaučiuosi tokia emocinga?
Priešmenstruacinė ir menstruacijų fazė dažnai atneša mažiau pageidaujamų emocinių pokyčių. Kalbėti apie emocijas ir menstruacijų ciklą sudėtinga, nes moterys vis dar yra gėdinamos ir nuvertinamos už savo jausmų išreiškimą – taip lengviau ignoruoti ar sumenkinti moterų išgyvenimus. Emociniai pokyčiai ciklo metu – visiškai normalu iki tam tikros ribos. Panagrinėkime, kas vyksta PMS metu ir kitose ciklo fazėse.
Nuo brendimo iki menopauzės hormonų svyravimai sukelia nuolatinius nuotaikų pokyčius moterims visame pasaulyje. Vis dėlto visos esame skirtingos asmenybės ir kiekviena išgyvename įvairias emocijas, kai gyvenimas meta savo iššūkius. Emocingumas nėra silpnumas, tačiau taip pat nereikėtų susitaikyti su bloga nuotaika, jei ji trukdo jūsų kasdienybei.
Kodėl mėnesinių metu tampu tokia emocinga?
Ar tai hormonai? Menstruacijų ciklo supratimas
Hormonai tikrai turi didelę įtaką tiek fiziniams, tiek psichologiniams pokyčiams, kuriuos jaučiate per savo ciklą, ypač artėjant ir prasidėjus mėnesinėms. Du pagrindiniai jūsų emocijas ir nuotaikų pokyčius, taip pat PMS simptomus, lemiantys hormonai yra estrogenas ir progesteronas.
Estrogenas kyla pirmoje ciklo pusėje, staigiai šokteli ir staigiai krenta prieš ovuliaciją – dažnai tuomet jaučiatės geriausiai. Progesterono lygis kyla ir krenta tarsi varpo kreivė antroje ciklo pusėje. Šių hormonų kylantys ir krentantys kiekiai reguliuoja reprodukcinį ciklą, dėl to moters emocinė reakcija į aplinką nuolat kinta.
Aukštesni estrogeno lygiai, ypač folikulinės fazės metu, gali būti susiję su didesniu energingumu ir pozityviomis nuotaikomis. Kai estrogeno lygis aukščiausias (apie ovuliaciją), norisi bendrauti, jaučiate didesnį atsparumą stresui ir lengviau susitvarkote su sunkumais.
Progesteronas vadinamas pagrindiniu „nėštumo hormonu“, nes jis paruošia gimdos gleivinę kiaušialąstės implantacijai ir ją saugo. Progesteronas dažnai veikia raminamai, skatina atsipalaidavimą – ryškiausia tai liuteininėje fazėje, prieš PMS ir mėnesines.
Jei nėštumas neįvyksta, gimdos gleivinė pašalinama ir progesterono lygis krenta. Jei apvaisinta kiaušialąstė prisitvirtina, progesterono kiekis toliau didėja, kad palaikytų nėštumą.
Staigūs progesterono kiekio svyravimai, ypač kritimas, kai kurioms gali sukelti dirglumą. Dauguma moterų tikrai pastebi skirtumus tarp ciklo fazių – tiek pagal PMS simptomus, tiek pagal bendrą savijautą. Tai ypač sunku toms, kurios patiria stiprius PMS simptomus dėl priešmenstruacinio paūmėjimo, priešmenstruacinio disforinio sutrikimo ar kitų būklių.
Metų laikai
Hormonų svyravimus tarp skirtingų ciklo fazių galima prilyginti metų laikų kaitai gamtos pasaulyje: mėnesinės – it žiema, kai viskas vyksta lėčiau ir reikia daugiau poilsio, o ovuliacija – vasara, kai tampate optimistiškiausia ir stipriausia.
Svarbu suprasti, kaip kiekviena fazė jaučiasi būtent jūsų kūne – taip žinosite, ko tikėtis konkrečiomis ciklo dienomis.
O gal fizinis diskomfortas?
Šalia hormoninių pokyčių, menstruacijų metu emocinį krūvį stiprina ir fizinis diskomfortas: pilvo skausmai, pilvo pūtimas, jautrūs krūtys, maisto poreikiai ar galvos skausmai.
Kai skauda pilvą, jaučiatės pavargusi ir dar tenka rūpintis dėl galimos kraujavimo per rūbus – sunku būti geriausia savęs versija. Žinoma, galite puikiai praleisti dieną, net ir mėnesinių metu, bet nereikia jaustis kalta, jei tam tikromis dienomis jaučiatės prastai. Tai jūsų nesumenkiną, bet šie simptomai gali būti pretekstas elgtis su savimi jautriau.
Ar tai dėl socialinių dalykų?
Mūsų emocijas tiesiogiai paveikia ir santykiai su aplinkiniais. Ar dalyvaujate socialinėje veikloje? Ar turite patikimų draugių pasipasakoti? Ar jaučiatės saugi? Socialiniai kontaktai ypač sudėtingi, kai PMS bei mėnesinių simptomai yra sunkūs – kartais gali jaustis izoliuota ar patirti daugiau streso. Kodėl pasirinkau šias kelnes? Ar galiu plaukioti per mėnesines? Kas galėtų paskolinti tamponą?
Moterys, kurioms trūksta saugių, prieinamų menstruacinių priemonių, dažnai susiduria su mėnesinių skurdu. Tai gali padaryti menstruacijas labai sunkiai pakeliamas ir net žeminančias. Jei dėl menstruacijų tenka praleisti mokyklą ar darbą, natūralu jaustis stresuotai ir prislėgtai. Jei jau išgyvenate depresiją dėl kitų priežasčių, PMS simptomai gali dar labiau paveikti emocinę savijautą.
O gal dėl neurotransmiterių?
Pasirodo, mūsų lytiniai hormonai taip pat veikia „laimės hormonus“ – neurotransmiterius, tokius kaip serotoninas (reguliuoja nuotaiką, miegą ir apetitą), dopaminas (suteikia malonumo ir pasitenkinimo jausmą pasiekus tikslą), endorfinai (malšina skausmą ir pakelia nuotaiką) ir GABA, kuris ramina nervinę veiklą bei reguliuoja nuotaiką. Serotonino lygis taip pat gali svyruoti dėl kintančių moteriškų hormonų ir kitų PMS simptomų.
Ar normalu verkti per mėnesines?
Iš dalies – taip, visiškai normalu. Verkimas yra natūrali ir dažna reakcija į įvairias situacijas bei patirtis ir svarbi emocijų savireguliacijos dalis. Emocinėse ašarose gausu streso hormonų, tad verkiant reguliuojame jausmus ir numalšiname stresą. Kaip ir keiksmažodžiai, verkimas padeda susidoroti su skausmu.
Absoliučiai nieko blogo, jei jaučiatės emocinga bet kuriuo metu, nes tai natūrali žmogaus kūno veikla. Tačiau jei patiriate stiprią depresiją ar nevaldomus nuotaikų svyravimus, tai gali signalizuoti rimtesnius sveikatos sutrikimus.
Stenkitės nekartoti nemalonių minčių rate, kad papildomai nesusikurtumėte neigiamų jausmų. Visgi atminkite, kad apskritai jūsų emocijos yra tikros, net jei kartais atrodo perteklinės. Taip, jūsų nerimas ar protas gali klaidinti ir viską nupiešti blogiau, nei yra – tačiau leiskite sau išgyventi aplinką ir tai, ką jaučiate.
Būti prislėgtai ar emocingai – tai jūsų kūno signalas, kad kažkas ne taip, ir kartais tam yra visiškai pagrįstų priežasčių.
Verkimas ir nuotaikų svyravimai
Žinome, pavyzdžiui, kad estrogeno lygis įvairioms moterims labai skiriasi ciklo metu, bet yra didelių skirtumų net ir tose pačiose ciklo fazėse. Hormonų lygį laikinai galima nustatyti tiksliai, tačiau ši informacija dažniausiai nepadeda prognozuoti emocinio jautrumo, net jei hormonai aiškiai susiję su nuotaika.
Daug moterų su PMS ar PMDS (priešmenstruacinis disforinis sutrikimas) turi „normalius” estrogeno lygius, todėl problema gali slypėti tame, kaip hormonai sąveikauja su kitais kūno procesais. Kai kurios moterys patiria nuotaikų svyravimus arba stiprias emocijas esant aukštam estrogeno lygiui, o daugeliui menopauzės metu, kai estrogeno lygis žemas, emocijos stabilizuojasi.
Dalis moterų susiduria su depresija, dirglumu, pykčiu ar nerimu progesteronui kylant, o kitos jaučiasi nestabilios, kai organizmas netenka progesterono. Pogimdyvinė, perimenopauzinė ir pomenopauzinė depresija – visos šios būklės paveikia tik moteris, įrodydamos, kad lytiniai hormonai turi didelę įtaką.
Pasitarkite su gydytoja, jei nuotaikų simptomai ypač stiprūs.
Kiti veiksniai
Kiti fiziniai ir emociniai simptomai
Hormonų pokyčiai nėra vienintelis dalykas, veikiantis jūsų kūną ir mintis mėnesinių metu. Fiziniai simptomai, tokie kaip spazmai ar pilvo pūtimas, turi realų poveikį kūnui, todėl natūraliai gali pablogėti nuotaika. Skausmas bet kurioje kūno vietoje nemalonus, tad nėra jokios priežasties, kodėl staiga būtent per mėnesines turėtumėte su tuo susitaikyti – galvos skausmai, pučiantis pilvas ar kiti simptomai nėra savaime suprantami.
Stresas, gyvenimo būdas ir mityba
Gyvenimas nesustoja, kai prasideda mėnesinės, o kasdieniai stresoriai išlieka. Žemas hormonų lygis, kai jau ir taip jaučiatės prastai, gali dar labiau apsunkinti situaciją ir valdyti simptomus tampa sunkiau.
Kartais dėl nuotaikų kaitos (ar net jos nebuvimo!) gali būti kalti ir geriami kontraceptikai. Pasikalbėkite su savo gydytoja dėl galimos dozės keitimo ar kitos priemonės, kad kontracepcija būtų jums tinkamesnė.
Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas
Priešmenstruacinis disforinis sutrikimas (PMDS) – tai sunki priešmenstruacinio sindromo (PMS) forma, paveikianti nedidelę moterų dalį. PMDS pasireiškia stipriais emociniais sutrikimais ir fiziniais simptomais, kurie kyla liuteininės ciklo fazės metu, paprastai likus savaitei ar dviem iki mėnesinių. Priešingai nei PMS, PMDS simptomai yra žymiai stipresni, gali smarkiai apsunkinti kasdienę veiklą ir jie neturėtų būti nuvertinami.
PMDS paveikia apie 3–8% moterų visame pasaulyje, maždaug 1 iš 20. Tai nėra didelis procentas, bet vis tiek gana dažna būklė. Simptomai dažniausiai atsiranda moteriai sulaukus apie 25-erių ir kartais dar stiprėja artėjant menopauzei.
Kaip valdyti emocinius pokyčius?
Emociniai pokyčiai mėnesinių metu nebūtinai reiškia problemą. Daugelis moterų patiria nuotaikų kaitą ar jautrumą, tačiau tai neturi didelės įtakos jų gyvenimui. Visgi emocijos atspindi mūsų bendrą sveikatą, tad viskas, ką darote sveikatos labui, taip pat pagerina ir emocinę savijautą.
Pradėkite rūpintis savo poreikiais ir prisitaikykite prie savo ciklo realybės tiek, kiek leidžia aplinkybės. Ar pakankamai miegate? Ar judate, tampotės, geri pakankamai vandens, leidžiate laiką lauke? Ar maitinatės visaverčiai?
Ypač šiuo laikotarpiu rūpinimasis savimi yra labai svarbus. Venkite sūraus maisto, kad sumažintumėte pūtimą, rinkitės švelnią mankštą ir laikykitės gero miego režimo – rūpinkitės savimi ir šiuo periodu, jūs to nusipelnėte!
Apmąstykite šias rūpinimosi savimi strategijas:
- Gerkite daug vandens
- Naudokite šildančius kompresus spazmams ir kitam skausmui mažinti
- Valgykite visavertį, subalansuotą maistą
- Užtikrinkite pakankamą poilsį
- Rinkitės švelnų judesį, nepervarginkite kūno
- Sumažinkite kofeino ir alkoholio vartojimą
- Išmokite atpažinti nuotaikų svyravimus ir pasirūpinkite sau pagalbinėmis priemonėmis: muzika, mėgstamos laidos, pasivaikščiojimas ar bet kas, kas padeda jaustis geresnei ir sveikesnei.
Jei elementarios savipagalbos priemonės nepadeda palengvinti simptomų ar jei jie trukdo net būtiniausiai savipriežiūrai, gali būti, kad vyksta kažkas rimtesnio.
Išvada
Praeityje moterys, kurios išgyveno stiprią emocinę disbalansą, buvo diagnozuojamos kaip sergančios isterija ir galėjo atsidurti uždarytos, nes niekas nesuprato, kas sukelia jų kančią. Net ir šiais laikais sveikatos specialistės kartais nuvertina moterų nusiskundimus, kai labai dažnai tai galima būtų pagerinti. Nors PMS simptomai gali būti įvairūs, stiprus išgyvenamas diskomfortas nėra normalu ir neturi būti toleruojamas.
Jei jūsų emociniai ir elgesio pokyčiai ciklo metu blogina gyvenimo kokybę – ieškokite pagalbos. Niekam nereikia kentėti. Tačiau retkarčiais patiriami emociniai nuopuoliai yra visiškai normalūs – jūsų dispozicijoje gausu strategijų, kurios gali padėti jaustis geriau.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
