Menstruacinio ciklo trukmė labai įvairuoja. Vidutinis ciklas trunka 28 dienas, bet normalu, kai ciklas trunka nuo 21 iki 35 dienų. Sekdama savo ciklus gali geriau suprasti, kas tau yra įprasta. Tai taip pat padės pastebėti nereguliarumus, pvz., uždelstas ar praleistas menstruacijas ar tepliojimą.
Kas laikoma normaliu menstruaciniu ciklu labai skiriasi tarp skirtingų moterų, taip pat gali kisti ir tos pačios moters ciklas kas mėnesį. Menstruacinio ciklo nereguliarumai yra dažni ir dažniausiai nėra pagrindo nerimauti. Tačiau kartais jie signalizuoja apie sveikatos problemas arba reikšmingus gyvenimo pokyčius, pvz., nėštumą ar menopauzės pradžią.
Menstruacinis ciklas – tai įvairūs natūralūs pokyčiai, kuriuos reguliuoja hormonai ir kurie paruošia moters kūną galimam nėštumui—kiaušinėlio brendimui ir išleidimui bei gimdos gleivinės pastorinimui, kad aprūpintų maistinėmis medžiagomis apvaisintą kiaušialąstę. Jei įvyksta ovuliacija, bet kiaušinėlis neapvaisinamas, gimdos gleivinė pasišalina su menstruaciniu kraujavimu, kuris paprastai trunka 2–7 dienas.
Menstruacinio ciklo trukmė skaičiuojama nuo pirmos menstruacijų dienos iki pirmos kito ciklo menstruacijų dienos. Nors ciklo vidurkis laikomas 28 dienos, bet 21–35 dienų trukmės ciklas yra priimtinas kaip normalus.
Jaunoms merginoms, kurios tik pradėjo menstruuoti, nereguliarūs ciklai yra normalu. Daugeliui jų ciklai stabilizuojasi per porą metų, tačiau kai kurios visą gyvenimą patiria nereguliarias menstruacijas. Nebūdinga, kad skirtumas tarp trumpiausio ir ilgiausio ciklo moteriai siektų daugiau nei 4 dienas, tačiau iki 8 dienų skirtumai vis dar laikomi reguliarumu. Nuo 8 iki 20 dienų ciklų skirtumai vadinami nereguliariais, bet dar nelaikomi nenormaliais. Didesnis nei 21 diena skirtumas jau laikomas labai nereguliariu.
Kai verta sunerimti: kraujavimas trunka ilgiau nei 7 dienas; kraujavimas yra gausesnis nei įprasta; kraujuojama tarp mėnesinių; tavo ciklai buvo reguliarūs, bet staiga tapo nereguliarūs; nesi nėščia, bet menstruacijos neatsiranda ilgiau nei 90 dienų; per mėnesines atsirado stiprus skausmas; po tamponų naudojimo staiga pasijutai blogai ar prasidėjo karščiavimas.
Jei tavo ciklas nepatenka į įprastą trukmę arba ciklo trukmė dažnai ir smarkiai keičiasi, pasitark su savo ginekologe.
Normali menstruacija vadinama eumenorėja. Pirmasis etapas yra menstruacijų fazė, kai organizmas pašalina per praėjusį ciklą susiformavusią maistinėmis medžiagomis turtingą gimdos gleivinę.
Kitas etapas – preovuliacinė arba folikulinė fazė, trunkanti nuo menstruacijų pradžios iki ovuliacijos. Pradžioje du hormonai – folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) ir liuteinizuojantis hormonas (LH) – didėja. Iš pradžių FSH paskatina 10–20 folikulų (kiaušialąsčių maišelių) augimą. Maždaug penktą dieną LH padeda jiems subręsti ir pradėti gaminti estrogeną. LH ir estrogenų sąveikos dėka folikulai toliau bręsta. Iki aštuntos dienos vienas folikulas tampa dominuojantis, o kiti nunyksta ir rezorbuojasi. Estrogenas taip pat skatina naujos gimdos gleivinės formavimąsi. Folikulinė fazė baigiasi apie tryliktą ciklo dieną.
Po jos seka ovuliacijos fazė. Estrogeno pikas iššaukia staigų LH šuolį, kuris per 24–48 valandas sukelia ovuliaciją. Išleista kiaušialąstė gimdoje gyvybinga apie parą, o spermatozoidai – 3–4 dienas. Jei moters ciklas reguliarus ir organizmas veikia normaliai, tai yra vaisingas laikotarpis, kai ji gali pastoti.
Paskutinis ciklo etapas – liuteininė fazė. Šiuo laikotarpiu paskatinti folikulai rezorbuojasi, o estrogenų lygis mažėja. Subrendęs folikulas, kuris išleido savo kiaušinėlį, tampa geltonuoju kūnu (corpus luteum) ir gamina kitą hormoną – progesteroną. Progesteronas padeda „maitinti“ ir išlaikyti gimdos gleivinę, jei kiaušialąstė būtų apvaisinta ir įsitvirtintų gimdos sienelėje. Jei apvaisinimas nevyksta, gleivinė pasišalina, ir ciklas prasideda iš naujo.
Sutrumpėjęs (mažiau nei 21 diena) ciklas vadinamas polimenorėja. Trumpas ciklas gali būti dėl sutrumpėjusios folikulinės (preovuliacinės) arba liuteininės (postovuliacinės) fazės.
Trumpa folikulinė fazė arba ankstyva ovuliacija yra viena dažniausių moterų nevaisingumo priežasčių. Stresas arba staigūs kasdienio gyvenimo pokyčiai – santuoka, artimo netektis, darbo pakeitimas ar persikraustymas – gali paveikti moters ciklą ir dažnai lėmė nereguliarumą.
Ankstyva ovuliacija gali reikšti prastesnę kiaušialąsčių kokybę ar folikulų funkciją. Priežastys gali būti policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), t. y. hormoninis sutrikimas, kai kiaušidėse formuojasi daugybė skysčiu užpildytų folikulų ir neįvyksta reguliari ovuliacija; hiperprolaktinemija – per didelis prolaktino kiekis organizme; fibroma ar gerybinis navikas; kiaušidžių pakitimai; ar hipotalaminio-hipofizinio komplekso sutrikimai (čia gaminami ciklą reguliuojantys hormonai).
Kartais liuteininė fazė būna per trumpa, kad įvyktų apvaisinimas ir kiaušialąstės įsitvirtinimas. Liuteino nepakankamumas dažnai susijęs su progesterono trūkumu. Progesteronas būtinas tam, kad išsivystytų maistingomis medžiagomis turtinga gimdos gleivinė, leidžianti kiaušialąstei tinkamai įsitvirtinti (paprastai tarp 6 ir 10 dienos po apvaisinimo). Jei liuteininė fazė per trumpa, kiaušialąstė nespėja pasiekti gimdos ir ten įsitvirtinti, kol neprasideda naujas ciklas.
Hormoninė kontracepcija gali ilginti liuteininę fazę, bet kartu stabdo ovuliaciją. Todėl tokia priemonė netinka toms, kurios nori pastoti. Visgi gydytoja gali paskirti kitus vaistus, kurie padėtų pastoti moterims su trumpa liuteinine faze.
Kitos galimos trumpesnio ciklo priežastys:
Reti menstruaciniai ciklai ir/arba labai mažas išskiriamų mėnesinių kiekis vadinamas oligomenorėja. Menstruacijų variacijos yra normalios, tačiau vaisingo amžiaus moteriai, jei menstruacijos kartojasi kas daugiau nei 35 dienas, galima diagnozuoti oligomenorėją.
Oligomenorėja dažnai yra hormoninės kontracepcijos šalutinis poveikis. Kai kurioms moterims mėnesinės tampa vis lengvesnės 3–6 mėnesius nuo kontraceptikų pradžios, o kartais visai išnyksta. Galimas ir atvirkštinis variantas – ką tik nustojus vartoti hormoninę kontracepciją arba išėmus spiralę, ciklas gali būti ilgesnis kelis mėnesius.
Kitos priežastys – natūrali organizmo adaptacija brandos ar perimenopauzės metu; intensyvus fizinis krūvis; nutukimas; valgymo sutrikimai, pvz., anoreksija nervosa ar bulimija; cukrinis diabetas arba skydliaukės problemos; bei policistinių kiaušidžių sindromas (PKS).
Jei neseniai negimdėte, nežindote ir nestebėjote pokyčių po hormoninės kontracepcijos, bet menstruacijos vėluoja daugiau nei 35–40 dienų, pasitarkite su ginekologe, kad atmestumėte rimtesnes sveikatos būkles. Atminkite, kad tiek fizinė, tiek psichinė sveikata daro įtaką ciklui – rūpinimasis savimi yra geriausia nereguliarių mėnesinių prevencija.
Periodą sekti gali su WomanLog. Atsisiųsk WomanLog dabar: