Vidutinė menstruacijų ciklo trukmė yra 28 dienos. Mūsų gyvenimo būdas daro įtaką hormonams, taigi ir ciklui – pavyzdžiui, stresas gali vėlinti mėnesines. Nedideli svyravimai normalūs, tačiau ryškesni skirtumai – rimtesnės priežastys pasidomėti.
Tol kol tai nėra rimtesnės problemos simptomas, nereguliarus ciklas dažniausiai netrukdo moterims gyventi įprasto gyvenimo. Yra išimčių. Planuojant nėštumą, nereguliarios mėnesinės gali apsunkinti pastojimą – jei kiaušidės reguliariai neišskiria subrendusių kiaušialąsčių, pastoti sudėtingiau.
Menstruacijų ciklas neturi laikrodžio tikslumo. Įvairūs pokyčiai yra normalu, ypač jaunoms merginoms pirmuosius keletą metų po menstruacijų pradžios. Per brendimą vyksta daug hormoninių pokyčių, tad visiškai normalu, jei prireikia laiko, kol ciklas stabilizuojasi.
Tačiau žymūs jau nusistovėjusio ciklo pakitimai ar neįprastai ilgi ar trumpi tarpai tarp mėnesinių gali kelti susirūpinimą. „Normalus“ ciklas trunka nuo 21 iki 35 dienų.
Kraujavimo trukmė ir intensyvumas taip pat svarbu įvertinti. Menstruacijos trumpesnės nei 2 dienos ar ilgesnės nei 7 dienos laikomos nereguliariomis (vidurkis – 3–5). Kaip stipriai kraujuojate dažnai lemia genetika ir gyvenimo būdas – normalu tiek 10 ml, tiek 100 ml per menstruacijas.
Amenorėja – tai menstruacijų nebuvimas.
Menoragija – neįprastai gausus ar užsitęsęs kraujavimas.
Jei nerimaujate, kreipkitės į gydytoją. Kai kurios būklės gali tapti rimtos, jei lieka negydomos – rekomenduojama kilus bet kokiam nerimui kreiptis kuo greičiau.
Populiariojoje žiniasklaidoje vėluojančios mėnesinės dažnai reiškia tik viena – nėštumas. Tai tikrai rimtai svarstytina galimybė. Tačiau egzistuoja daugybė kitų, skirtingos sunkumo priežasčių, į kurias reikėtų atsižvelgti.
Psichologiniai sutrikimai ir ūmus stresas akivaizdžiai veikia jautrias kūno sistemas. Streso metu padidėja kortizolio lygis. Kortizolis mažina estrogenų ir liutropino kiekį, tad gali sutrikdyti ovuliaciją – ji gali neįvykti.Ovuliacijos reguliarumas priklauso nuo hormonų. Jei papildomai vartojama daug kavos, tabako, alkoholio ar narkotikų, sutrikimas gali būti ryškesnis.
Jei dirbate pamaininį darbą, žinote, kad nereguliarus miego-būdravimo režimas smarkiai išbalansuoja organizmą. Cirkadinis ritmas tiesiogiai susijęs su hormonų gamyba.
Mitybos sutrikimai, tokie kaip bulimija ar anoreksija, dažnos jaunų moterų nereguliarių mėnesinių priežastys. Neužtenkant maistinių medžiagų, kūnas taupo energiją ir riboja nebūtiniausias funkcijas – tame tarpe ir reprodukcinę sistemą. Antsvoris taip pat gali paskatinti pernelyg didelę estrogenų gamybą, dėl ko ciklas gali išsiderinti.
Pernelyg didelis fizinis krūvis sukuria nesutapimą tarp suvartojamos ir sunaudojamos energijos ir sukelia vadinamą energetinį trūkumą. Organizmas taip pat pradeda taupyti ir gali supaprastinti arba net visai sustabdyti mėnesines.
Maitinimas krūtimi palaiko aukštą tam tikrų hormonų lygį, todėl kuo ilgiau moteris žindo, tuo ilgiau gali tęstis silpnos ar išvis nepasireiškiančios mėnesinės (nors yra daug individualių skirtumų). Nutraukus žindymą, mėnesinės atsinaujina.
Hormoninė kontracepcija gali susilpninti arba visai sustabdyti mėnesines.
Kai kurie neuroleptikai ar antihistamininiai vaistai gali slopinti mėnesines, didindami prolaktino lygį. Perteklinis prolaktinas kraujyje sukelia hiperprolaktinemiją – būklę, kuri gali lemti menstruacijų sutrikimus dėl estrogenų ar testosterono trūkumo. Aukštas prolaktinas gali sukelti ir netikėtą laktaciją bei seksualinius sutrikimus.
Nereguliaros mėnesinės kartu su padidėjusiu kūno plaukuotumu ir akne gali būti policistinių kiaušidžių sindromo (PKS, dar vadinamo policistine kiaušidžių distrofija) požymis. Tai gana dažna endokrininė patologija, kurią gali sukelti padidėjusi endokrininių ardytojų – cheminių medžiagų, imituojančių hormonų veikimą – ekspozicija. Jų yra plastikuose, pesticiduose, vaistuose, taip pat maiste, vandenyje ir dirvoje – praktiškai visur.
Kita dažna nereguliarių mėnesinių priežastis – hipertireozė. Kai skydliaukės hormonų per daug, mėnesinės būna trumpesnės, retesnės ir silpnesnės. Priešingybė – hipotireozė, t. y. hormonų trūkumas: mėnesinės dažnėja, ilgėja ir stiprėja, atsiranda daugiau spazmų.
Pernelyg gausios mėnesinės ir pilvo apačios skausmas gali rodyti polipus, miomas ar gimdos ar gimdos kaklelio vėžį. Negydoma menoragija gali sukelti anemiją.
Amenorėja kartu su nenormaliu pieno išsiskyrimu rodo prolaktinomos (prolaktino adenomos) – gerybinio hipofizio naviko – tikimybę.
Endometriozė – būklė, kai gimdos gleivinės audinys auga už gimdos ribų. Dažniausiai ji pasireiškia vaisingo amžiaus moterims. Tokios kilmės ląstelių augimas nėra vėžinis ir gali nesukelti simptomų, bet jį gali lydėti skausmas, nereguliarios mėnesinės, nevaisingumas.
Atsitiktinis kraujavimas ar kraujavimas tarp menstruacijų gali būti dubens uždegiminės ligos (DUL) ženklas. Tai moterų reprodukcinės sistemos infekcija, žymiai dažnesnė tarp moterų nei vyrų. Maždaug 1 iš 4 atvejų ją sukelia LPI.
Nereguliarios mėnesinės kartu su karščio bangomis, nuotaikų svyravimais ir nuovargiu suaugusiai moteriai gali būti perimenopauzės ar menopauzės artėjimo ženklas – pereinamasis periodas, kuris tęsiasi iki menopauzės, kai kiaušidės nustoja išskirti kiaušialąstes. Perimenopauzė vidutiniškai trunka 4 metus, bet gali užsitęsti iki 10 metų.
Nereguliarių mėnesinių gydymas visiškai priklauso nuo priežasties. Gydytoja pasiteiraus apie svarbiausius gyvenimo aspektus prieš nustatydama diagnozę. Naudinga žymėtis ciklą, vartojamus vaistus, mitybą, judėjimą ir stebėti, kaip jaučiatės skirtingomis aplinkybėmis.
Ne visoms gydytojoms lengva kalbėtis apie moteriškus klausimus. Jei nutiktų taip, kad jūsų problemos nėra vertinamos rimtai ar tiesiog atmetamos, kreipkitės pas kitą specialistę. Neleiskite likti be pagalbos dėl kitų išankstinių nuostatų ar nekompetencijos. Jūsų kūnas vertas tinkamos priežiūros.
Galite sekti savo ciklą su WomanLog. Atsisiųskite WomanLog dabar: