Mėnesinių stigma visame pasaulyje
Jaunos merginos pirmosios mėnesinės – svarbus įvykis, žymintis brendimo pradžią ir perėjimą į moterystę. Kai kurioms tai laikoma natūralia augimo proceso dalimi, tuo tarpu kitoms tenka kovoti su kenksmingais įsitikinimais, įsišaknijusiais jas supančioje kultūroje. Šiame straipsnyje sužinosite apie dažniausius mitus ir praktiką, susijusius su mėnesinėmis, bei kodėl kultūrinis šio natūralaus ir neišvengiamo biologinio proceso stigmatizavimas gali būti pavojingas jaunoms moterims.
Pusė pasaulio gyventojų patiria mėnesines. Susidoroti su spazmais, nemiga, hormoniniais migreniniais ir kitais ikimėnesiniais simptomais jau pakankamai sudėtinga, tačiau kenksmingi įsitikinimai bei socialinės normos, ribojančios, ką gali daryti menstruojanti asmenybė, taip pat smarkiai paveikia mūsų psichinę sveikatą. Kai kuriose vietovėse pokalbiai apie mėnesines tik sukelia nepatogumą, o kitose – mėnesinių metu moterims uždraudžiama dalyvauti kasdieniame gyvenime: jos negali lankyti mokyklos ar eiti į darbą, dalyvauti socialiniuose susibūrimuose. Net ir šalyse, kur žmonės laiko save šiuolaikiškais bei racionaliais, daugelis moterų ir merginų vis dar jaučia gėdą dėl šio natūralaus kūno proceso.
Kas yra mėnesinių stigma?
Mėnesinių stigma atsiranda tuomet, kai menstruojančiai asmenybei gėda arba ji gėdinama dėl mėnesinių pagal kultūrinius ar visuomenės įsitikinimus. Tačiau mėnesinių stigma veikia kur kas plačiau nei gėda ar diskomfortas – daugelyje pasaulio vietų moterys dėl savo ciklo netenka galimybės mokytis ar dirbti.
Kodėl svarbu normalizuoti viešus pokalbius apie mėnesines?
Gali pasirodyti keista, kad net XXI amžiuje šia tema dažnai laikoma tabu – apie ją kalbama tik privačiai. Turime normalizuoti dalijimąsi savo mėnesinių patirtimi, nes moterų ir merginų gėdinimas už įprastą kūno funkciją, kuri palaiko visos žmonijos egzistavimą, ne tik apriboja jų galimybes atskleisti visą savo potencialą, bet ir pakenkia jų santykiui su savimi. Ypač stipriai kenčia moterys besivystančiose šalyse ir skurstančiose bendruomenėse.
Beprasmė gėda stabdo moteris
Dažnai mergina, pajutusi pirmąsias mėnesines, dar net nėra pabaigusi pagrindinio ugdymo. Daugelyje skurdžių bendruomenių jaunų mergaičių šeimos negali įpirkti higienos priemonių ar užtikrinti mėnesinių higienos mokykloje, todėl vienintelė išeitis – nelankyti pamokų. Tačiau skurdas – tik viena problemos pusė. Daugelis merginų prisipažįsta, kad bendraamžiai berniukai ir net kai kurie mokytojai jų mokyklose šaiposi iš mėnesinių, todėl jose įsivyrauja diskriminacinė atmosfera, kuri skatina mergaites nutraukti mokslus.
Pasaulio UNESCO duomenimis, apie 131 milijonas mokyklinio amžiaus mergaičių pasaulyje nelanko mokyklos. Tai reiškia, kad jos mažiau tikėtina įgis diplomą ir galės užsitikrinti stabilias pajamas, todėl išlieka priklausomos nuo šeimos ar sutuoktinių ir negali pačios priimti svarbių sprendimų. Priklausomybė nuo kitų didina riziką patirti smurtą šeimoje – tiek fizinį, tiek psichologinį. Tokiomis aplinkybėmis moterys dažniau nei vyrai gyvena skurde ir senatvėje, nes iš gyvenimo negali savarankiškai sukaupti finansinio saugumo.
Mėnesinių stigma ir diskriminacija didina prastos higienos riziką
Nepakankami ištekliai įsigyti mėnesinių higienos priemonių bei socialinė stigma kelia pavojų, kad moterys ir merginos laikysis netinkamos higienos. Mėnesinių kraujui pasišalinus iš kūno, jis greitai tampa puikia terpe bakterijoms daugintis, todėl įklotus, tamponus ar kitas priemones būtina keisti kas kelias valandas, norint išvengti infekcijos. Tačiau merginos, neturinčios prieigos prie šių priemonių ar gėdinamos už jų naudojimą viešose vietose, labiau rizikuoja užsikrėsti infekcijomis. Prasta mėnesinių higiena taip pat dažniausiai lemia toksiško šoko sindromą, kuris gali baigtis mirtimi.
Mėnesinių stigma verčia moteris ir merginas būti atstumtosiomis
Net šiandien kai kuriose kultūrose menstruojančioms moterims draudžiama lankytis religiniuose ar socialiniuose susibūrimuose. Kartais moterys mėnesinių metu negali gaminti maisto šeimai ar miegoti kartu su partneriu. Nepalietiškas Chhaupadi ritualas, kai menstruojančios moterys ir merginos ištremiamos į tvartą ar kiemą, šimtmečius buvo laikomas norma. Nors šis paprotys oficialiai uždraustas, kai kuriose tradicinėse Nepalo vietovėse jis vis dar gyvuoja. Tokie papročiai gilina mėnesinių stigmą, sumenkina moterų vertę ir didina jų socialinį pažeidžiamumą.
Mėnesinių stigma didina nepageidaujamo nėštumo riziką
Daugelyje šalių pirmosios mėnesinės signalizuoja, kad mergaitė jau pasirengusi santuokai ir šeimai. Mergaitės, kurioms vos 12 metų, gali būti priverstos tuoktis vos pradėjusios menstruoti. Nors fiziškai organizmas jau gali pastoti, paauglių nėštumas susijęs su didele mirties ir komplikacijų rizika: užsitęsusiu gimdymu, stipriu mažakraujystės, hemoragijos, intoksikacijos ar negalios pavojumi. Kultūros, skatinančios mėnesinių stigmą, taip pat dažniau pasižymi didesniu paauglių neplanuotų nėštumų skaičiumi, kadangi riboja edukacijos galimybes tiek mergaitėms, tiek berniukams. Ankstyvas gimdymas, ypač jei tai ne merginos pasirinkimas, lemia ilgalaikį socialinį ir ekonominį nepriteklių.
Mėnesinės ir religinės praktikos
Dauguma šiuolaikinių religijų menstruojančioms moterims neriboja ritualinių veiksmų, tačiau konservatyvesniuose regionuose daug tokių ribojimų išlieka.
Kai kurios krikščionių denominacijos mėnesinių metu draudžia moterims priimti Šventąją Komuniją. Musulmonių mėnesinių metu atleidžiama nuo pasninko, tačiau pagal senuosius raštus tuo metu jos neturi lytinių santykių. Judaizme moterys taip pat mokomos susilaikyti nuo lytinių santykių per mėnesines ir atlikti ritualinį apsiplovimą.
Daugelyje hindu bendruomenių mėnesinių pradžia laikoma šventė, tačiau draudžiama eiti į šventyklas ar dalyvauti religinėse apeigose. Ortodoksiškos hindu bendruomenės menstruojančias moteris neiįsileidžia į namus ir neleidžia atlikti buities darbų. Budistų bendruomenėse menstruacijos dažniausiai laikomos natūraliu žmogaus reprodukcijos procesu, tačiau konservatyvesnėse bendruomenėse irgi neleidžiama moterims dalyvauti apeigose ar įžengti į šventyklas.
Nors iš pirmo žvilgsnio kai kurie šie papročiai atrodo nepavojingi, ritualiniai ribojimai stiprina nuomonę, kad mėnesinės – tai kažkas slėptino ir nešvaraus, o moterys – mažiau vertingos už vyrus.
Mėnesinių mitai egzistuoja visur
Mitai ir tabu apie mėnesines pasaulyje vis dar gajūs. Tik 2% moterų Kinijoje naudoja tamponus, nes anksčiau buvo tikima, kad tai pažeidžia mergystės plėvę – o ji, klaidingai, laikyta nekaltybės ženklu. Nors susilaikymas nuo lytinių santykių iki santuokos šiuolaikinėje Kinijoje jau ne toks svarbus, vis dar manoma, kad svetimkūnis, pvz., tamponas, gali pakenkti jauno kūno sveikatai.
Mėnesinių stigma paplitusi ir išsivysčiusiose šalyse, kur mokslo lygis aukštas. Anglijoje beveik dvi milijonai merginų (14–21 m.) bent pusę ar visą dieną per mėnesines nelankė mokyklos, o JAV mėnesinių higienos priemonėms taikomas prabangos prekių mokestis – tai papildoma finansinė našta menstruojančioms asmenybėms.
Net ir šiais laikais, kai informacija internete pasiekiama kaip niekad lengvai, neigiami įsitikinimai apie mėnesines perduodami toliau. Tyrimo, kurį Plan International atliko Nyderlanduose, Ugandoje, Brazilijoje ir Indonezijoje, duomenimis, daugelis berniukų ir jaunuolių laiko mėnesines tuo, apie ką negalima kalbėti viešai. Daugiau nei pusė respondentų manė, kad mėnesinės – tai nešvaru, o daugiau nei trečdalis (38%) tvirtino, jog mėnesinės – bjaurios. Daugiau nei pusė sutiko, kad menstruojančios moterys neturėtų lankyti mokyklos ar dirbti.
Tikslios informacijos apie mėnesines trūkumas ir diskriminaciniai kultūriniai papročiai didina stigmos įsisenėjimą. Kol daugelis berniukų ir vyrų laikys mėnesines pagrindu diskriminuoti ir atimti svarbiausias moterų ir merginų teises, žalinga gėda ir diskriminacija nenustos egzistuoti.
Kultūros, švenčiančios mėnesines
Nors daug kenksmingų įsitikinimų apie mėnesines kilę iš tradicinių kultūrų, kai kurios bendruomenės mėnesinių pradžią švenčia kaip svarbią merginos gyvenimo transformaciją.
Pietų Indijoje, kai tamilų mergaitė sulaukia pirmųjų mėnesinių, giminaičiai renkasi į iškilmingą ceremoniją, jos statusui pažymėti. Ji gauna dovanų, rengiamos išskirtinės vaišės, vyresnės moterys ją maudo ritualinėje vonioje. Brazilijoje šią reikšmingą gyvenimo permainą taip pat švenčia artimieji, o panašios šventės vyksta kai kuriose Pietų Afrikos bendruomenėse.
Kai apačių mergina pasiekia brendimo laikotarpį ir patiria pirmas mėnesines, surengiama graži keturių dienų šventė: valgoma, geriama ir šokama garbei Kintančios Moters – tai naujo etapo pradžios simbolis. Šiaurės Amerikos hupa gentis vėl atgaivino Žiedų šokį, kuris padeda merginai pradėti naują gyvenimo kelią. Kitos Amerikos indėnų ir Pietų Ramiojo vandenyno gentys menstruacijas pažymi apmąstymo periodu ir ypatingomis švarinimosi apeigomis. Nors menstruojančios moterys tada atsiskiria nuo bendruomenės, jos pačios taip renkasi – dėl galimybės bendrystei su kitomis moterimis ir savo moteriškumo šventimo.
Baigiamosios mintys
Jaunos merginos pirmosios mėnesinės žymi svarbų gyvenimo pokytį – tai moterystės durys ir reprodukcinių galių pradžia. Deja, per daugeliui iš mūsų tai taip pat gali reikšti lygybės ir galimybių pabaigą. Neigiami mitai ir tabu apie mėnesines skatina kenksmingus įsitikinimus bei veiksmus, užtikrindami diskriminacijos ratą, kuris neleidžia jaunoms moterims iškilti ir galiausiai kenkia visai visuomenei. Nors dar laukia ilgas kelias, pradėti galime nuo atvirų kalbų tarpusavyje apie savo mėnesinių patirtį. Galime reikalauti iš valdžios prieinamų higienos priemonių ir skatinti mokyklas teikti tikslią informaciją apie mėnesines bei reprodukcinę sveikatą – tiek mergaitėms, tiek berniukams.
Atsisiųskite WomanLog dabar:
