Vidutinė moteris praleidžia apie šešerius savo gyvenimo metus menstruuodama. Daugelis iš mūsų tai tiesiog priima kaip gyvenimo dalį, tačiau būtų nuostabu tuo nesirūpinti.
Šiuolaikinis mokslas suteikė mums keletą būdų tą padaryti. Galime pakoreguoti savo kūno veiklą esminiu lygmeniu, nors tam reikia šiek tiek daugiau pastangų nei stebuklingos burtų lazdelės mostelėjimas. Visgi, reikia atsižvelgti į saugumo aspektus.
Nors menstruacijos yra natūralus procesas, kai kurioms moterims jis yra tiek varginantis, kad jos priverstos pristabdyti savo gyvenimą. Net ir tos, kurios jaučia mažesnius simptomus, dažnai gyvena aktyviai, todėl spazmai, galvos skausmai ir kraujas nėra laukiamas svečias. Dažnai norisi, kad viskas tiesiog liautųsi.
Daugelis moterų nenori turėti vaikų ir yra tikros, kad jų nuomonė ateityje nepasikeis. Joms procesas, ruošiantis galimam nėštumui, atrodo visiškai nereikalingas.
Hormonai yra neatsiejami nuo menstruacijų ciklo. Hormoninė kontracepcija veikia moters endokrininę sistemą, siekiant išvengti nėštumo. Tai pasiekiama pastorinant gimdos kaklelio gleives, kad spermatozoidai nepatektų į gimdą, suploninant gimdos gleivinę, kad apsaugotų nuo apvaisinto kiaušinėlio implantacijos, užkertant kelią kiaušialąsčių išsiskyrimui, arba derinant šiuos veiksmus.
Hormoninės kontracepcijos priemones priimta klasifikuoti dviem pagrindiniais būdais:
Šios klasifikacijos svarbios ne tik dėl informacijos apie tinkamą pasirinktos priemonės naudojimą, bet ir todėl, kad kai kurios sveikatos būklės pavojingai reaguoja į estrogeną.
Kombinuotieji kontraceptikai gali sukelti komplikacijų, jei esate nėščia ar žindote pirmąjį mėnesį, jei turite antsvorio, rūkote ar neseniai metėte rūkyti ir jums virš 35, jei turite kraujo krešulių ar trombozių istoriją, insultą, širdies ligas, vėžį, kepenų ar tulžies pūslės, diabeto arba su tuo susijusių komplikacijų, stiprių migrenų (ypač su aura kaip įspėjamu ženklu) arba vartojate vaistus, galinčius sąveikauti su kontraceptikais (tai apima kai kuriuos antibiotikus).
Net ir tinkamai vartojant kontraceptikus, tai ne visada paprasta. Dažni šalutiniai poveikiai: svorio padidėjimas, galvos skausmai, krūtų jautrumas, nereguliarios menstruacijos, nuotaikų pokyčiai, sumažėjęs lytinis potraukis, aknė ir pykinimas. Viskas priklauso nuo žmogaus, dažnai tai tik laikinas kūno prisitaikymas prie preparato.
Nepriklausomai nuo pasirinktos hormoninės kontracepcijos, visada svarbu pasikonsultuoti su kvalifikuota specialiste dėl galimų rizikų. Net jei nematote galimų problemų, visada gali būti dalykų, kurių tiesiog nežinote.
„Tabletės“ yra SARC – naudojamos dirbtiniam ciklui sukurti. Tai pasiekiama vartojant hormonų turinčias „aktyvias“ tabletes, kurios neleidžia menstruuoti, po jų seka „neaktyvios“ tabletės be hormonų arba daroma pertrauka, leidžianti gimdos gleivinei pasišalinti.
Daugelis SARCs seka 28 dienų ciklą (vidutinis natūralios menstruacijų trukmės vidurkis): 21 dieną geriamos tabletės su hormonais, tada 7 dienų pertrauka. Taip pat yra ilgalaikio vartojimo tabletės – jos vartojamos 12 savaičių iš eilės, po to savaitė neaktyvių tablečių. Taip menstruacijų skaičius sumažėja nuo vidutiniškai 13 per metus iki 4 per metus.
Šio dirbtinio periodo galima išvengti – galima praleisti neaktyvias tabletes ir iškart pradėti naują aktyvių tablečių pakuotę. Gimdos gleivinė nesuyra ir jūs nepatirsite kraujavimo. Jei vaistai vartojami teisingai, neturėtų pasireikšti neigiamas poveikis. Galimi šalutiniai poveikiai vartojant tabletes be pertraukos ilgą laiką tokie patys, kaip ir vartojant tradiciniu 28 dienų ciklu. Hormonų lygis išlieka pastovus, todėl gleivinė gimdoje nesikaupia. Netgi ilgai vartojant tabletes, gimdos gleivinė dar labiau plonėja. Vis dėlto ji atsistato kaip tik nustojate vartoti tabletes.
Kai kurios moterys, pradėjusios nuolat gerti tabletes, patiria tepliojimą (nedidelį kraujavimą tarp menstruacijų). Dažniausiai tai išnyksta kūnui prisitaikius prie pokyčio. Kartais dėmės atsiranda po kelių mėnesių, tokiu atveju geriamos neaktyvios tabletės ir sulaukiamas kraujavimas.
Kontraceptinės injekcijos yra LARC. Jos veikia slopindamos ovuliaciją – kiaušidės neišleidžia kiaušialąstės, bei pastorina gimdos kaklelio gleives, kad apsaugotų nuo spermatozoidų su kiaušinėliu susijungimo.
Yra keturi pagrindiniai kontraceptinių injekcijų tipai: Depo-Provera (DMPA), Kombinuotos injekuojamos kontraceptinės priemonės (CIC), Sayana Press ir Noristetat (NETE). Jų prieinamumas priklauso nuo šalies. Visos injekcijos yra 99% veiksmingos, jei vartojamos teisingai. Esminiai skirtumai – injekcijos vieta, efektyvumo trukmė ir laikas, per kurį grįžta vaisingumas.
Daugelis moterų po kelių injekcijų nustoja menstruuoti, tačiau ne visoms tai įvyksta. Menstruacijos gali pasikeisti – tapti gausesnės, lengvesnės arba visai išnykti. LARC injekcijos siekis nėra sustabdyti menstruacijas, tai daugiau šalutinis poveikis, tad tai nėra garantuota priemonė kraujavimo nutraukimui.
Visgi, 60–70% pradedančių vartoti LARC injekcijas sustoja menstruacijos, bet tam dažniausiai prireikia iki metų.
Spiralė (arba intrauterinis prietaisas) – nedidelis prietaisas, įstatomas į gimdą, siekiant apsisaugoti nuo neplanuoto nėštumo. Tai taip pat LARC ir viena efektyviausių kontracepcijos priemonių. Hormoninė spiralė išskiria progestino formą, kuri sutirština gimdos kaklelio gleives, kad spermatozoidai negalėtų pasiekti kiaušialąstės. Kai kurioms moterims progestinas taip pat gali slopinti ovuliaciją. Yra ir nehormoninė spiralė, kuri neturi įtakos hormoninei veiklai.
Kai kurioms pirmuosius 3–6 mėnesius po spiralės įdėjimo menstruacijos būna ilgesnės ar skausmingesnės. Yra infekcijos rizika ar galimybė, kad organizmas atmes prietaisą – specialistė paaiškins, kaip įsitikinti, kad viskas vietoje. Spiralė nerekomenduojama turinčioms dubens uždegiminių ligų istoriją. Hormoninė spiralė gali veikti 3–5 metus, priklausomai nuo gamintojo.
Histerektomija – chirurginis gimdos arba gimdos ir kitų šalia esančių struktūrų pašalinimas.
Pašalinus gimdą, kiaušides ar kiaušintakius, moteris tampa nevaisinga, menstruacijos sustoja. Tai rizikinga operacija, kuri dažnai rekomenduojama tik tuomet, jei kiti gydymo būdai nepadeda ar yra netinkami.
Histerektomija dažniausiai taikoma šioms problemoms gydyti:
Yra trys pagrindiniai histerektomijos tipai:
Histerektomijai atlikti taikomi įvairūs chirurginiai metodai – kiekvienas turi savo privalumų ir trūkumų. Gydytoja parinks tinkamiausią būdą pagal situaciją.
Nors procedūra laikoma saugia, retai gali pasitaikyti tokių komplikacijų: šlapimo nelaikymas, makšties prolapsas (kai makštis pasislenka iš įprastos vietos), makšties fistulės (nenormalus ryšys tarp makšties ir kito organo) susidarymas, lėtinis skausmas, gausus kraujavimas, trombai, kraujosruvos, aplinkinių organų pažeidimai, infekcijos.
Po sėkmingos histerektomijos ligoniai ligoninėje dažniausiai lieka iki 5 dienų ir visiškai atsigauna per 6–8 savaites. Atsigavimo trukmė priklauso nuo operacijos pobūdžio.
Noras gyventi be menstruacijų yra visiškai suprantamas ir įmanomas, tačiau renkantis svarbu viską įvertinti. Kartais problema slypi ne pačiose menstruacijose, o lydinčiuose simptomuose.
Priklausomai nuo to, ko norite atsikratyti, verta pagalvoti ir apie mažiau invazinius sprendimus. Kartais užtenka sumažinti kasdienį stresą ar sumažinti tam tikro maisto ar medžiagų naudojimą, kurios gali paveikti jūsų kūną.
Tačiau jei kenčiate, turėtumėte jaustis laisva imtis bet kokių veiksmų, kuriuos laikote tinkamais, žinoma, jei tik nepakenkiate sau ir įvertinate visus pasirinkimus. Tai – jūsų kūnas.
Redaktorės pastaba: dėl daugelio sutampančių temų, cituojame mūsų straipsnį apie Hormoninę kontracepciją.
Galite stebėti savo ciklą naudodama WomanLog programėlę. Atsisiųskite WomanLog jau dabar: